Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad siekdama padidinti burnos higienos ir ligų profilaktikos paslaugų prieinamumą bei kokybę, nuo šių metų pradžios sumažino maksimalų burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičių ir 14 mln. eurų didina finansavimą šiai sričiai. Didės įkainiai, atsiras skatinamosios paslaugos.
 
Visgi sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sako, kad šių paslaugų prieinamumo problemų – nėra, o talonus paslaugoms daug kur galima gauti nors ir šiandien. Tačiau SAM teigia, kad paslaugų plėtrą skatino 2022-2023 mokslo metų Higienos instituto duomenys, jog tik 35 proc. nepilnamečių dantys sveiki.
 
Džiaugiasi

Odontologų rūmų vicepirmininkė, burnos higienistė dr. Rima Adomaitienė džiaugiasi, kad burnos higienistams, kurie dirba viešajame sektoriuje, aptarnaujamų gyventojų skaičius mažėja. Ji tiki, kad tai gerins paslaugų prieinamumą.
 
„Ar viešosios įstaigos įdarbins daugiau specialistų, tai gali atsakyti tik pačios įstaigos. Matematiškai skaičiuojant – taip, turėtų įdarbinti, jei nori suteikti paslaugas pacientams, kurios jiems priklauso pagal prisirašymą“, – teigė R.Adomaitienė. 
 
Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka informuoja, kad laukimo eilė burnos higienisto paslaugoms įstaigoje dvi savaitės. „Turimas burnos higienistų skaičius užtikrina paslaugos prieinamumą bei gan trumpą paslaugos laukimo laiką. Atsižvelgiant į nuo vasario įsigaliosiančių SAM įsakymų nuostatas, svarstysime didesnio burnos higienistų etatinio krūvio poreikį vertindami paslaugų rentabilumą ir paslaugų poreikį“, – komentavo jis.
 
Vieno etato – per akis
 
Prienų rajono priminės sveikatos priežiūros centro direktorius Artūras Ivanauskas burnos higienistų stygiumi kol kas nesiskundžia. „Pas mus šis specialistas jau dirba keleri metai ir pagal prisirašiusių gyventojų skaičių jo pakanka. Aišku, žinia apie skatinamąsias paslaugas nuteikia teigiamai, tačiau dar reikia palaukti, norint apie tai pasakyti ką nors daugiau“, – sakė jis.
 

Panašiai kalba ir kitame Lietuvos gale esančio Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovas Vilius Povilionis: „Turime vieną burnos higienistės etatą ir visada yra laisvų talonų. Žmonės gali eiti kiek nori praktiškai be eilės. Antrą etatą jau būtų skausminga steigti, nes teikiame paslaugas be eilių ir su vienu.“

 
Galvoja, kaip įveiklinti
 
„Burnos higienistų turime pakankamai, – sako ir Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis. – Pasikeitus finansavimui poreikis turėtų būti didesnis, reikėtų dar dviejų, tik kol kas nelabai jie tos veiklos turi. Eilių nėra, paslaugas galima gauti čia ir dabar, jos palyginti su privačiomis įstaigomis, pigios, tereikia apmokėti už medžiagas.“
 
M.Maželis teigė, kad didžiausias šių specialistų darbymetis – vasarą ir rudenį, kai tikrinama vaikų sveikata mokyklai.
 
Vadovas jau svarsto, kaip įveiklinti šiuos specialistus, jei atsiras naujos skatinamosios paslaugos. „Kaip tik šiandien tarėmės su šeimos gydytojais, gal reikėtų konsultuoti mamas su vaikais, kaip valyti pirmuosius dantelius, atsisakyti žinduko, kokį šepetėlį naudoti, silantuoti ateityje… Gal šeimos gydytojas galėtų nukreipti profilaktinių patikrinimų metu. Panašiai kaip registratorė siūlo dantų higieną prieš lankantis pas odontologą“, – svarstė M.Maželis.
 
Gražinimosi – nekompensuoja
 
„Yra daug privačių higienistų, pas mus gal penkios klinikos. Dažnai jos tuos pacientus graibo ir teikia burnos higienos paslaugas“, – sako V.Povilionis ir stebisi, kad nors privačiai gaunantys paslaugą žmonės turi sumokėti daugiau, jiems tai netrukdo.
 
„Pasvalio PASPC pacientams paslauga nekainuoja, reikia sumokėti už medžiagas septynis eurus dvidešimt centų. Gal žmogui pikta, kad tiek nedaug kainuoja, gal jis nori palikti keliasdešimt eurų?“ – ironizuoja vadovas.
 
Jis pažymi, gal viešųjų įstaigų patrauklumą gali mažinti ir kita priežastis: „Mes nenaudojame sodos kaip privatūs kabinetai. Kiek dalyvavome projektinėje veikloje, niekada neleisdavo įsigyti aparatūros ir sodos, kadangi tai laikoma estetinėmis procedūromis, o mes turime apsiriboti ir būti orientuoti į higieną.
 
Galbūt žmonėms tai nepatrauklu. Jie yra pasirengę nemažai sumokėti už grožio procedūras. Gali tas momentas juos ir traukti į privačias įstaigas.“  
 
Specialistų netrūksta
 
R.Adomaitienė informuoja, kad galiojančią licenciją turinčių burnos higienistų skaičius didelis – 1726: „Ir didžioji dalis jų dirba privačiame sektoriuje. Dažnai ne visu krūviu, todėl norėdami integruotis į darbo rinką vykdo ir kitas, tiesiogiai su profesija nesusijusias veiklas arba pamažu palieka sveikatos sritį.“
 
Ji teigia, kad sumažinus burnos higienistų aptarnaujamų gyventų skaičių, daugiau šių specialistų galės dirbti tą darbą, kuriam jie ruošėsi ir mokėsi.
 
„Ir nors burnos higienistų netrūksta, gyventojai burnos higienisto paslaugomis naudojasi per mažai. Lietuvoje sergamumas dantų ligomis išlieka aukštas, ypač tam tikrose vaikų amžiaus grupėse“, – sako R.Adomaitienė.
 
Pokyčiai
SAM maksimalų burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičius sumažino nuo 10 tūkst. iki 7 tūkst. Šią sąlygą atitinkančioms burnos higienisto paslaugoms nustatytas didesnis įkainis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tam per metus bus papildomai skirta 5 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų.
Nuo šių metų vasario įvedamos keturios naujos skatinamosios ėduonies profilaktikos paslaugos vaikams, kurioms iš PSDF biudžeto lėšų numatyta 7,8 mln. eurų.
 
Vaikai bus mokomi burnos higienos, vertinama jų dantų būklė (esant poreikiui pildomas sveikatos pažymėjimas), nuo trejų metų atliekama profesionali burnos higiena, dantų floravimas.
 
Gydytojams odontologams ir burnos higienistams, skiriantiems dėmesio burnos, veido ir žandikaulių vėžio profilaktikai ir atliekantiems nespecializuotos pirminės suaugusių asmenų burnos patikros ir profilaktikos paslaugą, nuo vasario taip pat numatytas skatinamasis priedas. Suaugusių burnos profilaktikai numatyta skirti 1,2 mln. eurų iš PSDF biudžeto lėšų.

---

 
Komentaras
Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė dr. Gitana Rėderienė:

- Nuo 2019 metų burnos higienistai įtraukti į pirminės sveikatos priežiūros specialistų sąrašą ir numatytas jų paslaugų apmokėjimas iš PSDF. Pradžioje vienam burnos higienistui buvo priskirta 14 tūkstančių aptarnaujamų pacientų, todėl džiugu, kad laikui bėgant jis mažėja.
Lietuvoje neturime burnos higienistų trūkumo. Iki 2019 metų burnos higienistai daugiausiai dirbo privačiose klinikose, dabar keli šimtai jau dirba viešajame, ir čia jiems pacientų tikrai netrūksta. Kai kuriose įstaigose yra nemažos eilės burnos higienai.
 
Iki šiol apmokėjimas už burnos higienisto paslaugas vis dar susietas su gydymo išlaidų apmokėjimu. Manome, kad ateityje būtų racionalu šias dvi skirtingas paslaugų kryptis atskirti ir burnos sveikatos stiprinimui bei prevencijai skirtas lėšas skirti tiesiogiai burnos higienistų paslaugoms.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!