- Ko­kį po­vei­kį aukš­to­jo moks­lo stu­di­joms tu­rės COVID-19 pan­de­mi­ja?
Pan­de­mi­jos pa­da­ri­nius ver­tin­ti dar su­dė­tin­ga – juos ga­li­ma tik prog­no­zuo­ti. Di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo ka­ran­ti­nas, pri­ver­tęs vi­sas veik­las or­ga­ni­zuo­ti nuo­to­li­niu bū­du. Aukš­ta­sis moks­las tu­rė­jo grei­tai per­sio­rien­tuo­ti. Tai tur­būt es­mi­nis po­ky­tis, apie ku­rį bu­vo kal­ba­ma ge­rą de­šimt­me­tį. Bet kol ne­at­si­ra­do į jį stip­riau ga­lin­čios pa­stū­mė­ti iš­ori­nės jė­gos, į šį po­ky­tį ne­bu­vo kon­cen­truo­ta­si. Ta­čiau pri­ver­tus pan­de­mi­jai aukš­to­sios mo­kyk­los grei­tai pri­si­tai­kė. Ma­nau, kad po pan­de­mi­jos uni­ver­si­te­tai elg­sis skir­tin­gai: vie­ni grįš prie įpras­ti­nio mo­ky­mo, ki­ti da­lį veik­los at­ei­ty­je ban­dys vyk­dy­ti nuo­to­li­niu bū­du. Ži­no­ma, nuo­to­li­nės pa­skai­tos vi­siš­kai ne­pa­keis „gy­vo“ mo­ky­mo – ypač ten, kur rei­ka­lin­gi la­bo­ra­to­ri­niai dar­bai ar­ba me­nų kryp­ties stu­di­jo­se. Ta­čiau kai ku­rio­se pa­skai­to­se ne­ma­ža da­lis tu­ri­nio ga­lė­tų bū­ti pa­tei­kia­ma nuo­to­li­niu bū­du. Tai mus iš­lais­vin­tų ge­og­ra­fiš­kai, vis­kas bū­tų ar­čiau. Jei prieš tris­de­šimt me­tų sie­kė­me, kad kiek­vie­na ap­skri­tis tu­rė­tų aukš­tą­ją mo­kyk­lą, o nuo na­mų ją bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti per ke­lias­de­šimt mi­nu­čių, da­bar at­stu­mas ne­bė­ra tiek svar­bus. Bū­da­mi Lie­tu­vo­je, ga­li­me stu­di­juo­ti ir už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se. Nuo­to­li­nis ug­dy­mas stu­di­jų pro­ce­sui su­tei­kia lanks­tu­mo. Ži­no­ma, aukš­tes­nės jo ko­ky­bės link dar rei­kia at­lik­ti daug žings­nių.
 
- Me­tų pra­džio­je pa­di­din­tos nor­mi­nės stu­di­jų kai­nos, taip pat pa­skelb­ti pla­nai ma­žin­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų skai­čių. Kaip šie po­ky­čiai pa­lies svei­ka­tos prie­žiū­ros stu­di­jas?
- Nor­mi­nių stu­di­jų kai­nų pa­di­di­ni­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros stu­di­joms ne­tu­rė­tų at­neš­ti di­de­lių po­ky­čių. Pa­di­dė­jus vie­nam stu­den­tui ten­kan­čiam vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mui, ga­li­ma ti­kė­tis aukš­tes­nės stu­di­jų ko­ky­bės. Nei­gia­mų pa­da­ri­nių ne­tu­rė­tų bū­ti. Dar iki šio spren­di­mo pri­ėmi­mo vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mų vie­tų kai­nos svei­ka­tos prie­žiū­ros stu­di­jo­se bu­vo di­des­nės nei tos, ku­rias ap­mo­kė­da­vo vals­ty­bė. Aukš­tų­jų mo­kyk­lų tei­gi­mu, vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mas ne­pa­deng­da­vo stu­di­jų pro­ce­sui rei­ka­lin­gų iš­lai­dų.
Vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų ma­ži­ni­mas pir­mo­sios pa­ko­pos bei vien­ti­so­sioms stu­di­joms šie­met vy­ko so­cia­li­nių moks­lų, tei­sės, ver­slo ir va­dy­bos kryp­ty­se. Pra­ėju­siais me­tais ne­mo­ka­mų vie­tų skai­čius joms bu­vo pa­di­din­tas dau­giau nei du kar­tus, o tai su­kė­lė sis­te­mi­nį šo­ką – į jas pra­dė­jo per­sto­ti už sa­vo lė­šas stu­di­ja­vę, ta­čiau vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą no­rė­ję gau­ti ant­ra­kur­siai. Vi­so­se ki­to­se kryp­ty­se pa­lik­tas pra­ėju­sių me­tų vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų skai­čius.
Pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais su­ma­žė­jo vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų skai­čius me­di­ci­nos re­zi­den­tū­rai. Lie­tu­va yra tarp tri­jų Eu­ro­pos ša­lių, kur šim­tui tūks­tan­čių gy­ven­to­jų ten­ka di­džiau­sias gy­dy­to­jų skai­čius, o tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų ten­kan­tis me­di­ci­nos ab­sol­ven­tų skai­čius – ket­vir­tas pa­gal dy­dį. Su slau­gy­to­jais si­tu­a­ci­ja prie­šin­ga – jų skai­čius šim­tui tūks­tan­čių gy­ven­to­jų ma­žes­nis nei Eu­ro­pos vi­dur­kis, o pa­ren­gi­mas – ket­vir­tas pa­gal že­mu­mą. Ar no­ri­me, kad iš­lik­tų to­kia sis­te­ma? Ma­tyt, kad ne. To­dėl tu­ri­me gal­vo­ti, kaip pri­trauk­ti dau­giau slau­gy­to­jų. Me­di­kų pa­ren­gi­mas, žiū­rint į vi­są stu­di­jų cik­lą, pats bran­giau­sias. To­dėl pla­na­vi­mas šio­je sri­ty­je tu­ri vyk­ti la­bai at­sa­kin­gai.
 
- Aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­sto­vai tei­gia, kad eg­zis­tuo­ja svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų ir pa­slau­gų po­rei­kio pla­na­vi­mo pro­ble­ma. Tai pri­pa­žįs­ta ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai. Ar nu­ma­to­ma ką nors keis­ti pla­nuo­jant spe­cia­lis­tų po­rei­kį, kaip prie to ža­da pri­si­dė­ti Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja?
- Mi­nis­te­ri­ja sky­rė pro­jek­ti­nių Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų lė­šų Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nės ana­li­zės cen­trui (STRATA – red. past.), ku­ris tu­rė­jo su­kur­ti vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo pla­na­vi­mo mo­de­lį. Bu­vo pa­reng­ta abst­rak­ti me­to­di­ka, ku­rią siek­si­me pri­tai­ky­ti. Esa­me su­kū­rę dar­bo gru­pę, ku­ri per­žiū­rės moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį. Šio pro­ce­so da­lis bus ir vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų pla­na­vi­mas. STRATA prog­no­zuo­ja me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų po­rei­kį. Ta­čiau no­rė­da­mi tiks­les­nių prog­no­zių, tu­ri­me tu­rė­ti aiš­kią svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tin­klo vi­zi­ją. Anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė bu­vo pa­ruo­šu­si ati­tin­ka­mą re­for­mą, ta­čiau ji ne­bu­vo pa­tvir­tin­ta. Žiū­rė­si­me, ar bus to­liau ban­do­ma to­bu­lin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tin­klą, nes jis nė­ra efek­ty­vus ir ne­at­lie­pia da­bar­ti­nių stan­dar­tų. Už spe­cia­lis­tų pla­na­vi­mą at­sa­kin­ga Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, o mes pa­dė­si­me įves­ti ben­drus prin­ci­pus ir įgy­ven­din­ti pla­nus. Pats pla­na­vi­mas da­bar nė­ra blo­gas, tie­siog rei­kė­tų pa­to­bu­lin­ti kiek­vie­ną jo ele­men­tą.
