Misija – išsaugoti Baltiją

 
Kovo viduryje Smiltynėje su svarbia misija pajudėjo dešimt ekspedicinio žygio „Išsaugokime Baltiją“ dalyvių. Priešakyje jų laukia 6 tūkst. kilometrų ir devyni mėnesiai ėjimo, raginant šalių aplink Baltijos jūrą piliečius, vyriausybes, organizacijas ir įmones imtis aktyvių veiksmų, kad jūra būtų išsaugota ateities kartoms.
 
„Baltija – jauniausia jūra planetoje, bet su vienais didžiausių žmonijos išbandymų. Todėl ekspedicijos žygis aplink Baltiją yra pavyzdys mums visiems, skatinantis keistis. Prie švaresnės Baltijos jūros galime prisidėti visi, nes jūra prasideda kiekvieno mūsų plautuvėje“, – komandą išlydėdamas sakė iniciatyvą globojančios S.Gentvilas.
 

 
Komanda kiekvienoje valstybėje ketina atlikti pakrančių užterštumo tyrimus pagal „Coalition Clean Baltic“ sukurtą metodiką. Vėliau šie duomenys bus naudojami moksliniuose Baltijos jūros tyrimuose.
 
Plečiasi negyvosios zonos
 
Viena pagrindinių problemų Baltijos jūroje, mokslininkų teigimu, yra tarša maistinėmis medžiagomis – azotu ir fosforu. „Šiuo metu 97 procentai Baltijos jūros yra paveikta maistmedžiagių pertekliaus, t.y. eutrofikacijos. Dėl to jūroje turime vieną didžiausių negyvųjų zonų, kurioje nėra gyvybei reikalingo deguonies. Šios negyvosios zonos plotas didesnis nei visa Lietuvos teritorija“, – pasakoja ekspedicijos koordinatorius.
 
Kita problema – tarša pavojingomis medžiagomis, tokiomis kaip pesticidai, sunkieji metalai, farmacinės atliekos. „Uždraudus organizmams itin pavojingą pesticidą DDT, jo kiekiai jūroje ženkliai sumažėjo. Tačiau kalbant apie kitus pavojingų medžiagų tipus, 80 proc. tyrimuose vertintos Baltijos jūros teritorijos yra blogos būklės. Jos neaplenkia ir plastiko šiukšlių problema paplūdimiuose, kur šių normos viršija nustatytas ribas“, – teigia P.Balanda.
 
Naujausia Helsinkio komisijos (HELCOM) Baltijos jūros būklės vertinimo ataskaita rodo, kad Baltijos jūra vis labiau veikiama klimato kaitos bei bioįvairovės nykimo, o jos bendra būklė nuo 2016 m. beveik nepagerėjo. Prasta aplinkos būklė neigiamai veikia žuvininkystės ir turizmo sektorius. Tarptautinių mokslininkų ir HELCOM atliktais skaičiavimais, dėl prastos jūros būklės Lietuva kasmet praranda 9 milijardus eurų, kuriuos galėtų gauti iš rekreacijos sektoriaus, jei jūros būklė būtų geresnė.
 
Laikas keisti įpročius
 
Pagrindinė ekspedicijos misija, anot jos koordinatoriaus, – suteikti visuomenei žinių apie tikrąją Baltijos jūros būklę ir paaiškinti, kad prie beveik visų jūrą kamuojančių problemų prisidedame patys. 
 
„Ką galėtume padaryti? Išspręsti vaistų pertekliaus problemą. Vandens tyrimuose matomas kelis kartus normas viršijantis įvairių medikamentų kiekis jūros vandenyje. Nuo kontraceptinių vaistų iki vaistų nuo skausmo – visi jie stipriai veikia jūros gyvybę. Šios medžiagos į jūrą dažniausiai patenka pasibaigusio galiojimo medikamentus išmetant į tualetą. Atliekų tvarkymo įrenginiai vaistinių medžiagų nefiltruoja, tad visos jos atsiranda jūroje. Netinkamus naudoti medikamentus grąžinkite atgal į vaistinę“, – pataria P.Balanda.
 
Jūros užterštumas mikroplastiku daugelį kartų viršija normas ir kasmet smarkiai didėja. „Kiekvieną kartą gerdami iš vienkartinio puodelio, išgeriame apie tūkstantį mikroplastiko vienetų. Netinkamai išmestas vienkartinis kavos puodelis ištirpsta vandenyje ir anksčiau ar vėliau atsiduria Baltijos jūroje. Nepamirškite, kad ir išmesta nuorūka palieka pėdsaką – ji užnuodija vieną kubinį metrą vandens“, – sako ekspedicijos koordinatorius.
 
Vis dėlto pagrindinė priežastis, sukelianti eutrofikaciją ir negyvosios zonos plitimą, anot pašnekovo, yra žemės ūkis. „Turime ieškoti tvaresnių sprendimų, augindami produkciją. Tręšiamos zonos netoli vandens, neribotas trąšų arba neorganinių trąšų naudojimas – viskas daro neigiamą įtaką gamtai ir ypač Baltijos jūrai“, – tvirtina P.Balanda.
 
„Teršia kiti“
 
Tikimasi, kad Baltijos jūros problematiką viešinanti ekspedicija prisidės užkertant kelią ateities grėsmėms. „Žmonės nežino, kad, nieko nekeičiant, jūroje gali tapti pavojinga maudytis jau per artimiausius 20 metų. Mūsų pusė dar nėra tokia užteršta, kaip zonos Švedijoje ar Lenkijoje, kur jau dabar situacija kritinė, o šiose zonose sugautų žuvų valgyti nerekomenduojama. Greitu metu visos šios problemos greičiausiai ateis ir į Lietuvą“, – apgailestauja pašnekovas. 
 
Statistika rodo, kad Baltijos jūros apsauga Lietuvoje – viena prasčiausių iš visų ją supančių šalių, o išmetamų teršalų kiekis gyventojui nenusileidžia kitoms valstybėms. „Visgi dažnam Lietuvos gyventojui atrodo, kad jūrą teršia kitos šalys, ne Lietuva. Arba apskritai jūros problemos jiems nėra aktualios, ypač tiems, kurie gyvena toliau nuo jūros. Kalbėdami su vandens tyrimų instituto mokslininkais, matome, kad problemos, esančios jūroje, ateina iš upių ir ežerų. Eutrofikacija, žuvų kiekio mažėjimas stebimas daugumoje vandens telkinių. Kad problemos jau matomos Baltijos jūroje, tėra viso vandens tinklo problemų atspindys.“ 

Komentaras
Aplinkos apsaugos ministerija:
2021 m. HELCOM patvirtino atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą, kuriame numatyta apie 200 konkrečių veiksmų ir priemonių, susijusių su didžiausiais iššūkiais: klimato kaita, jūros tarša šiukšlėmis, farmacinėmis medžiagomis, povandeniniu triukšmu ir jūros dugno trikdymu, išlaikytos ambicijos sumažinti vandens, paplūdimių taršą, pagerinti jūros gyvūnų būklę. Visi veiksmai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2030 m.
 
Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame vandenų srities plane 2022-2027 m. numatyta mažinti Baltijos jūros eutrofikaciją, cheminę taršą, stabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų kokybės blogėjimą, daugiausiai dėmesio skiriant invazinėms rūšims, jūrų buveinių trikdymui, komerciniam žuvų išteklių naudojimui, jūroje žiemojančių paukščių buveinių išsaugojimui. Taip pat bus stiprinama Baltijos jūros regiono valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!