Išdėstė argumentus

„Pagal paruoštą planą numatoma Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose atlikti skubias operacijas, taip pat stuburo, periferinių nervų ir smegenų metastazinių navikų šalinimo planines operacijas. Vilniuje pakankamas operacijų skaičius, kad būtų išlaikoma planinė neurochirurgija – smegenų navikų, plyšusių aneurizmų. Tuo tarpu Kaune koncentruoti retas neurochirurgijos ligas bei vaikų neurochirurgiją“, - Neurochirurgijos optimizavimo planą pristatė LSMU Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas (nuotr.). Pasak jo, daugiausia oponavimo programai yra ne dėl kokių nors trauminių ar hemoraginių susirgimų, nes tai galima atlikti visose ligoninėse, o dėl spontaninės subarachnoidinės hemoragijos. „Tokie pacientai turėtų būti transportuojami į universiteto ligoninę – Vilniaus arba Kauno. Norint įsteigti kraujagyslių neurochirurgijos skyrių, reikia maždaug 150 aneurizmų per metus. Esant mažiau, steigti negalima, nes bus neužtikrinama gydymo kokybė, ekonominė nauda“, - argumentus dėliojo prof. A.Tamašauskas. Jis, beje, pateikė ir skaičius, kiek kainuoja neurochirurgijos centrų įkūrimas: „Jeigu norime operuoti nesudėtingas neurochirurgines patologijas, būtinos 1-1,5 milijono investicijos į medicinos aparatūrą. Tačiau retai ir sudėtingai patologijai operuoti investicijos daug didesnės – siekia daugiau nei 10 mln. litų. Taigi paruošti visur viską darančius centrus Lietuva nepajėgi.“  
 
Apie nesutampančius skaičius

„Kalbama apie įvairų skaičių pacientų, kurie bus siunčiami į LSMU Kauno klinikas – nuo pusantro šimto iki daugiau nei tūkstančio. Pagal 51 ACHI kodą tik šimtas ligonių turės keliauti į Kauno klinikas su pačia sudėtingiausia patologija“, - tęsė Neurochirurgijos klinikos vadovas. Tačiau tokie skaičiai neįtikino Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovo prof. Antano Gvazdaičio (nuotr.). „Paminėti tik pacientai atsižvelgiant į ACHI kodą, o įsakyme didžioji dalis, apie 90 proc., į Kauną keliaus pagal TLK diagnozių kodus. Tai buvo nutylėta. Esu tiksliai apskaičiavęs – iš Klaipėdos beveik penki šimtai ligonių turėtų priverstinai važiuoti planinę pagalbą gauti Kaune. O kokia motyvacija? Jos nėra. Iš mūsų rašytų pasiūlymų nė vienas nebuvo priimtas“, - teigė prof. A.Gvazdaitis.
„Įdomūs“ skaičiai pasirodė ir VU Santariškių klinikų Vaikų ligoninės direktoriui dr. Juozui Raistenskiui. Mat kalbėta, esą didžioji dalis vaikų neurochirurgijos jau ir dabar sukaupta Kaune, tad iš esmės niekas nesikeis. „Ligonių kasų parengtas raštas, kad 97 operuojami Santariškių vaikų ligoninėje, 73 – Kauno klinikose. Šie skaičiau kiek rezonuoja su jūsų pateiktais, - kalbėjo ligoninės vadovas. – Prieš trejus metus iš Europinių fondų supirkta visa įranga. Prieš dvejus metus įkurtas reabilitacijos centras, prieš pusantrų – vaikų skausmo ligų klinika. Be to, atliekama keletas retesnių operacijų, kurių Kaunas dar nė nedarė. Norėčiau prašyti ministrės atkreipti į tai dėmesį prieš griaunant viską, kas sukurta Vilniuje.“
Tačiau prof. A.Tamašauskas teigė esą minėti skaičiai paprasčiausia klaida: „Negaliu atsakyti į paskaičiavimus, kuriuos atliko A.Gvazdaitis. Aš rėmiausi ligonių kasų informacija. Dėl vaikų neurochirurgijos - įsivėlė klaida, kurią pripažino ir VLK direktorius Algis Sasnauskas. 172 nervų sistemos procedūros atliktos Kaune ir 37 – Vilniaus vaikų ligoninėje.“


