Sunku būtų prisiminti kitą tokį tarptautinį dokumentą, kurio ratifikavimas arba atmetimas sukeltų tokias dideles aistras viešojoje erdvėje, socialinių tinklų komentarų skiltyse, o taip pat nuo pat Ukrainos įvykių pradžios 2014-aisiais metais didžiulius melagingos informacijos srautus. Atrodo, lyg Stambulo konvencija suskaldė Lietuvą į dvi priešiškas stovyklas.
Iš visų Europos Tarybos šalių Stambulo konvencijos nepasirašė tik Azerbaidžanas ir Rusija.
Kas yra Stambulo konvencija?
Stambulo konvencija buvo pasirašyta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule – iš to ir šio dokumento neoficialusis pavadinimas. Lietuva prie konvencijos prisijungė kelerių metų laikotarpiu. Tai - pirmoji ir tikriausiai išsamiausia tarptautinė sutartis, kurioje pasirašiusioms pusėms apibrėžti aiškūs įsipareigojimai efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje, saugoti smurto aukas ir užtikrinti teisines pasekmes smurtautojams. Konvencija taip pat įpareigoja ją pasirašiusias ir ratifikavusias valstybes aktyviai vykdyti smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti smurto aukų apsaugą. Kartu įtvirtintas įsipareigojimas užsiimti šiuo klausimu švietėjiška veikla, keisti visuomenės požiūrį į smurtą prieš moteris ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių, deja, iki šiol plačiai, tiek teisėsaugoje, tiek visuomenėje, toleruojamos buitinio, seksualinio ir kitokio pobūdžio smurto apraiškos prieš moteris.
PRIEŠ
.jpg)
Peticiją prieš „Stambulo“ konvencijos ratifikavimą pradėjusios pelno nesiekiančios organizacijos „Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija“ pirmininkė
Violeta Vasiliauskienė mano, jog konvencija, kartu su iš pirmo žvilgsnio kilniais tikslais, neša grėsmę tradicinės šeimos institutui ir net vaikų psichinei sveikatai.
„Peticijoje siūlomi Lietuvos teisinei sistemai bei visuomeninei moralei svetimi terminai, tokie, kaip „socialinė lytis“, kurie atskiria biologinę lytį nuo jos socialinės raiškos. Vadinasi, lytis neva yra pasirenkamas dalykas, o ne apspręstas biologijos“. – sako organizacijos vadovė. - Konvencijos tikslas kovoti su smurtu prieš moteris yra kilnus, tačiau ten, anot mūsų, yra klaidingai įvardijama, jog smurto priežastis yra moters lytis, su lytimis siejami stereotipai, tai, kaip visuomenė suvokia moters vaidmenį joje yra vienintelė priežastis, dėl kurios prieš jas yra smurtaujama. Smurtas yra daug kompleksiškesnis reiškinys ir su juo reikia kovoti platesnėmis priemonėmis.“
Kiti konvencijos priešininkai aiškina esą ratifikavus šį dokumentą atsiras teisinis svertas skleisti taip vadinamą „genderizmo ideologiją“ mokyklose ir net darželinukams pasakoti esą jie gali patys pasirinkti kas jie, berniukai ar mergaitės.
UŽ
.jpg)
Vilniaus moterų namų direktorė
Lilija Henrika Vasiliauskė gina dokumentą ir teigia, jog šio paskirtis absoliučiai niekaip nesusijusi su LGBT bendruomene bei jos siekiais. O aršias socialinių tinklų komentatorių kovas internete vadina isterika.
„Kad ir kaip aš bepalaikyčiau ir besirgčiau už mūsų LGBT bendruomenę – ši konvencija niekaip nepagerins jų situacijos. Konvencijos priešininkai sąmoningai ar nesąmoningai klaidina visuomenę netinkamai versdami žodį „gendre“. Žodis „gendre“ nepakeičia žodžių „moteris“ ir „vyras“ reikšmių. Taip pat šis dokumentas neskatina „genderizmo ideologijos“. Šis žodis pasitelktas tik norint pabrėžti, kad moterys dažniau patiria smurtą dėl to, kad yra šios lyties. Iš tiesų joje nei kalbama apie trečią lytį ar keliasdešimt lyčių, nei valstybės įpareigojamos tokias pripažinti.
Smurtas yra kraštutinė moterų diskriminacijos forma ir visų pirma žmogaus teisių pažeidimas. Šito mes, kaip visuomenė, neišmokstame niekaip. Nepaisant akivaizdžios statistikos, teisinė sistema nesiryžta pripažinti, jog tai yra smurtas prieš moteris, su lytimi susijęs smurtas. Turime kelerių metų statistikos duomenis, kurie parodo, jog apie devyniasdešimt procentų smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. O daugiau kaip devyniasdešimt procentų smurtautojų buvo ir yra vyrai. Šis dokumentas svarbus tuo, jog teisiškai įpareigoja pasirašiusias šalis pripažinti valstybiniu lygmeniu, jog kalbama yra apie smurtą prieš moteris lytiniu pagrindu.
Konvencija visų pirma reikalinga, kad valstybinės institucijos konsoliduotų politiką smurto prieš moteris klausimu. Dėl tarptautinių įsipareigojimų šiuo metu yra skiriamos didelės lėšos lyčių lygybei šalyje užtikrinti. Jos paskirstomos per ministerijas. Tačiau matant, su kokiais pasiūlymais įvairių ministerijų atstovai ateina į darbo grupes, galima nuvirsti nuo kėdės. Lėšos kol kas iššvaistomos paviršutiniškiems, oportunistiniams sprendimams, kartais net bloginantiems moterų padėtį. Konvencija yra įrankis, padėsiantis taupyti biudžeto lėšas, kuris konsoliduotų įvairių ministerijų pastangas ir padėtų sinergiškai veikti. Nes šiuo metu matome vaizdą iš Krylovo pasakėčios, kurioje gulbė, vėžys ir lydeka vežimą tempia į skirtingas puses“.
PSO duomenys
Gyventojų apklausos, pagrįstos aukų pranešimais, pateikia tiksliausius intymių partnerių ir seksualinio smurto paplitimo įvertinimus. 2013 m. PSO su Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla bei Pietų Afrikos medicinos tyrimų taryba atlikta analizė nustatė, kad pasaulyje 1 iš 3 (35 proc.) moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, kurį sukelia artimas partneris.
Pasaulyje net 38 proc. visų moterų nužudymų įvykdo seksualiniai partneriai.
.jpg)
Komentuoti: