Renginio „vinis“ – masinės nelaimės imitacija
Rugsėjo 15 dieną pusę šeštos vakaro nuo Kaune esančios Gedimino gatvės pajudėjo dvidešimt septynių greitosios medicinos pagalbos automobilių kolona – tai šventinis paradas, atidaręs keturioliktąsias Lietuvos GMP žaidynes. Renginys subūrė karius, šaulius, karo medikus, paramedikus, Lietuvos greitosios pagalbos brigadas su savo įranga – tai yra apie pusę tūkstančio dalyvių, kurie specialiose užduotyse turėjo progą atnaujinti bei pasitikrinti žinias. Visas užduotis galėjo stebėti miestiečiai ir miesto svečiai, kuriems buvo atverta paprastai aplinkiniams neprieinama Lietuvos kariuomenės dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorija.
 
Žaidynių dalyviai sutarė, kad įspūdingiausiu renginio akcentu tapo masinės nelaimės imitacija įtraukusi šimtus žmonių. Ją apie septintą valandą vakaro pradėjo prie Soboro nugriaudėjęs sprogimas, privertęs nuščiūti dalį praeivių. Po kurio laiko atvyko ir pirmoji GMP brigada, bet pagal scenarijų jos narius sušaudė išpuolį surengęs nusikaltėlis. Iš šventovės virstant dūmams aplink gulėjo nukentėjusiųjų kūnai, dejavo sužeistieji, tačiau kitos GMP brigados vis nesirodė. Gausiam žiūrovų būriui reginį per garsiakalbius komentavo gydytojas ir instruktorius Nedas Jasinskas.
 
Jis pažymėjo, kad realybėje neverta tikėtis, jog įvykus nelaimei per pirmąsias minutes prisistatys pagalbos tarnybos. Tai lemia ne tik įprastinis reakcijos laikas – gali trukdyti užblokuoti keliai ir kitos nenumatytos aplinkybės. „Kaip matote, žmonės jau ilgą laiką laukia pagalbos, o kai kurių gyvybei lemtingos pirmosios minutės. Tai pamoka, kad patys esame atsakingi už situacijos valdymą. Nuo mūsų pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių ir iniciatyvos priklauso gyvybės“, – aiškino N.Jasinskas.
 
Susirinkusioms GMP brigadoms teko nelengva užduotis: teikti pirmąją pagalbą ir pagal „sužeidimo“ laipsnį rūšiuoti keturis šimtus „nukentėjusiųjų“ (tiek daug žaidynių istorijoje buvo pirmą kartą). Dėl atkirstų kelių juos teko gabenti į Vienybės aikštėje esančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kur specializuotą pagalbą teikė mobilios chirurgų komandos iš Kauno klinikų. Dalis pacientų nuo Soboro transportuoti į Lietuvos kariuomenės dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorijoje esančią mobilią karo lauko ligoninę, kur chirurginę pagalbą teikė karo medikai.
 
Gydytoja, LSMU lektorė, Lietuvos GMP žaidynių vyr. teisėja Evelina Pukenytė pabrėžė, kad masinės nelaimės imitacija skirta ne tarnyboms testuoti, o bendradarbiavimui ir treniruotėms, kuriose kiekvienas galėtų išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias savo puses teikiant pirmąją pagalbą dideliam nukentėjusiųjų kiekiui, pažiūrėti, kaip sekasi bendradarbiauti atskiroms institucijoms bei įstaigoms. „Komandoms iš anksto vyko masinių nelaimių mokymai, patyrę instruktoriai aiškino, kaip veikti suirutės sąlygomis, atkurti pagalbos teikimo struktūrą“, – pasakojo E.Pukenytė.
 
