Eilėje – iki trijų mėnesių
Nuolat kalbama, kad eilių problema šalyje it piktžaizdė. Nė vienai sveikatos priežiūros įstaigai nepavyksta suvaldyti pacientų srautų. Gyvenant sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių konsolidavimo ketvirtojo etapo plano įgyvendinimo nuotaikomis, mažųjų gydymo įstaigų vadovai kelia klausimą dėl didžiųjų sugebėjimo susidoroti su padidėsiančiais apsilankančių ligonių skaičiais. Ar tik nuo to nenukentės sveikatos priežiūros kokybė?
Šiuo metu, remiantis teritorinių ligonių kasų pateikiamais duomenimis, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose iš specialistų ilgiausiai tenka laukti gydytojo neforlogo konsultacijos – 60 ir daugiau dienų. Jei kalbėtume apie brangiuosius tyrimus – kompiuterinės tomografijos – 80 dienų.
Klaipėdos universitetinės ligoninės duomenys pateikti net pagal tos pačios srities atskirų specialistų konsultacijų laukimo laiką. Čia praktiškai visų sričių specialistų tenka laukti įvairiai – nuo kelių dienų iki daugiau nei šešiasdešimties. Brangiųjų tyrimų laukimo terminai nenurodyti.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų informacijos apie konsultacijų pas specialistus eiles Kauno teritorinė ligonių kasa neturi.
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ilgiausias specialisto konsultacijos laukimo laikas – 25 dienos. Tiek gali tekti laukti darbo medicinos gydytojo, dietologo, klinikinio fiziologo, nerfologo, neurochirurgo, onkologo chemoterapeuto, reumatologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos. Iš brangiųjų tyrimų praktiškai visi atliekami tą pačią dieną, išskyrus kompiuterinės tomografijos tyrimą – jo gali tekti palaukti 18 dienų.
 
Užsienio patirtis
Visuomet, kalbant apie problemų sprendimo būdus, specialistai pirštu rodo į užsienio pavyzdžius. Tad štai - Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje ir Olandijoje per pastarąjį dešimtmetį fiksuotas ženklus eilių mažėjimas.
Praėjusiais metais publikuoti tyrimo rezultatai, kai keliose Europos Sąjungos šalyse atlikta palyginamoji analizė apie planinio gydymo laukimo eiles (klubo, kelio sąnario, kataraktos operacijos). Jis atskleidė, kad, pavyzdžiui, trumpiausios eilės buvo Olandijoje ir Danijoje.
Pakankamai dažnai eilių susidarymo problema užsienio šalyse sprendžiama įvedant maksimalų paslaugų laukimo laiką. Tokia tvarka, pavyzdžiui, galioja Didžiojoje Britanijoje ir Suomijoje. Tiesa, ši garantija pacientams dažnai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigos specialistą papildomai motyvuoti pinigine išraiška. Kitaip tariant, ko gero, specialistui bus pasiūlyta dirbti viršvalandžius, už kuriuos bus sumokėta.
Tiesa, užsienio ekspertai pripažįsta, kad ilgas sveikatos priežiūros paslaugų laukimo laikas – yra svarbus politinis klausimas daugelyje Europos šalių. Anot Valstybinės ligonių kasos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Džiužaitės, kaip ir visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje planinės pagalbos eilės egzistuoja. „Ieškoma būdų, kaip trumpinti eiles. Taip pat Lietuvoje ir kitur siekiama, kad tie pacientai, kuriems būtina skubi pagalba, tai yra, jie negali laukti, tokią pagalbą gautų laiku“, – situaciją apibrėžia specialistė.
 

---

Komentarai
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorė medicinai ir slaugai Danguolė Jankauskienė:

- Eilėms reguliuoti yra įvairių priemonių. Jei niekas nieko nedarys ir tik uždarys įstaigas, o žmonės bus priversti vykti į kitas – jose eilės didės. Tačiau įstaigos tam ruošiasi. Mes įvedinėjame tam tikrą „žaliųjų koridorių“ sistemą. Žadame atskirti ligonius pagal priėmimo skubumo tvarką. Imamės priemonių, kad tie žmonės, kurie užima eilę ir neatvyksta konsultacijos ambulatorinėje grandyje, praneštų. Žinoma, šis klausimas sprendžiamas ne taip greitai, kaip norėtųsi. Peržiūrime ir specialistų grafikus, žiūrime, kokias naujas paslaugas reikės teikti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Santariškių ligoninėje pacientų skaičius per pastaruosius ketverius metus padidėjo apie penkiolika procentų. Tai byloja apie nuolatinę mūsų būklę, kai kalbame apie eiles. Tačiau, mano manymu, su jomis susidorosime. Žinoma, norėtume, kad ir mūsų finansiniai resursai keistųsi.
 
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. Vinsas Janušonis:

- Pacientų antplūdžio po ketvirtojo restruktūrizacijos etapo tikrai nebus. Tačiau, kad jų padaugės, suprantame ir tam ruošiamės. Eilėms mažinti vienintelė galima išeitis – pinigai. Už jų slypi ir technologijos, ir žmonės. Be abejonės, priimame ir personalo, galinčio pacientų srautus nukreipti. Iš esmės mūsų įstaigoje eilės reguliuojamos, nėra labai ilgos. Tiesa, svarbu tai, kad pas atskirus specialistus eilės skiriasi. Net pas tos pačios profesijos specialistus – pas vieną, kuris yra  populiarus, laukti reikės ir dvi savaites, o pas kitą patekti galima nors ir tą pačią dieną. Vienaprasmio atsakymo apie eilių ilgumą nėra. Pacientai patys renkasi, pas ką nori patekti ir skundų daugiausiai sulaukiama tuomet, kai nepatenkama būtent pas tą specialistą. Tačiau tai jau šiek tiek kita problema.
 
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, laikinai einanti direktoriaus pareigas Violeta Smilgienė:

- Nemanyčiau, kad pacientų eilės mūsų ligoninėje pailgės. Gyventojų skaičius gi mažėja. Mes, žinoma, tam ruošiamės. Rengiamas įsakymas, numatoma tvarka, ką darysime, jei eilės atsirastų. Tačiau ketvirtojo ligoninių pertvarkos visiškai nebijome. Mūsų planuose – susijungti su Kupiškio ligonine. Iš ministerijos palaiminimas šiuo metu duotas, tad einame tolesniu keliu ir manome, kad kitais metais mums tai pavyks padaryti ir Kupiškio apskritis bus be eilių, nes mūsų specialistai važiuos ten konsultuoti. Jei kalbėtume apie šią dieną, mes tų eilių neturime. O jei ir matome, kad jos susidaro, tuomet papildomai samdome darbuotojus savaitgaliais ir pagal atliktų tyrimų skaičių jiems sumokame. Tai ir yra vienas veiksmingų bei atsiperkančių būdų, kaip eiles sumažinti.