Pabėgę balsai
Prieš kiek daugiau nei savaitę Seimo valdančioji koalicija lyg vienas kumštis atmetė prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų. Dalis parlamentarų net atšaukė savo planus, kad tik galėtų dalyvauti balsavime. Tačiau čia vienybė ir baigėsi. Atėjus metui balsuoti dekriminalizacijos klausimu, kai kurie parlamentarai dėjo į krūmus. Net ir tie, kurie svarstymo procedūros metu įstatymą palaikė.
 
Balsavime nedalyvavo konservatoriai: Arvydas Pocius, Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Justinas Urbanavičius. Taip pat liberalas Viktoras Pranckietis, Romualdas Vaitkus, Juozas Baublys, Ričardas Juška ir Jonas Varkalys. O iš valdančiųjų prieš balsavo konservatorius Audronis Ažubalis, susilaikė Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas.
 
Įstatymo spragos
Dekriminalizacijos tema diskutuojama jau metus, tačiau sąrašas, prie ko galima prikibti, netrumpėja. Nors Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad diskusijų buvo tiek, jog jau nebėra apie ką kalbėti, kiti parlamentarai su juo nesutinka. „Kada norima numarinti projektą, visada sakoma, kad trūksta diskusijų“, – atšauna jis.
Kokius aspektus dar reiktų aptarti, kad įstatymas įtiktų kiekvieno Seimo nario skoniui? Ir čia galima pradėti vardinti...
 
Konservatorius Valdas Rakutis, kuris svarstymo procedūros metu balsavo „už“, tačiau vėliau pakeitė nuomonę, teigia, kad reikia įstatyme atskirti, kas yra platintojas, o kas – vartotojas. „Platinimas gali puikiausiai pasislėpti po šiais punktais. Pagautas žmogus turės mažą narkotinių medžiagų kiekį ir galės sakyti, kad jos skirtos tik vartoti“, – nuogąstauja parlamentaras. Jam antrina ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pridurdama, kad reikia atskirti kanapes ir sunkiuosius narkotikus. O jau tada kalbėti apie dekriminalizaciją. Liberalas Romualdas Vaitkus duodamas interviu 15min.lt pasakoja, kad jo nuomonė pasikeitė. „Prevencija, taip, sutinku, kad ji yra gerai, bet šiuo įstatymo priėmimu lygiai taip pat atveriama kita pusė, kuri palengvintų kelią įsigijimui, vartojimui“, – teigia parlamentaras.
 
Turbūt labiausiai užkliuvęs klausimas šiame įstatymo projekte buvo baudos. Kuo labiau paploninsi kišenę žmogui, kuris, be narkotikų, turi dar ir kitų bėdų, tuo greičiau jis esą ateis į protą. „Jei kalbame apie užkardymą tų, kurie dar tik pabandę vartoti, juos turėtume atgrasyti. Čia turėtų padėti didesnės baudos“, – apie veiksmingas priemones kalba konservatorius Paulius Saudargas, kuris balsuodamas susilaikė. Tačiau jam prieštarauja parlamentaras S. Šedbaras teigiantis, kad baudų pakėlimas situacijos nepakeis: „Jei bauda yra neadekvati ir žmogus negali jos sumokėti, ji praranda poveikį. Baudos turi būti tokios, kad žmogus suprastų, jog čia yra sankcija.“
 
Balsuojama prieš žmogų, ne prieš įstatymą
Šio įstatymo veidu ir iniciatore laikoma Laisvės frakcijos Seime narė Morgana Danielė įstatymo svarstymo išvakarėse, galima sakyti, numetė bombą. Moteris vienoje televizijos laidoje prisipažino, kad „žolės“ pabandė būdama vos trylikos, o ir kitos narkotinės medžiagos jai nebuvo svetimos.
 
Ar gali būti, kad tai ir yra juodoji katė, perbėgusi kelią? Tokie nuogąstavimai tikrai girdisi iš įstatymą palaikiusių parlamentarų. Kaip teigia konservatorius Linas Slušnys, įstatymas suklupo finišo tiesiojoje, nes žmogus viešojoje erdvėje padarė klaidą: „Morgana Danielė savo atvirumu, būdama Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, sukėlė abejonių dėl įstatymo. Tačiau jo priėmimo ar atmetimo negalima sieti su vienu žmogumi. Tai pavojingas precedentas.“
 
Iš tiesų, kai kurie koalicijos nariai neslepia, kad viena priežasčių, dėl kurios nusprendė nepalaikyti įstatymo, buvo laidos metu išgirsta informacija. „Seimo narės pasisakymai pakenkė įstatymo priėmimui. Nėra blogai, kad ji prisipažino turėjusi problemų. Abejonių sukėlė jos lengvabūdiškas požiūris į šią problemą“, – tikino V. Aleknaitė-Abramikienė. Jai pritaria ir V. Rakutis. Anot jo, bandymas priimti įstatymą po M. Danielės pasisakymų buvo skubotas. Tačiau politikės bendrapartietis ir Seimo narys Vytautas Mitalas abejoja šiais pasisakymais. „Galima dabar spekuliuoti, kodėl įstatymas nebuvo priimtas. Pagrindinis klausimas yra: jei nebūtų išėjęs interviu, ar balsavimas būtų kitoks?“ – svarsto Laisvės partijos narys.
 
Ar įstatymas dar grįš į ringą?
Po karštų pasisakymų, kad Laisvės partija svarstys buvimo frakcijoje perspektyvas, emocijos, atrodo, aprimo. Įstatymas vėl grįžo į Teisės ir teisėtvarkos komiteto rankas tobulinimui. Tik jos pirmininkas S. Šedbaras abejoja, ar yra dar vietos tobulėjimui. „Jau pradėjome kartoti tą patį, kas daug kartų kalbėta, tačiau vis tiek girdime, kad reikia didinti baudas ir atskirti narkotikus“, – sako parlamentaras ir priduria, jog nors ir bandys kalbėtis su kolegomis, kurie nepritaria įstatymo priėmimui, nesitiki, kad šioje kadencijoje jis bus priimtas.
 
Kitomis emocijomis gyvena ir daugiau vilčių turi L. Slušnys, kuris prisidėjo ir rengiant įstatymo projektą. Jis įsitikinęs, kad įstatymas dar tikrai grįš. Nors nenorima didinti baudų ar suskirstyti narkotines medžiagas į kategorijas, gali tekti tai daryti. „Šiuolaikinis mokslas nebeskirsto lengvųjų ir sunkiųjų narkotikų. Pats sunkiausias ir didžiausią žalą darantis narkotikas yra alkoholis ir tabakas. Tačiau bandysime diskutuoti šia tema toliau“, – įžvalgomis dalijasi parlamentaras. Dėl narkotikų skirstymo į kategorijas L. Slušniui pritaria ir V. Mitalas: „Šiame įstatyme pagalba žmogui, kuris turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, yra svarbiausia. Juk jos vertas ir tas, kuris vartoja sunkesnius narkotikus. Bandysime ir toliau ieškoti balanso tarp baudžiamosios ir pagalbos politikos.“

---

 
Komentaras
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas:

- Šio įstatymo iniciatyva buvo viena kertinių užduočių, kurias laisvės partija žadėjo atlikti po Seimo rinkimų. Jei partijai nepavyksta net būnant valdančioje daugumoje įgyvendinti prioritetinių užduočių, tuomet jos rėmėjams tikrai gali kilti klausimų, kiek tokia partija yra veiksminga. Natūralu, jog Laisvės partija yra nepatenkinta ir turi dėl ko priekaištauti koalicijos partneriams.
 
Kita vertus, dabar pasitraukus iš koalicijos greičiau pasiekti norimo rezultato tikrai nepavyks – opozicijoje esančioms partijoms nėra beveik jokių galimybių laimėti reikšmingų balsavimų Seime. Todėl Laisvės partija greičiausiai neskubės trenkti durimis ar grasinti ultimatumais. Žinoma, nepasitikėjimas ir potencialūs koalicijos nesutarimai gali didėti. Jei ir toliau nebus pozityvių ženklų, kad kiti koalicijos partneriai remia Laisvės partijos programinius uždavinius, bus sunku koalicijai išsilaikyti visą kadenciją.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!