Praktikuojasi valydama kraują
Rezidentai anonimiškai pasakojo apie problemas. Chirurgijos srityje besispecializuojanti studentė skundėsi, kad per 5 mėnesius operacinėje buvo tik 8 kartus: „O mano darbas tais atvejais buvo valyti kraują. Kaip naudotis instrumentais domiuosi pati, skaitau, žiūriu filmukus, nes rezidentūroje tam nėra paskirto laiko. Gydytojai nėra motyvuoti mokyti įgūdžių. Kiekvieno rezidento problema kaip tuos įgūdžius gaus.“
 
Jai antrino ir kita kolegė, pastebėjusi, kad vadovai, deja, nėra motyvuoti perduoti žinias, tai priklauso nuo jų nuotaikos, ar patinka studentas ir pan.
„Kelia nuoširdų juoką vien mintis, kai įsivaizduoju save vadovui porinančią, kaip būtų galima pagerinti studijų procesą“, – šyptelėjo prisistatyti nenorėjusi rezidentė paklausta, ar niekada nebandė apie problemas pasikalbėti.
 
Rezidentūros studijos – nevertintos
Ištisą aukštojo mokslo problemų puokštę, kaip jau minėta, atskleidė valstybinio audito ataskaita. Ji parodė, kad iki šiol nėra nustatytų veiklos kokybės rodiklių, pagal kuriuos būtų galima palyginti ir patikimai įvertinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus, su kuo būtų siejamas finansavimas, kaip siekiama šios Vyriausybės programoje.
 
Medicinos sritis aukštojo mokslo sistemos problemų liūne – ne išimtis. Pavyzdžiui, rezidentūros studijos išvis nebuvo vertintos. „Pirmasis išorinis vertinimas numatytas 2023 m. (veterinarijos krypties). 54 proc. apklaustų rezidentų praktinių įgūdžių įgijimą vertina 1–5 balais iš 10. 61 proc. mano, kad ir teorinei daliai skiriama per mažai laiko. Nevykdomas rezidentūros studijų vertinimas turi neigiamos įtakos studijų kokybei ir studentų pasitenkinimui studijomis“, – teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje.
 
Daugiau nei pusė apklaustų rezidentų teigia, kad mokymo procesas yra nevykdomas, o dėstomų dalykų turinio kokybė žema, teorinei daliai skiriama mažiau laiko nei priklauso. Kliuvo ir rezidentūros vadovams: net 53–58 proc. rezidentų nurodė, kad jų vadovai tik kartais skiria savarankiškai atlikti darbus, geranoriškai konsultuoja, teikia grįžtamąjį ryšį. Tiesa, ne visi vadovai tokie – 36 proc. apklaustų rezidentų gyrė savo vadovus dėl geranoriško konsultavimo, noro padėti.
 
Tenka užsiimti savišvieta
Anot Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos pirmininko Karolio Kilčausko, problemų podiplominių procese daug, o viena esminių – išorinės kokybės kontrolės nebuvimas. „Vakarų šalyse tokia vyksta, ja užsiima gydytojų rūmai, profesinės draugijos ar panašios organizacijos. O mūsų rezidentūros programų, bazių niekas neprižiūri“, – sakė K.Kilčauskas pridurdamas, kad vienetai vadovų iš tiesų rūpinasi rezidentų įgūdžiais ir žiniomis.
 

„Ilgai nebuvo vyriausybės patvirtintos vertinimo tvarkos, dabar Švietimo ir mokslo ministerija ją lyg ir patvirtino, tačiau rezidentūros bazių kokybės kontrolės problema tebėra ignoruojama“, – sakė JGA valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas.

 
Realybė tokia, kad aiškių gairių, kaip turi būti ruošiamas gydytojas rezidentas – nėra. Jaunieji medikai skundžiasi, kad programos labai skirtingos. Vienos galėtų būti pavyzdžiu net ir vakarų universitetams, kitose nėra net teorinės mokymo dalies, nevyksta paskaitos, seminarai. Praktiniai įgūdžiai yra įrašyti rezidento knygelėje kaip ciklo užduotys. Tačiau atėjus į ciklą tretinio lygio ligoninėje paaiškėja, kad dažnai net nėra galimybės tas užduotis įgyvendinti ir rezidentai priversti apsimesti, kad užduotis sėkmingai įvykdė.
 
Šių dienų aktualija – svarbūs profesinei kvalifikacijai ciklai dingsta dėl COVID-19, pacientų srautas tampa nebeprognozuojamas. „Nuotoliniai mokymai yra tikrai puikus dalykas, per juos gauname teorinių žinių, tačiau praktiniai įgūdžiai taip neišugdomi, tai rimta problema“, – konstatavo K.Kilčauskas. Anot jo, neretai gydytojų rezidentų sąsajos su universitetu yra tiesiog kaip darbuotojo, o mokslas ir studijos jau yra kiekvieno sąžinės, noro ir laiko klausimas.

---

 
Komentaras
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė:

- Kalbant apie medicinos vientisųjų studijų studentus, dažniausiai klausimų kelia studijų krūvis ir apimtis, kadangi studijos – vienos brangiausių – tarp pačių studentų neretai jaučiama konkurencija. Universitete mediciną studijuoja nemažai užsieniečių, tad integracijos į bendruomenę ir studijų vykdymas užsienio kalba iš kokybės perspektyvos tampa labai svarbus.
 
Šiuo metu VU kaip tik atnaujinome rezidentūros studijų reglamentą, prie kurio rengimo prisidėjo ir patys rezidentai. Tačiau čia ne vien Universiteto reglamentavimo klausimas. Rezidentai akcentuoja galimybes įgyti reikiamus praktinius įgūdžius. Jiems neretai užkraunamos užduotys, kurios nėra tiesioginis gydytojo darbas. Jau nekalbame apie pervargimą ir psichologinius sunkumus. Šalies mastu matome, jog rezidentūros studijų vertinimas nevyksta, jos bazių kontrolės pasidalijimas tarp institucijų nėra aiškus ir tinkamai neveikia.

---

 
Planuojama atnaujinti
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad planuojama nustatyti aukštųjų mokyklų veiklos kokybės rodiklius, suvienodinti reikalavimus stojantiesiems į pirmos pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas, įteisinti asmenų įgijusių kvalifikaciją užsienyje, priėmimo į valstybės finansuojamas vietas principus. Stiprinant studijų kokybės kontrolę numatoma peržiūrėti aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką ir sustiprinti išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.
 
Nuo 2019 m. sausio 1 d., pakeitus Medicinos praktikos bei Odontologijos praktikos įstatymus, įsigaliojo medicinos ir odontologijos rezidentūros pakopinių kompetencijų modelis, todėl buvo pratęstas vykdomų studijų krypčių akreditavimo laikotarpis ir aukštosioms mokykloms buvo sudaryta galimybė pertvarkyti vykdomas programas pagal šį modelį. Šiuo metu VU ir LSMU įgyvendina Europos struktūrinių fondų lėšoms finansuojamą projektą, kuriame numatoma iki 2024 m. visas rezidentūros studijų programas atnaujinti pagal pakopinių kompetencijų modelį. Po atnaujinimo programos bus vertinamos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!