Re­zi­den­tams vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų ski­ria­ma ne ma­žiau, nei jų su­pla­nuo­ta vien­ti­so­sioms stu­di­joms. Pro­ble­mų at­si­ran­da ta­da, kuo­met tiek dėl kai­nų, tiek dėl me­di­ci­nos stu­di­jų po­pu­lia­ru­mo uni­ver­si­te­tai pri­ima daug stu­den­tų į vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mas vie­tas. Pas­ta­rai­siais me­tais jų skai­čius iš­au­go dvi­gu­bai. Vien­ti­są­sias me­di­ci­nos stu­di­jas bai­gę ab­sol­ven­tai dau­ge­liu at­ve­ju ne­ga­li tap­ti tik­rais gy­dy­to­jais ne­bai­gę re­zi­den­tū­ros. Šia­me eta­pe bū­tų sie­kis tu­rė­ti tik vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas. Ta­čiau, kai vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mų stu­den­tų skai­čius yra taip iš­pūs­tas, vals­ty­bė tik­rai nė­ra pa­jė­gi vi­siems stu­di­juo­jan­tiems re­zi­den­tū­ro­je už­tik­rin­ti fi­nan­sa­vi­mą. To­dėl tik­rai tu­ri­me per­gal­vo­ti spe­cia­lis­tų pla­na­vi­mo sis­te­mą. Ži­no­ma, aukš­to­sios mo­kyk­los yra au­to­no­mi­nės ins­ti­tu­ci­jos, to­dėl ne­ga­li­me re­gu­liuo­ti pri­ėmi­mo į vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mas vie­tas. 
 
- Kaip rei­kė­tų su­val­dy­ti jau­nų svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų mig­ra­ci­ją?
- Mig­ra­ci­jos ne­su­val­dy­si­me. Pa­sau­lis yra glo­ba­lus, to­dėl žmo­nės mig­ruo­ja. Tu­rė­tu­me siek­ti, kad mig­ra­ci­ja ne­bū­tų vien­kryp­tė – kad ne­bū­tu­me tik spe­cia­lis­tus eks­por­tuo­jan­ti ša­lis, bet ir jų pri­trauk­tu­me. Pa­lai­ky­ti spe­cia­lis­tų, ku­rie ki­to­se ša­ly­se gau­na di­des­nius at­ly­gi­ni­mus nei Lie­tu­vo­je, tei­gia­mą mig­ra­ci­ją yra su­dė­tin­ga. Vis­kas re­mia­si į tai, ko­kias jiems ga­li­me pa­siū­ly­ti są­ly­gas. Ta­čiau net jei jos pri­lyg­tų toms, ko­kios yra ki­to­se ša­ly­se, vis tiek at­si­ras iš­vyks­tan­čių, ku­rie no­rės pa­gy­ven­ti ar pa­dirb­ti ki­tur – na­tū­ra­li mig­ra­ci­ja bus. Ži­no­ma, mig­ra­ci­ja, ku­ri vyks­ta vien ieš­kant ge­res­nių dar­bo są­ly­gų, mū­sų ne­ten­ki­na. Svei­ka­tos ap­sau­gai ski­ria­ma lė­šų da­lis nuo BVP nė­ra di­de­lė. O spe­cia­lis­tų kie­kis, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių, yra la­bai di­de­lis. To­dėl už­tik­rin­ti ge­ras są­ly­gas su­dė­tin­ga. Jei­gu pa­to­bu­lin­si­me sis­te­mą ir in­ves­tuo­si­me į gy­ven­to­jų ska­ti­ni­mą rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, spor­tuo­ti, tuo­met rei­kės ma­žiau svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų, o spe­cia­lis­tams bus ga­li­ma mo­kė­ti di­des­nį dar­bo už­mo­kes­tį ir su­kur­ti ge­res­nes są­ly­gas.