Ji atskleidė, kad imitacijos metu panaudotas ir visiškai naujas dalykas Lietuvoje – programėlė, padedanti rasti nukentėjusiojo buvimo vietą. „Įvykus masinei nelaimei, didele problema tampa suirutė, kurią sukelia aukų ieškantys artimieji. Institucijos perkraunamos skambučiais, trikdomas jų darbas. Pasinaudojome lietuvių sukurta programėle, kuri veikia paprastu principu – aukoms priskiriami barkodai, kuriuos turėdami laiko pagalbą teikiantys gydytojai suveda į duomenų bazę. Duomenys nukeliauja į pagalbos informacinį centrą (šiuo atveju 1808) ir artimieji gali greitai gauti informaciją “, – inovaciją pristatė E.Pukenytė tikėdamasi, kad ją bus galima panaudoti realybėje.  
 

Lietuvos GMP žaidynių vyr. teisėja Evelina Pukenytė pažymėjo, kad komandoms pavyko suvaldyti nelaimę, nors nukentėjusiųjų skaičius buvo šimtu didesnis, nei tikėtasi: „Per keletą metų matome akivaizdų šalies GMP brigadų tobulėjimą, visi drąsiai eina teikti pagalbos, pasiskirsto užduotimis, nebijo imtis lyderystės, supranta bendrą reagavimo masinės nelaimės metu struktūrą.“

 
Tarp tobulintinų dalykų teisėja minėjo tarpusavio komunikaciją, taip pat įrangos tiekimo strategiją. Išryškėjo ir vieno koordinacinio centro svarba, kuriam buvo panaudotas vienintelis šalyje Kauno GMP stočiai priklausantis masinių nelaimių automobilis.
 
Renginio metu vyko ir specializuotos medicininės pagalbos mokymai šauliams. „Esant didžiuliam nukentėjusiųjų skaičiui turi būti pakankamai žmonių, kurie gebėtų teikti ne tik pradinę pagalbą. Šaulius mokėme padėti trauminių sužalojimų atvejais, atlikti intervencijas. Norime pabrėžti, kad taikant inovatyvias mokymo technologijas šiuos įgūdžius gan greitai įvaldo net ir ne medikai“, – kalbėjo E.Pukenytė.
 
Dvi sąlygos pirmajai pagalbai
Itin svarbi Kaune vykusio GMP renginio dalis – pirmosios pagalbos mokymai miestiečiams, kurių svarbą atskleidė ir masinės nelaimės imitacija, kai ilgokai teko laukti medicininės pagalbos. Įžanginius pirmosios pagalbos mokymus išklausę daugelis, tačiau sugebėjimus šioje srityje ne mediko profesijos žmonės turbūt įvertintų menkai. Skubios medicinos rezidentė Kauno klinikose Gabrielė Mickutė tuo visiškai nesistebi ir tvirtina, kad norint būti pasitikinčiu teikiant pirmąją pagalbą reikalingos dvi sąlygos – praktika ir žinių atnaujinimas. „Jei nebandei žinių taikyti ant manekeno, realioje situacijoje sunku pasiryžti imtis veiksmų“, – kalbėjo G.Mickutė.
 
Kauno GMP renginio metu prekybos centre „Akropolyje“ ji koordinavo praktinius skubios pagalbos teikimo mokymus „Kaunas vėl gaivina“, kur visą dieną žmonės turėjo galimybę pasitreniruoti atlikti krūtinės paspaudimus ant manekenų, padėti užspringus, masyvaus kraujavimo atvejais, suprasti, kaip veikia defibriliatoriai ir gauti atsakymus į kitus rūpimus klausimus. Karo medikai, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro paramedikai, keletas gydytojų rezidentų ir medicinos studentų per penktadienį skubią pagalbą apmokė teikti kelis šimtus žmonių.
 
„Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad šie žmonės jau visam gyvenimui pasiruošė suteikti pirmąją pagalbą – vieno karto nepakanka. Todėl mokymų tikslas – ne tik instruktuoti, bet ir sužadinti norą domėtis ir atnaujinti žinias bei įgūdžius“, – pastebi pašnekovė. Pasiteiravus, kas kiek laiko reikėtų pakartoti pirmosios pagalbos abėcėlę, ji svarsto, kad tai daryti vertėtų bent kartą per metus. „Manyčiau, tai – realus dažnis, kuris žmonėms yra prieinamas ir leidžia nepamiršti, kas išmokta, – kalbėjo G.Mickutė ir atkreipė dėmesį į užsienio pavyzdžius, kur pirmosios pagalbos moksleiviai apmokomi kasmet. – Reikėtų ieškoti sprendimų ir Lietuvai, kaip šiuos mokymus padaryti labiau prieinamus visuomenei, kad pirmosios pagalbos veiksmai taptų įkalti kaip malda „Tėve mūsų“.“
 

Daugeliui sunku ryžtis teikti pagalbą ir dėl kaustančios baimės pakenkti. „Tai natūralu. Tačiau jei šalia sukniumba žmogus, jį ištinka staigi mirtis, pakenkti negalime – šis žmogus jau yra miręs. O pabandę padėti turime šansą jį grąžinti į gyvenimą. Teisingai atlikti krūtinės paspaudimai, iškviesta greitoji medicinos pagalba išgyvenimo šansą padidina net 70 procentų! Tik svarbu pradėti pirmosiomis minutėmis, nes po keturių penkių minučių prasideda smegenų žūtis“, – aiškino Skubios medicinos rezidentė Kauno klinikose Gabrielė Mickutė.

 
Pasiteiravus, koks yra kiekvienam reikalingas pagrindinis pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių komplektas, G.Mickutė įvardijo esminį ketvertuką: pagalba žmogui sukniubus ar ištikus staigiai mirčiai, užspringus, masyvaus kraujavimo atveju bei atpažinti insultą.
 
„Tačiau pirmuoju numeriu šiame komplekte pabrėžčiau siekį nelikti abejingam“, – tvirtina G. Mickutė. Mokydama žmones ji visuomet akcentuoja ne tik techninius įgūdžius, bet ir pagalbos teikimo organizavimo svarbą: „Jei matome, kad žmogus sukniubo, reikia prieiti ir įvertinti, ar jis sąmoningas ir kvėpuoja. Jei kvėpuoja, tiesiog paverčiame į saugią padėtį ir kviečiame greitąją pagalbą. Jei nekvėpuoja, prasideda pirmosios pagalbos teikimas vietoje – daromi krūtinės paspaudimai. Čia itin svarbu tiksliai deleguoti darbus aplinkiniams. Ne abstrakčiai sušukti: „kas nors kvieskite 112“, o kreiptis į konkretų žmogų: „tu, su raudona striuke, kviesk 112“, „tu, su mėlyna kepure, ieškok defibriliatoriaus“.“
 
Ji apgailestauja, kad mūsų šalyje gana dažnai laiku neatpažįstamas insultas, kuris pasireiškia perkreiptu veidu, nusilpusiomis galūnėmis, sutrikusia kalba: „Deja, šiuos požymius ne visi priskiria insultui, laukia, kol praeis, net ir visą parą nekviečia greitosios. Tai užkerta kelią specializuotam gydymui.“   


 
Varžybose – aktualios užduotys
Penktadienį greitosios pagalbos brigados išbandė jėgas konkursinių užduočių varžybose, kur buvo renkami nugalėtojai didžiųjų ir mažųjų miestų kategorijose. „Vienas vertinimo kriterijų buvo vadinamosios minkštosios kompetencijos – komandos susiklausymas, gebėjimas dirbti kartu“, – sakė E.Pukenytė.
 
