Greitai nesulauksime
Gamintojams ruošiantis išleisti į rinką vakciną nuo koronaviruso, SAM parengė gyventojų vakcinacijos priemonių planą. Pirmą šio plano užduotį – vakcinos atgabenimą į Lietuvą ir jos tinkamą sandėliavimą – pavesta įgyvendinti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.
 
Tačiau VU Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė sako, jog iki naujų metų vakcinos tikėtis neverta. Pagal tai, kiek šiuo metu vakcinų yra trečioje klinikinių tyrimų fazėje, profesorės manymu, realiausia vakcinos sulaukti vasarą ar rudenį – tai priklausys nuo trečiosios tyrimų fazės rezultatų, registracijos procedūrų.
 
Visuotinos vakcinacijos Lietuvoje ir pasaulyje pradžią stabdo tai, kad kai kurios kuriamos vakcinos dar nėra baigusios trečios fazės tyrimų. Vos baigus visus klinikinius tyrimus tikimasi registruoti vakcinas pagreitinta tvarka. Įprastai tai galėdavo trukti nuo kelių mėnesių iki metų ar net ilgiau. „Natūralu, kad vakcinų atsivežimui reikia ruoštis iš anksto, nes tai yra dideli kiekiai, milijonai dozių, kai kurių vakcinų laikymui taikomos specialios sąlygos. Transportas ir logistika jau turi būti sustyguota bei paruošta veikti, vos įmonės paskelbs, kad pagamino pakankamai vakcinos dozių“, - sako profesorė.
 
SAM duomenimis, siekiant užtikrinti sklandų vakcinų tiekimo procesą ir atsižvelgiant į tai, jog gabenant vakcinas turi būti palaikomas tinkamas temperatūros režimas, vakcinų transportavimo paslaugas siekiama įsigyti iš pačių vakcinos gamintojų. Jeigu vakcinų gamintojai transportavimo paslaugų suteikti negalės, planuojama sudaryti sutartis su logistikos bendrovėmis.
 
Persirgusiems skiepytis nebūtina?
Vakcinoms nuo koronaviruso pasiekus Lietuvą, jomis turėtų pasiskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų, kad būtų užkirstas kelias tolesniam pandemijos plitimui. Tačiau tiems, kurie jau spėjo užsikrėsti COVID-19 ir persirgti, kyla klausimas, ar vis tiek būtina vakcinuotis. Profesorė tikina, jog žmogui nebūtų reikiamybės skiepytis tuo atvejus, jeigu PGR testu buvo diagnozuotas koronavirusas, asmuo juo prasirgo (jautė simptomus) ir vėliau padarytas antikūnų testas buvo teigiamas.
 
„Vakcina jau prasirgusiam ir antikūnų turinčiam žmogui gali būti neveiksminga, nes jau turimi antikūnai tiesiog neutralizuotų vakciną, kaip kad nukenksmintų virusą. Jeigu žmogus tikrai prasirgo, jis imunitetą turi. Kol kas žinoma, kad jis išsilaiko bent pusmetį. Kiek laiko išliks po vakcinos įgytas imunitetas, dar nėra aišku“, - sako profesorė. Tačiau A.Žvirblienė neatmeta galimybės, jog persirgusiam koronavirusu žmogui pasiskiepijus COVID-19 vakcina antikūnų kiekis dar ir padidėtų. Viena aišku – vakcina tikrai bus naudinga tiems, kurie nesirgo. Jau geriau skiepytis vakcina ir išvengti sunkios ligos formos su dirbtine plaučių ventiliacija.

---

 
Prioritetinės grupės
Europos komisijos komunikate nurodomos galimos prioritetinės grupės pradiniais vakcinų naudojimo etapais:

• Sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai - ypatingos svarbos darbuotojai, kuriems kyla gerokai didesnė rizika užsikrėsti virusu. Vykdantys ypatingos svarbos funkcijas kovojant su pandemija.
• Vyresni nei 60 metų asmenys - dėl amžiaus padidėjusi sunkios ligos arba mirties rizika. Visų pirma gyvenantys didelės rizikos sąlygomis, pvz., ilgalaikės priežiūros įstaigose.
• Pažeidžiami asmenys, sergantys lėtinėmis, gretutinėmis ir kitomis susijusiomis ligomis - padidėjusi sunkios ligos arba mirties rizika. Rizikos veiksniai: nutukimas, hipertenzija, astma, širdies ligos, nėštumas.
• Ne sveikatos sektoriuje dirbantys ypatingos svarbos darbuotojai -  mokytojai, vaiko priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai, žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus darbuotojai, transporto darbuotojai, policijos pareigūnai ir skubios pagalbos teikėjai.
• Bendruomenės, kuriose neįmanoma išlaikyti fizinio atstumo - bendrabučiai, kalėjimai, pabėgėlių stovyklos.
• Darbuotojai, kurie negali laikytis fizinio atstumo - gamyklos, mėsos išpjaustymo įmonės ir skerdyklos
• Pažeidžiamos socialinės, ekonominės grupės ir kitos padidintos rizikos grupės - socialiai remtinos bendruomenės, kurios turi būti apibrėžtos atsižvelgiant į kiekvienos šalies aplinkybes. 

---

Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:

- Manau, kad Europos Komisijos gairės dėl pradinių vakcinavimo etapų yra teisingos ir logiškos. Turime pirmiausiai apsaugoti tuos, kam COVID-19 kelia didžiausią grėsmę: medikus ir vyresnio amžiaus asmenis, sergančius gretutinėmis lėtinėmis ligomis. Svarbiausia, kad norėtų skiepytis pakankama visuomenės dalis, kad būtų užtikrintas kolektyvinis imunitetas.
 
Šiuo metu vakcinoms įsigyti yra skirta 150 milijonų eurų ir suplanuota, kad Lietuvą pirmiausia turėtų pasiekti 1,9 milijono vakcinos dozių. To užtektų aštuoniems šimtams tūkstančių žmonių ir pakaktų užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų ir rizikos grupei priklausančių vyresnių asmenų skiepijimą, mat kiek žinau, vienam žmogui bus reikalingos dvi vakcinos dozės. Panašu, kad Lietuvą po Naujųjų metų turėtų pasiekti „Moderna“, „Pfizer“ ir „Astra Zeneca“ vakcinos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!