Nežinomybė
Žmonės informuoti, kad įstaigose, kuriose jie dirba, vyksta reorganizacija, tačiau taip nežinioje jie gyvena jau keletą metų. Tapo normalu gaudyti žinias, susijusias su ateitimi ir spėlioti, ką politikai ir ministerija nuspręs. Pastarieji gi, kaip teigia minėtų įstaigų darbuotojai, planais nesidalina. „Mes taip pat nieko nežinome“, – toks atsakymas pateikiamas kiekvieną kartą, paklausus, ar su jais buvo kalbėtasi.
 
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, kaip ir kitų reorganizuojamų įstaigų vadovai, buvo įpareigotas įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąlygų aprašą, pagal kurį iki kovo 31 dienos turėjo informuoti darbuotojus apie pasikeisiančias darbo sąlygas – jie gali būti atleisti iš darbo arba gauti kitą pasiūlymą.
 
„Nieko plačiau pakomentuoti negaliu, nes viską iniciavo Sveikatos apsaugos ministerija. Parengti ir patvirtinti teisės aktai, Vyriausybės nutarimas, duotas ministro įsakymas“, – apie pokyčius kalbėjo 51 etatą turinčios įstaigos vadovas.
 
Profsąjungų neturi
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungai (LSADPS) iš reorganizuojamų įstaigų priklauso tik Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. LSADPS pirmininkė Aldona Baublytė pastebi, kad nors kitos įstaigos ir neturėjo įsteigusios profesinių sąjungų, pernai jos pateikdavo užklausų į LSADPS dėl kilusių problemų darbe. „Šiemet nė vieno tokio atvejo nebuvo, nors tų įtampų kyla ir turi kilti, kai vyksta reorganizacija“, – pastebėjo A.Baublytė ir pridūrė, kad daugiausiai tai liečia darbo užmokesčio klausimus taip pat pareigas, kurios bus pasiūlytos vietoje senųjų. „Nemanau, kad žmonės išeis į gatvę, kai darbo rinkoje akivaizdus darbuotojų trūkumas. Tačiau kad kils klausimų dėl darbo sąlygų – natūralu“, – svarstė A.Baublytė.
 
Valstybinio psichikos sveikatos centro, kuriam priklauso 24 etatai, direktorė Vita Šulskytė teigė, kad darbuotojams lapeliai nebuvo jokia staigmena – apie naikinimą kalbama ne pirmi metai. „Sakyčiau, kad kaip tik jaučiamas palengvėjimas, nes pagaliau situacija sprendžiasi ir baigiasi ilgai trukęs neapibrėžtumas“, – tvyrančias nuotaikas įvardijo vadovė. Ji pati teigia kol kas nesiimanti jokių sprendimų. „Šiuo metu darbų tikrai yra daug, todėl kartu su kolektyvu stengiamės juos atlikti – visas rūpestis apie tai. Na, o dėl ateities... laukiu, kol paaiškės daugiau detalių. Kai gausiu pasiūlymą, tuomet ir galvosiu, kaip elgtis“, – sakė V.Šulskytė.
 
R.Sabaliauskas teigia, kad jo darbuotojai net ir žinodami, kad laukia reorganizacija, nė vienas prašymo atleisti iš darbo nepadavė. „Dažniausiai iš mūsų įstaigos žmonės išeina dėl mažų algų. Žinoma, kiek buvo reorganizacijų, prie kiekvienos dalis darbuotojų nubyrėdavo. Gaila, nes yra paleidžiami specialistai, kurie galėtų atnešti naudos sveikatos priežiūros srityje. Juk žinome, kiek trunka, kol į pareigas įsivažiuoja naujas žmogus, – pastebėjo vadovas, sveikatos prevencijos srityje dirbantis jau 40 metų. – Dirbau įvairiose pareigose, tačiau niekada nepamečiau takelio – visada buvau profilaktikas.“
 
Duok dieve, padėtų
R.Sabaliauskas teigia, kad dažnai griebiamasi struktūrinių pokyčių, tačiau nuo to vis nepagerėja darbo rezultatai. „Ministerija nori gerinti mūsų sveikatos rodiklius. Jie nesiekia Europos vidurkio ir to priežastimi laikyčiau nepakankamą profilaktiką,“ – įsitikinęs R.Sabaliauskas ir paaiškina, kad profilaktikos, priešingai nei gydymo metodų, poveikio lengvai neišmatuosi, tačiau ji yra būtina. Ir ne tik sveikatos apsaugos sistemoje.
 
„Nežinia, ar po šios restruktūrizacijos bus geriau, ar blogiau. Duok Dieve, būtų geriau, – viliasi R.Sabaliauskas. – Tačiau noriu pabrėžti, kad esmė ne struktūroje, o profilaktikos aprėptyje, apimtyje. Kuo labiau matysime poreikį, tuo plačiau profilaktiką taikysime ir tai duos rezultatus.“

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė:

- Tebesu kritiška šios reformos atžvilgiu. Nebuvo priimti savalaikiai sprendimai, todėl natūralu, kad įstaigų veikla gali būti netenkinanti. Kai pandemijos metu dvi tokios svarbios įstaigos kaip ULAC ir NVSC turėjo dirbti be vadovų, tai tikrai trikdė šių svarbių įstaigų darbą tokiu ypač sunkiu šaliai metu. Jei įstaiga pora metų gyvuoja be vadovo, apie kokią kokybę galima kalbėti? Vadovų klausimas nėra sprendžiamas reorganizacijos būdu, o tai buvo viena esminių jos priežasčių.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!