Ar tikrai visi pritarė?
Toliau diskusija tapo vis įdomesnė. Mat pagal Neurochirurgijos reorganizavimo plano idėjos autorius, jiems pritarti jau spėjo ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Tačiau panašu, tokia žinia nustebino net ir pačią Komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę. „Sakote, kad Sveikatos komitete buvo pritarta planui? Turiu informuoti, kad taip tikrai nebuvo. Mūsų sprendimas – stabdyti plano įgyvendinimą ir sudaryti darbo grupę iš naujo išanalizuoti atsižvelgiant į Neurochirurgų draugijos ir specialistų iš trijų centrų siūlymus. Turime raštus dėl pakankamai didelio skaičiaus žmonių, kuriuos reikės vežti į Kauną. Taip pat nebuvo atsakyta į klausimą, kaip su paslaugų prieinamumu, finansavimu, eilėmis. Kokia bus „auksinė valanda“, kai tokia masė žmonių suvežama į vieną ligoninę“, - prieštaravo D.Mikutienė. Pasirodo, pritarimas, apie kurį kalbėjo plano autoriai, buvo duotas „prieš trejus metus ne šiai programai, o koncepcijai“. Suprask – tuomet, kai dar nebuvo aišku, kas ir kur bus paskirstyta.
Tačiau ir čia ne pabaiga. Kalbai pakrypus apie VU Santariškių klinikų ateitį sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ėmėsi stebėtis, kodėl gi Santariškių klinikų vyriausiasis gydytojas prof. Kęstutis Strupas (nuotr.) praėjusį penktadienį vykusiame susitikime (su SAM ir LSMU Kauno klinikų atstovais – red. past.) neišreiškė jokių prieštaravimų planuojamoms reformoms. Pasirodo išreiškė, tik ministrė negirdėjo, nes tuo metu paprasčiausiai buvo išėjusi iš salės... „Aš pasakiau, tik gal jūsų neįformavo, nes tuo metu, kai kalbėjome apie neurochirurgijos programą, buvote išėjusi. Manęs diskusija neįtikino. Skaičių neatitikimų yra“, - nuostabos neslėpdamas sakė prof. K.Strupas. „Neinformavo, bet sakė, kad dėl visko sutarėte“, – išgirdo ministrės komentarą. „Sugedęs telefonas“, ne kitaip. „Šis klausimas svarbus visai Lietuvos medicinai ateityje. Kiekvienoje srityje retų ligų yra, buvo ir bus. Visuomet jų skaičius balansuos „ant ribos“, kuomet jas reikės koncentruoti viename centre. Manau, tiek Kauno, tiek ir Vilniaus kolegos bus ambicingi. Yra retų ligų centras Vilniuje, kuriam vadovauja prof. Algirdas Utkus, yra ir Kaune. Ar nebūtų paprasčiau juos ir palikti? Nes esu garantuotas, jei bus pritarta šitam projektui, tuo pačiu keliu eis ir pilvo chirurgai, traumatologai ir visi kiti“, - tęsė prof. K.Strupas. Pasirodo, profesorius ištardamas šiuos žodžius pataikė tiesiai į dešimtuką. „Centrai bus kuriami pagal kompetenciją. Kur stiprus vienas universitetas, ten ir bus kuriamas retų ligų centras. Negalės būti Lietuvoje dviejų. Tokia yra koncepcija. Manau, tai būtų tikslinga“, - dėstė prof. A.Tamašauskas. Antrino jam ir sveikatos apsaugos ministrė: „tokia nuomonė yra ir Vyriausybės. Teko diskutuoti šia tema. Tikrai daugiau negu vieno retų ligų centro negali ir neturi būti. Reikia imtis priemonių“. Taigi, panašu „ligų dalybos“ prasidėjo ir neurochirurgija tėra tik pirmas žingsnis.
Diskusijos dėl neurochirurgijos galbūt būtų užsitęsusios dar ne vieną valandą. Juolab kad argumentus išdėstyti bandė ir Lietuvos neurochirurgijos draugijos atstovai, turėję „esminių pastebėjimų rengiamam planui“. Tačiau, kaip paaiškino ministrė, dėl laiko stokos išklausyti jų nuomonės nebegalima. „Jūsų pasiūlymai teisiniu aspektu yra nepriimtini. Atsakymą duosime, kodėl jų negalima buvo įtraukti į programą“, - reziumavo R.Šalaševičiūtė ir tuojau pat paskelbė balsavimą „kas už parengtą planą, kas prieš“. Rezultatai šį kartą palankesni buvo kauniečiams.

---

Komentarai
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis:

- Šiandien pacientas turi teisę pasirinkti ir prievarta jokie įsakymai jo nenuvarys į vieną ligoninę. Žmonės yra apsiskaitę ir renkasi žinodami, kur gaus geresnes paslaugas. Todėl užduosiu retorinį klausimą: kodėl Kaune ženkliai sumažėjo operacijų skaičius, kai tuo tarpu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientų ir operacijų skaičius išaugo dvigubai? Be to, mūsų ligoninėje dirba specialistai būtent atvykę iš Kauno klinikų, todėl būtų nelogiška manyti, kad jie nemoka dirbti. Šis planas turėtų būti peržiūrimas, atsižvelgiant į pastabas, nes šiuo metu jis nėra paruoštas ir negalimas įgyvendinti.

Vyr. chirurgas Klaipėdos kraštui prof. Artūras Razbadauskas:

- Visiškas abejingumas pacientų poreikiams, autoritetingų medikų nuomonės ignoravimas ir grėsmingas signalas ateičiai – taip vertinu Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos sprendimą dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo programos 2014-2020 m. Ją įgyvendinant visos planinės operacijos bus nukreiptos į Kauno klinikas nebepaliekant klaipėdiečiams galimybės gauti kokybiškas neurochirurgines paslaugas savame mieste. Analogiškas scenarijus laukia ir kitų Lietuvos miestų – Šiaulių, Panevėžio, ne išimtis ir Vilnius.
SAM Kolegijos priimto sprendimo akivaizdoje turime skambinti pavojaus varpais, nes vėliau eilė gali ateiti onkologijai, pilvo, akių chirurgijai ir kitoms operacijoms – jas taip pat gali būti užsimota sukoncentruoti viename mieste, vienoje medicinos įstaigoje.
Nė kiek neprieštaravome, atvirkščiai – pritarėme sumanymui pačias sudėtingiausias neurochirurgines operacijas, kurių per metus visoje šalyje atliekama maždaug 40, sukoncentruoti viename Lietuvos mieste, vienoje gydymo įstaigoje. Tai būtų logiška.
Tačiau sprendimas į Kauną nukreipti ne tik sergančiuosius itin retomis ligomis, bet ir visas planines neurochirurgines operacijas, per metus palies apie 300 Klaipėdos ir jos regiono žmonių.
 
Žodynėlis
ACHI 51 – tai medicininių intervencijų kodavimo sistemos kodas, nurodantis sudėtingiausias neurochirurgines patologijas.
Spontaninė subarachnoidinė hemoragija - smegenų kraujosruva, susidariusi plyšus galvos smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenis.