„Esame sukūrę stereotipą, kad gydymo įstaigose yra didelės eilės ir sunku patekti pas gydytojus“, - teigia Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė (43 m.), su kuria kalbėjome tiek apie sveikatos sistemos piktžaizdes, tiek apie sostinės gydymo įstaigų laukiančias reformas.
„Ilgus metus esu savivaldybei pavaldžios įstaigos - Centro poliklinikos - pacientė. Kaip tik registravausi pas šeimos gydytoją elektroniniu būdu ir tikrai pasirinkau man tinkamą datą“, - sako Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
- Kurios sostinės gydymo įstaigos dirba gerai, kurios nelabai?
- Manau, kad Vilniuje asmens sveikatos priežiūros sistema veikia neblogai. Nors visada yra kur tobulėti, kad sveikatos priežiūros paslaugos vilniečiams būtų dar labiau prieinamos ir teikiamos kokybiškai. Taryboje esame priėmę tam tikrus sprendimus infrastruktūrai plėsti: dėl Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro statybų, taip pat Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, kurioje būtina renovuoti ar įrengti naujas operacinės patalpas. Jeigu įranga ten pakankamai moderni, operacinės, švelniai tariant, negražios, dar likusios iš sovietinių laikų. Paminėčiau ir Naujosios Vilnios polikliniką, kur reikia plėsti paslaugas, o naujuose rajonuose, pavyzdžiui, Pilaitėje taip pat stiprinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
- Ankstesnės kadencijos valdžia buvo užsimojusi reformuoti poliklinikas, kitaip tariant, antrinio lygio paslaugas sukoncentruoti keturiuose didžiuosiuose centruose. Reformas tęsite ar atsitrauksite?
- Galutinis sprendimas dėl minėtų keturių centrų priimtas nebuvo. Sutinkame, kad reformos yra reikalingos, nes kai kur netikslinga laikyti mažąsias įstaigas ir gerai, kai šios prijungiamos prie didesnių bei kuriamas įstaigų blokas. Manome, kad Vilniaus miesto klinikinės ligoninės poliklinikos pacientus, kurių prisirašę dešimt dvylika tūkstančių, būtų tikslinga perkelti į Antakalnio polikliniką. Juolab ir pastatai šalia. O Klinikinės ligoninės poliklinikoje stiprinti antrinio lygio paslaugas. Tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Kadangi dabar vasara, šie klausimai sprendžiami vangiau. Iki rudens tarybai tikrai pateiksime siūlymus, kaip galėtume reorganizuoti gydymo įstaigas.
- Jūsų pirmtakai nukrėsdavo lėšų ir medikų algoms didinti. Ar tęsite šią politiką – bus iš ko medikams mokėti didesnius atlyginimus?
- Šiuo metu mūsų pavaldumo įstaigose dirbančių šeimos gydytojų atlyginimai pakankamai neblogi. Aišku, dar nedėliojame ateinančių metų biudžeto, bet sprendimas dėl padidintų atlyginimų mokėjimo šeimos gydytojų institucijoje yra priimtas. Manau, kad tai tęsime. Be minėtų priedų šeimos gydytojo atlyginimas tikrai būtų varganas.
- Ką darysite su amžinu klausimu – didžiulėmis eilėmis gydymo įstaigose?
- Ilgus metus esu savivaldybei pavaldžios įstaigos - Centro poliklinikos - pacientė. Kaip tik registravausi pas šeimos gydytoją elektroniniu būdu ir tikrai pasirinkau man tinkamą datą.
Tiesa, dabar atostogų metas, atostogauja ir gydytojai. Gal ne per vieną dieną gali pakliūti, bet per septynias darbo dienas tikrai galima užsiregistruoti. Manau, turime sukūrę stereotipą, kad eilės gydymo įstaigose yra didelės.
- Ką žadate nuveikti gyventojams itin daug rūpesčių keliančioje srityje – ne guminėse slaugos ligoninėse?
- Neseniai lankiausi Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje. Norėtųsi pacientams sukurti kokybiškesnes sąlygas, kad jie palatose gulėtų po du, o ne trise ar keturiese kaip dabar. M.Marcinkevičiaus ligoninė taip pat norėtų pastatyti priestatą, į kurį, jų skaičiavimais, gali tekti investuoti ne vieną milijoną eurų. Jei lėšos suplauktų iš trijų šaltinių – ligoninės, Vyriausybės ir savivaldybės, - manau, priestatą nesunkiai galėtume pastatyti per kelerius metus ir ligoninė papildomai turėtų aštuoniasdešimt šešias lovas.
Žinoma, reikia kurti ne tik infrastruktūrą, bet ir bendrą registracijos sistemą. Turime atsakingai suskaičiuoti, kiek mums reikia slaugos lovų, nes dažnai šeimos, kurios gyvena Vilniuje, iš kitų regionų atsiveža ir senyvo amžiaus tėvus. Turime ir daugiau pamąstymų, bet jie nėra galutiniai. Pavyzdžiui, Antakalnyje, kur esame perėmę pastatą iš specialiosios ligoninės, kur ten šiuo metu – klinikinės ligoninės filialas, poliklinika bei laboratorijos. Pastačius naują operacinių bloką ir atlaisvinus vietą, galėtų būti sukurtas didelis slaugos ligoninės kompleksas. Ten patogi vieta, šalia parkas, tad sprendimas būtų pakankamai geras. Aišku, jis nėra greitas.
- Jums nebuvo iššūkis reguliuoti sveikatos apsaugą Vilniaus mieste: kiek domėjausi, karjerą pradėjote kaip pedagogė ir esate labiau „pasikausčiusi“ švietimo srityje?
- Žmogus visada turi priimti iššūkius. Esu lietuvių kalbos mokytoja, septynerius metus dirbau gimnazijos direktore.
- Kodėl nusprendėte išeiti į platesnius vandenius – dirbant mokykloje trūko kantrybė?
- Ne, kantrybė netrūko, bet dirbant tuomet dar vidurinėje mokykloje siekėme gimnazijos statuso ir du tūkstančiai septintais metais gavome akreditaciją. Tai - viena pirmųjų mokyklų, kuriai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Man atrodė, kad tuo gyvenimo etapu nuveikiau viską, ką įmanoma. Tuomet išbandžiau jėgas dirbdama Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo departamento direktoriaus pavaduotoja. Paskui buvau deleguota į viceministres Švietimo ir mokslo ministerijoje. 2015 metais su kolegomis startavau savivaldos rinkimuose, gavau mandatą, šiuo metu dirbu antrąją kadenciją. Savivaldybės virtuvė tiek administraciniu požiūriu, tiek politiniu man suprantama ir artima.
- Jūsų gyvenimo būdą galėtume pavadinti sveiku?
- Stengiuosi gyventi sveikai. Mėgstu sportą, dažnai važinėju dviračiu, nemažai vaikštau pėsčiomis, nerūkau ir niekada nerūkiau, alkoholį vartoju saikingai. Tiesa, apsilankyti poliklinikose ar ligoninėse, deja, tenka kaip kiekvienam žmogui.
Dosjė
Gimė 1976 m. vasario 28 d. Jauniūnuose.
1998 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir įgijo lietuvių filologijos bakalauro kvalifikaciją.
2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakultete įgijo edukologijos (švietimo vadybos) magistro laipsnį.
2011 m. baigė Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakultetą ir įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Nuo 1998 m. iki 2001 m. dirbo lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus r. Maišiagalos vidurinėje mokykloje.
Nuo 2002 m. iki 2007 m. – Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos direktorė.
Nuo 2007 m. iki 2009 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 2009 m. iki 2011 m. vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Kūno kultūros ir sporto skyriui.
Nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 2013 m. sausio 11 d. paskirta švietimo ir mokslo viceministre.
Nuo 2015 m. Vilniaus miesto tarybos narė.
Nuo 2017 m. eina Vilniaus miesto mero pavaduotojos pareigas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: