- Žiemą buvo paviešintas kartinantis faktas, kad be konkurso įdarbinote gal dešimt žmonių svarbiose pareigose – eiti skyrių, departamentų vadovų pareigas...
 
- Iš tiesų, pati istorija, kaip ji buvo keliama ir rutuliojama, buvo karti ir truko ne vieną mėnesį. Visi įvardinti darbuotojai sulaukė žurnalistų skambučių. Bandyta mesti šešėlį, kad pareigas užima nepelnytai.
Skundas pasiekė Valstybinę darbo inspekciją bei Viešojo valdymo agentūrą. Atlikusios tyrimą jos pažeidimų nerado.
Situacija yra kitokia, nei buvo vaizduota spaudoje. Didžioji dalis darbuotojų jau ne vienerius metus dirbo ministerijoje, dar iki dabartinės vadovybės atėjimo. Dalis jų laikinai vykdė vadovų pareigas, buvo ilgamečiai skyrių vadovai iki perkeliant į departamentų vadovus. Jų darbo rezultatai buvo ir šiandien yra puikūs. Beje, gerų specialistų kėlimą pareigose numato ir teisės aktai. Tai – įprasta praktika.
 
- Kiek tokių darbuotojų, kuriuo užsiauginote patys, buvo?
 
- Praktiškai jie visi ir buvo užauginti. Eskaluotas vidaus audito vadovo klausimas, bet padaliniui netekus vadovo, jis perkeltas iš kitos institucijos. Šiandien šis žmogus, beje, nedirba. Kaip ir Komunikacijos skyriaus vadovas, kuris laikinai vadavo ankstesniąją, išėjusią motinystės priežiūros atostogų. Dabar ji grįžusi į pareigas. Taigi, susikoncentruota į porą netipinių situacijų.
 
- Daug dirbate pasirengimo karinei grėsmei temose. Pakalbėkime apie šias aktualijas. Kokia situacija su sandėliais Varėnoje, Nemenčinėje? Ar pavyks juos iškelti ir kada?
 
- Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta valstybės rezervo medicinos atsargų saugojimo vietų decentralizavimo koncepcija, pagal kurią rezervo sandėliai turi būti iškelti į dvi atskiras vietoves. Rengiantis buvo žvalgoma visa Lietuvos teritorija, vertinamos sandėliavimo galimybės, nustatyti lokacijos saugumo kriterijai. Varėnos sandėlių atsargų perkėlimas į nuomojamus sandėlius yra numatomas kitąmet, o Nemenčinės sandėlių – 2026-aisiais.
 
- Koks apskritai progresas ruošiant sveikatos sistemą galimoms karinėms grėsmėms?
 
- Iki rusijos invazijos į Ukrainą, be civilinės saugos nebuvo jokios kalbos apie sveikatos sektoriaus pasirengimą karinėms grėsmėms. Prasidėjus karui kilo klausimas, o kaip ir kiek sveikatos sektorius pasiruošęs atremti tokio pobūdžio grėsmes?
Vertinant, nuo ko pradėjome, ir ką turime šiandien, tvirtai galiu pasakyti – padaryta daug. Sveikatos sektoriaus yra daug labiau pasirengęs atremti karo grėsmę. To pasiekti pavyko bendromis sistemos dalyvių, įstaigų vadovų pastangomis. Tačiau yra dar daug ką nuveikti ir viliuosi, kad nauja ministerijos vadovybė tęs pradėtus darbus.
 
- Minėjote, kad pasirengimas apima tris pagrindines dalis: infrastruktūrą, personalo kompetencijas ir koordinavimą. Pradėkime nuo to, kaip pasirengusi mūsų infrastruktūra.
 
- Šiandien turime keturiolika traumų klasterio įstaigų, kurios yra daug geriau pasirengusios nepertraukiamai teikti paslaugas. Jos turi nemažus priemonių ir vaistų rezervus. Skaitmenizuojamas ir parengties procesas, kuris leis stebėti įstaigų resursus realiuoju laiku. Stiprinamas alternatyvus elektros energijos resursas – nuolat didėja valandų skaičius, kuomet ligoninės gali savarankiškai funkcionuoti nesant elektros.
 
- Koks turėtų būti minimalus laikas, kurį įstaigos gebėtų dirbti nutrūkus išoriniam energijos tiekimui?
 
- Dabar numatyta trys paros. Daugiau nei pusė šį skaičių jau pasiekė.
Svarbu paminėti bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene, kurios atstovai patarimais ir konsultacijomis padėjo dėlioti matymą, kaip sveikatos sektorius turi ruoštis.
 
- Kita svarbi dalis – personalo rengimas.
 
- Iki 2026 metų planuojama apmokyti iki šešių tūkstančių medikų. Jau išgrynintos sveikatos sektoriaus kompetencijos, reikalingos teikti sveikatos priežiūros paslaugas grėsmių metu. Liko jas patvirtinti ir žengti kitą žingsnį – integruoti į studijų programas ir nuolatinių mokymų sistemą baigusiems studijas.
Finišo tiesiosios link juda ir EMT – Lietuvos skubiosios medicinos komandos sertifikavimas.

- Ar savivaldybės, ištikus nelaimei, veiktų kas sau, ar būtų bendras koordinavimas?
 
- Jau startavo pasirengimo karinėms grėsmėms regioninės strateginės sesijos. Lietuvos teritorija padalinta į penkis regionus, kur valstybė kartu su savivalda planuoja parengties ir koordinavimo algoritmus regione. Ši sąveika itin svarbi ir jos nėra buvę. Tiek valstybės institucijos, tiek savivaldybės kaip atskiri mobilizaciniai subjektai atskirai planavosi savo veiksmus sveikatos sektoriuje.
 
- Iš žmonių, dirbančių su jumis, ne kartą teko girdėti apie jūsų atsidavimą darbui. Ar žinodama, kiek jėgų pareikalavo šie metai, kartotumėte?
 
- Tikrai kartočiau. Labai motyvuoja galimybė dirbti valstybės interesams.
Patirties per šiuos metus prikaupiau išties daug. Juos vertinu kaip itin turiningus, pilnus iššūkių, reikalaujančius greitų sprendimų, nes teko koordinuoti klausimus, kurie buvo gerokai platesni nei vadovavimas ministerijos administracijai.
 
- Kurie darbai buvo įsimintiniausi?
 
- Tai COVID-19 vakcinacijos proceso sukūrimas, nelegalių migrantų krizė, kuomet reikėjo sudėlioti alternatyvią jų sveikatos priežiūros sistemą.
Džiaugiuosi, kad dirbant visiems kartu nemažai pokyčio pavyko įnešti ir į ministerijos organizacinę kultūrą. Per šiuos metus jos komanda dar labiau susistygavo.
Aišku, itin daug energijos ir laiko įdėta į sveikatos sektoriaus parengties didinimą, sistemos uždėjimui ant bėgių, kad ji įgautų pagreitį.
 
- Dėl kokių darbų tęstinumą laikysite kumščius jau galbūt stebėdama naujos politinės vadovybės veiklą?
 
- Už darbų tęstinumą labiausiai ir sirgsiu.

---

 
Dosjė
2003 m. MRU baigė viešojo administravimo bakalaurą.
2005 m. šiame universitete įgijo tos pačios specialybės magistro laipsnį (veiklos audito specializacija).
Nuo 2004 m. pradėjo dirbti LR Valstybės kontrolėje, Valstybinio auditoriaus padėjėjo pareigose.
Nuo 2018 m. iki 2020 m. ėjo Valdymo audito departamento direktorės pareigas.
2020 m. tapo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclere.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!