Didžiausią įspūdį dalyviams paliko visiškai nauja užduotis, kai naktiniame klube „Lizdas“ teko padėti „subadytiems“ žmonėms. „Dėkojame, kad verslininkai geranoriškai atidavė visą klubą ir padėjo sukurti įtikinamą aplinką – buvo lazeriai, tamsa, dūmai ir didelis garsas, gulėjo daug kraujuojančių pacientų, – pasakojo E.Pukenytė. – Ši užduotis pamokė, jog turėti vieną turniketą toli gražu ne gana – reikia bent dviejų žmogui, o gal ir visų keturių.“
 
Tarp užduočių buvo ir pagalba fosforo organiniais junginiais apsinuodijusiam asmeniui. Brigadoms teko atpažinti nuodą, užduotį komentavo toksikologai. Varžytuvių iššūkiu tapo ir paspirtukininko trauma, kuriam įvyko staigi mirtis dėl pneumotorakso, tad teko atlikti ir dekompresiją. „Buvo patikrinta, kaip sekasi kokybiškai teikti pagalbą specializuotos reanimacinės pagalbos atvejais“, – paaiškino E.Pukenytė.
 
Laisvės alėjoje GMP medikai turėjo padėti ketinančiam nusižudyti asmeniui. „Šioje rungtyje matomas stiprus patobulėjimas, palyginti su ankstesnėmis žaidynėmis. Psichiatrų pastebėjimu, brigados puikiai išlaikė pagrindinius reagavimo principus, nebijojo atvirai klausti“, – džiaugėsi vyr. varžybų teisėja E.Pukenytė ir pristatė penktąją, šių dienų realijas atliepiančią užduotį – pagalbą gimdyvei namuose. „Vis daugiau moterų renkasi gimdyti ne ligoninėje, tad reikėjo parodyti kompetencijas atpažįstant naujagimio hipoglikemiją ir suteikti pirmąją pagalbą mamai pogimdyvinio kraujavimo metu“, – užduotis aptarė vyr. teisėja.


 
Po renginio – emocijų pliūpsnis

Mažųjų miestų kategorijos nugalėtojas – Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centras. Jo direktorius Justinas Stašys neabejoja, kad tai pačios geriausios žaidynės, kokiose teko dalyvauti, o jų būta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: „Mano žodynas per skurdus apsakyti emocijoms, kurias čia patyrėme. Masinės nelaimės imitacija – pati įspūdingiausia, kokią teko matyti. Galiu tik įsivaizduoti, kiek pastangų ji kainavo organizatoriams.“

 
„Tikėjomės, kad šios užduoties metu būsime antroji brigada, tačiau likome be žado pamatę, kad pirmoji brigada sušaudyta ir pagal scenarijų tapome pirmieji realiai teikiantys pagalbą. Pagal reikalavimus palikome automobilį su rakteliais, kad esant reikalui gaisrinė galėtų jį patraukti, tačiau atsisukę pamatėme, kad į jį sulipo 30 nukentėjusiųjų, kurie viską šlavė nuo lentynų, net pradėjo važiuoti. Ta užduotis buvo ir sunki, ir su humoru, tiesiog fantastika. Sekėsi vidutiniškai, užmiršome kolegas pastato viduje, daug chaoso, bet tai natūralu – realybėje jo būtų dar daugiau“, – tvirtino J.Stašys ir džiaugėsi, kad užduotys reikalavo kritinio greito mąstymo. Jis dėkojo organizatoriams už puikų renginį, Krizių tyrimų centro teisėjams už kompetenciją, malonų bendravimą su dalyviais.
 
Ne pirmą kartą prizines vietas pelnančios Akmenės greitosios medicinos pagalbos centro vadovas teigia šįkart ypatingų rezultatų nesitikėjo, nes važiavo daug naujokų. „Tačiau intensyviai ruošėmės, gal tai ir padėjo laimėti. Mūsų stiprioji pusė, kad komanda gyvena aistra darbui, negali be GMP, ekstrymų, skubių iškvietimų. Laisvu laiku ne kortomis žaidžiame, o vaistų anotacijas skaitome, treniruojamės. Gavus sunkų iškvietimą brigados susipeša, kuri į jį važiuos. Mūsų darbuotojai yra tikri idėjininkai“, – komanda didžiavosi J.Stašys.
 