Dirb­ti­nai su­lai­ky­ti mig­ruo­jan­čių spe­cia­lis­tų, ma­tyt, ne­pa­vyks. Gal­būt ga­li­ma svars­ty­ti apie ab­sol­ven­tų įsi­pa­rei­go­ji­mą ke­le­tą me­tų pa­dirb­ti Lie­tu­vo­je mai­nais už vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą ar pa­pil­do­mą ska­ti­ni­mą. Ta­čiau, kaip ro­do sta­tis­ti­ka, ab­sol­ven­tai ir taip ke­le­rius me­tus po stu­di­jų dir­ba Lie­tu­vo­je. Di­džio­ji mig­ra­ci­ja vyks­ta, kai yra su­kaup­ta šio­kia to­kia dar­bi­nė pa­tir­tis. Me­di­ci­na, IT, in­ži­ne­ri­ja – pro­gra­mos, kur ruo­šia­mi uni­ver­sa­lūs spe­cia­lis­tai, ga­lin­tys pri­si­tai­ky­ti dirb­ti bet ku­rio­je ša­ly­je. To­dėl jų iš­lai­ky­mas ke­lia dau­giau­sia pro­ble­mų.
 
- Lie­tu­vos moks­li­nin­kai, tarp jų ir bio­me­di­ci­nos ty­rė­jai, pa­si­žy­mi aukš­ta kom­pe­ten­ci­ja, ta­čiau jų at­lie­ka­miems ty­ri­mams trūks­ta pa­kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo. Ne­kon­ku­ren­cin­gas ir moks­li­nin­kų (ypač jau­nų­jų) dar­bo už­mo­kes­tis. Ar nu­ma­to­mi po­ky­čiai šio­se sri­ty­se?
- Tai pa­grin­di­nis tiek mū­sų, tiek ben­dras Vy­riau­sy­bės sie­kis. Pa­žvel­gus į Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir prie­mo­nių pla­ną, jau pir­ma­me pri­ori­te­te su­pran­ta­me, kad ne­skir­da­mi di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo, ne­tu­rė­si­me pa­kan­ka­mo aukš­to­jo moks­lo ly­gio. Da­bar­ti­nė­mis są­ly­go­mis, tu­rint ir taip de­fi­ci­ti­nį biu­dže­tą bei pla­nuo­jant sko­los grą­ži­ni­mą, ras­ti lė­šų bus su­dė­tin­ga. Bet ti­kiu, kad mums pa­vyks pa­siek­ti nu­ma­ty­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus, jog ty­rė­jų dar­bo už­mo­kes­tis iki Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­jos pa­bai­gos vi­du­ti­niš­kai siek­tų šim­tą pen­kias­de­šimt pro­cen­tų ša­lies vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Di­des­nis dar­bo už­mo­kes­čio fi­nan­sa­vi­mas reikš­tų ir di­des­nes ga­li­my­bes gau­ti fi­nan­sa­vi­mą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų. Jų re­mia­muo­se pro­jek­tuo­se dar­bo už­mo­kes­tis ne­ga­li bū­ti di­des­nis nei mo­ka­mas iš na­cio­na­li­nio biu­dže­to. Dėl to da­ly­va­vi­mas tarp­tau­ti­nė­se pro­gra­mo­se nė­ra ak­ty­vus, nes dir­bant vie­na­me pro­jek­te kar­tu su ty­rė­jais iš ki­tų ša­lių, mū­sų moks­li­nin­kai gaus ma­žes­nį dar­bo už­mo­kes­tį – nu­sta­ty­tą pa­gal tai, koks mo­ka­mas Lie­tu­vo­je. Tai pa­grin­di­nė pro­ble­ma, ku­rią sie­kia­me spręs­ti ir di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą, kad ty­rė­jų dar­bo už­mo­kes­tis bū­tų kon­ku­ren­cin­gas.