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir didžiųjų miestų kategorijos laimėtojai, kuriais tapo šiųmečiai šventės šeimininkai – Kauno GMP stoties brigada. Jos vadovė Greta Beinaravičiūtė kalbėjo, kad žaidynės buvo tikrai įtemptos, lauktos ir pasiilgtos. „Vienos kurios rungties kaip sunkiausios neišskirčiau, mat nelengvos buvo abi dienos. Norėjome pasiekti maksimalų rezultatą ir pirmiausiai – prieš save“, – sakė G.Beinaravičiūtė.

 
Ji mano, kad stiprioji komandos pusė – noras mokytis. „Visos Kauno komandos turi didžiulę motyvaciją tobulėti ištaikius kiekvieną laisvesnę akimirką. Likus keturiems mėnesiams iki žaidynių, keliskart per savaitę visos Kauno GMP stoties brigados susitikdavome mokytis, galvodavome vieni kitiems klinikines situacijas. Atsirado bendrystė, pažintys. Tai ir yra didžiausia mūsų stiprybė, gimstanti iš draugiškumo vienas kitam“, - įsitikinusi G.Beinaravičiūtė.

---

 
Interviu
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

- Esate vienas žaidynių organizatorių, kuo jos išsiskiria? Koks masinės nelaimės prie Soboro imitacijos tikslas?
- Šios žaidynės organizuojamos po dvejų metų pertraukos, kadangi pandemijos metu visiems susitikti buvo sudėtinga ne tik dėl ribojimų, bet ir dėl to, kad buvo daug darbo. Renginys išskirtinis ir tuo, kad po dešimties metų pertraukos vyksta Kaune. Veiksmas mieste brigadoms kelia daugiau iššūkių: papildomą dėmesį tenka atkreipti į judėjimo klausimus, galima rengti masiškesnes užduotis, kurios padeda įvertinti savo resursus tiek materialinės bazės, tiek kompetencijų prasme. Labai rūpėjo, kaip pasiseks pati pirmoji ir įspūdingiausia žaidynių užduotis – masinės nelaimės imitacija. Buvome pasiruošę matyti daug chaoso, tai normalu – masinių nelaimių metu jo visada daug, svarbiausia, kaip sugebi tai valdyti.
Masinės nelaimės susideda iš pasiruošimo, reagavimo, atsistatymo ir prevencijos etapų. Mūsų tikslas – išsiaiškinti, kaip reaguojame, nes tai padeda atskleisti, kaip esame pasiruošę, ko trūksta ir ką būtina nuveikti atsistatymo ir prevencijos metu, kad tuos trūkumus pašalintume.
 
- Ar žaidynių scenarijui turėjo įtakos karas Ukrainoje?
- Karas Ukrainoje šių žaidynių scenarijui turėjo tiesioginės įtakos, ypač mūsų didžioji rungtis prie Soboro, vainikavusi žaidynių atidarymą. Tačiau ji svarbi ne tik galvojant apie Ukrainą – šią patirtį galima pritaikyti įvairioms masinėms nelaimėms, nuo kurių nesame apsaugoti.
 
- Kauno GMP neseniai įsigijo modernų ir vienintelį Lietuvoje automobilį, kuris pritaikytas masinėms nelaimėms.
- Smagu, kad jis yra, tačiau kaip visada pakartosiu, jog tai – lašas jūroje. Tokie automobiliai turėtų būti visuose didesniuose miestuose, kad esant reikalui juos būtų galima aktyvuoti. Tikimės, kad šis pavyzdys paskatins ir kitus, įskaitant ir svarbius sprendimus priimančią Sveikatos apsaugos ministeriją, pagalvoti apie tokių automobilių poreikį šalyje.
 