Kar­tu no­ri­me per­žiū­rė­ti ir ty­rė­jų kar­je­rą, kad ji at­liep­tų tarp­tau­ti­nius prin­ci­pus bei bū­tų pa­trauk­li – ne tik dėl dar­bo už­mo­kes­čio, bet ir dėl ga­li­my­bės kil­ti kar­je­ros laip­tais. Jau šie­met pa­pil­do­mas fi­nan­sa­vi­mas bu­vo skir­tas jau­nie­siems ty­rė­jams. Aiš­ku, tai nė­ra sis­te­mi­nis spren­di­mas. Da­ly­je uni­ver­si­te­tų net ir vy­res­niems ty­rė­jams mo­ka­mas ma­žes­nis nei dok­to­ran­tū­ros sti­pen­di­ja dar­bo už­mo­kes­tis. Tai su­si­ję ir su iki ga­lo ne­su­tvar­ky­tu tin­klu, ku­ris at­liep­tų mū­sų žmo­nių kom­pe­ten­ci­jas, ty­rė­jų ir stu­den­tų skai­čių. Mū­sų fi­nan­sa­vi­mas moks­li­niams ty­ri­mams ir eks­pe­ri­men­ti­nei plėt­rai nuo BVP – per­pus ma­žes­nis nei tu­rė­tų bū­ti no­rint pro­ver­žio. To­dėl gal­vo­ja­me ly­giuo­tis bent į ša­lis vi­du­ti­nio­kes.

---

 
Dosjė
Gi­mi­mo da­ta ir vie­ta:  1990 m. ge­gu­žės 28 d., Plun­gė
Iš­si­la­vi­ni­mas
• 2013–2014 m. Til­bur­go uni­ver­si­te­to Eko­no­mi­kos ir va­dy­bos fa­kul­te­tas, fi­nan­sų  ir drau­di­mo ma­te­ma­ti­kos ma­gist­ras, Ny­der­lan­dai
• 2008–2012 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­tas, eko­no­met­ri­jos ba­ka­lau­ras
• 2006–2008 m. Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­ja
Dar­bo pa­tir­tis
• Nuo 2020 m. gruo­džio 21 d. pa­skir­tas švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to vi­ce­mi­nist­ru stu­di­jų, moks­lo sri­tims
• 2016–2020 m. Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nės ana­li­zės cen­tro (STRATA) Stu­di­jų po­li­ti­kos ir kar­je­ros ana­li­zės sky­riaus va­do­vas
• 2015–2016 m. Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nės ana­li­zės cen­tro po­li­ti­kos ana­li­ti­kas
• 2015– 2016 m. AB Lie­tu­vos drau­di­mas, kai­no­da­ros eks­per­tas
• 2012–2013 m. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, Kai­nų sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas
Ki­ta dar­bo pa­tir­tis
Nuo 2018 me­tų bu­vo lais­vai sam­do­mas švie­ti­mo eks­per­tas. 2020 m. Na­cio­na­li­nei švie­ti­mo agen­tū­rai ren­gė ana­li­zę ir re­ko­men­da­ci­jos, kaip ge­riau­siais bū­dais įver­tin­ti mo­ki­nius, Eu­ro­pos pro­fe­si­nio mo­ky­mo plėt­ros cen­trui (CEDEFOP) - Eu­ro­pos įgū­džių in­dek­so ap­žval­gą,  2018–2019 m. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jas Veng­ri­jos su­au­gu­sių­jų švie­ti­mui, „Dvy­nių pro­jek­to“ re­ko­men­da­ci­jas Azer­bai­dža­no švie­ti­mui. Da­ly­va­vo na­cio­na­li­nė­se ir tarp­tau­ti­nė­se (EBPO ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos) eks­per­tų ir dar­bo gru­pė­se.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!