- O kokią reikšmę turi visuomenės dalyvavimas renginiuose?
- Visuomenės įsitraukimas yra be galo svarbus ne tik žaidynių metu. Niekada nė viena pasaulio greitoji, netgi turėdama milžiniškus išteklius, nepasieks gerų rezultatų, jei nebus visuomenės įsitraukimo ir gebėjimo teikti pirmąją pagalbą. Jei nebus dirbama su pirmosios pagalbos teikėjų tinklais, viešai prieinamų defibriliatorių, masyvaus kraujavimo stabdymo rinkinių ir kitų būtinų priemonių. Itin svarbus visuomenės suvokimas, su kokiais iššūkiais susiduriame: kad greitoji negali stovėti ant kiekvieno kampo, neatlėks per penkias minutes... Lietuvoje ir daug kur pasaulyje GMP reagavimo terminas yra penkiolika minučių. Didžiuosiuose miestuose, kur gyventojų tankis didesnis, brigadų daugiau, terminas sutrumpėja, siektinas atvykimo vidurkis esant klinikinei mirčiai – šešios minutės. Tačiau visi puikiai suprantame, kad regionuose brigados prie kiekvieno miškelio nepastatysi, todėl pagrindiniu mūsų ramsčiu tampa šalia nukentėjusiojo esantis žmogus, gebantis teikti pirmąją pagalbą. Visuomenės įtrauktis ir pirmosios pagalbos teikėjų tinklo plėtimas yra vienas esminių būsimos GMP reformos tikslų. Kitaip galime turėti auksines technologijas, puikius automobilius ir kvalifikuotus specialistus, bet be tų pirmųjų rankų, kurios yra čia ir dabar, tikrai nepasieksime gerų rezultatų. Tai rodo ir pasaulio patirtis – Izraelio, Olandijos pavyzdys, kur yra tūkstančiai pirmosios pagalbos teikėjų tinklo narių. Jie nebijo ir laužo gajus mitus apie pirmąją pagalbą.

---

 
Komentaras
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Ramoškienė:

- Norisi tikėti, kad žaidynių tradicija nenutrūks ir įgyvendinus Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tinklo pertvarką. Smagu visiems susirinkti, pakelti kvalifikaciją. Nors varžyboms ruošiasi komanda, iš tiesų tai daro visa įtaiga. Svarbi galimybė žaidynių metu pabendrauti su šalies kolegomis, bendrystė išties veža! Juk visi dirbame tą patį darbą, tad tokie susiėjimai stiprina tarpusavio ryšį – pasidaliname įspūdžiais, pabūname neformalioje aplinkoje.
 
Šios žaidynės buvo rekordinės pagal organizavimo laiką, nes pasiruošimui tebuvo skirta pusantro mėnesio. Vis dėlto kokybė nuo to nenukentėjo. Didelį indėlį čia įnešė Kauno GMP stoties administracija, pasistengusi, kad galėtume džiaugtis puikiu renginiu.
Palyginti su ankstesnėmis, prieš penkerius šešerius metus vykusiomis žaidynėmis, matome didelį GMP atsinaujinimą, atsirado daug jaunimo, o teisėjai pastebėjo išaugusį kompetencijų lygį. Džiugu, kad tobulėjame, einame į priekį su technologijomis ir medicinos pažanga. Pažadame šios krypties laikytis ir toliau.

---

 
2022 m. GMP žaidynių laimėtojai
Didžiųjų miestų
I vieta -  Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, 12 komanda: Greta Beinaravičiūtė, Irina Belukhina, Evaldas Paliulionis.
II vieta -  Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, 1 komanda: Laurynas Kanapeckas, Greta Stravinskaitė, Ignas Gelažius.
III vieta -  Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, 18 komanda: Emil Atie, Vaida Staniulionytė, Nerijus Vaidotas.
III vieta -  Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, 22 komanda: Remigijus Pagarauskas, Žydrūnė Paulauskienė, Vydmantė Gramataitė.

Mažųjų miestų
I vieta - Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centras, 15 komanda: Justinas Stašys, Gintarė Pralgauskienė, Paulius Naumovas.
II vieta - Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, 25 komanda: Laima Vaičiulienė, Lina Petrošienė, Vytautas Sungaila.
III vieta - Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centras, 26 komanda: Liutauras Balseris, Aretas Norkus, Augustas Pralgauskas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!