Pirmieji streikai buvo atsitiktiniai
Nepriklausomi Baltarusijos naujienų portalai praneša, jog protestinis judėjimas po ultimatumo pastebimai suaktyvėjo. Tačiau, anot A.Ulasienka, kol kas masinių streikų valstybinėse įmonėse nematyti. Privatusis sektorius aktyvesnis.

„Protestai valstybinėse įstaigose, žinoma, suaktyvėjo, to pavyzdžių galiu net pateikti iš artimųjų rato, tačiau jie nėra masiniai. Štai privačių įmonių darbuotojai išties aktyviai palaiko streiką ir ultimatumo dieną daugelis kolektyvų neišėjo į darbą arba, jei dirbo, tos dienos uždarbį persiųsdavo į „Solidarumo fondą“, skirtą nukentėjusiesiems nuo milicijos žiaurumo paremti, ar pagelbėti mokant jiems priteistas baudas“, - pasakoja žurnalistas Antos Ulasienka.

 
„Daugybė privačių įmonių streiko akcijas maskavo „techniniais nesklandumais“, kavinukės užsidarydavo dėl „sanitarinės dienos“. Valstybinėse įmonėse situacija kiek kitokia. Jų darbuotojai nuolatos gąsdinami atleidimais. Tačiau pasitaiko, jog fabrikuose atsisako dirbti cechas arba darbuotojai pasirodo darbo vietose ir tiesiog nieko neveikia. Vis dėlto aktyviai išreikšti protestą jiems sudėtingiau. Mano gimtojo miesto baldų fabrike darbuotojai iš anksto ketino pasiimti neapmokamą laisvą dieną, kad išreikštų solidarumą, tačiau fabriko „ideologai“ tai kategoriškai uždraudė grasindami atleidimais“, - teigia žurnalistas.
Nors pirminė reakcija buvo nenuosekli, pašnekovas mano, jog streikai tik įgauna pagreitį, o žmonių gatvėse daugėja.
 
„Šį sekmadienį (spalio 25 d. – aut. past.) Minske į gatves išėjo per pastaruosius porą mėnesių nematytas kiekis protestuotojų. Pirmadienį protestuotojai pradėjo rinktis prie valstybinių įmonių ir fabrikų išreikšdami solidarumą su jų darbuotojais. Įvyko jungtinė studentų ir pensininkų eisena. Internetas pilnas kvietimų jungtis prie protesto akcijų ir taikių eisenų“. - tęsia A.Ulasienka.
Skirtingą protestų ir streikų intensyvumą žurnalistas paaiškina tuo, jog Baltarusijoje jie neturi organizatorių. Kiekviena eisena, kiekvienas streikas, yra organizuojami lokaliai.
„Cichanouskaja, be abejo, daugumos yra laikoma rinkimuose nugalėjusia prezidente. Tačiau tai, jog ji šiuo metu yra Lietuvoje, žinoma, riboja jos įtaką organizuojant protestus. Ji - simbolis, bet ne lyderis. Protestai vietose neturi aiškių lyderių. Viskas vyksta eilinių žmonių iniciatyva, susirašant ir veiksmus koordinuojant internetu, platformoje „Telegram“. Visi aktyvesni organizatoriai yra tuojau pat suimami,“ – apie protestų varomąją jėgą papasakojo žurnalistas.
 

L.S. skaičius
600 – 
per tiek žmonių vien Minske sulaikyta pirmojo po ultimatumo protesto metu.

 
„Batkos“ reakcija tipiška
Kol kas faktiškai Baltarusiją valdantis A.Lukašenka nemato reikalo viešai reaguoti į politinės oponentės ultimatumą, tačiau, koks sutapimas, būtent ultimatumo dieną, kaip teigia Antos, buvo suplanuotas jį palaikantis mitingas.
„Minsko centre buvo pradėta montuoti scena. Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti informacija, jog į Lukašenkos mitingą iš visos šalies suvaromi mokytojai ir kiti biudžetiniai darbuotojai. Atsisakius vykti, grasinta atleidimais, jei pasirodys, žadėtos premijos. Žmonės masiškai atsisakė dalyvauti. Manau, jog A.Lukašenka, supratęs, kad išvis nesugebės surinkti žmonių, paskelbė, jog norą dalyvauti išreiškė per daug šalies gyventojų, dėl ko COVID-19 kontekste neva teko atšaukti renginį. Man, jei nuoširdžiai tai kelia šypseną, kadangi areštinėse, kur teko pabuvoti ir man, išduoda tik keturis puodelius ir keturias lėkštes, nepaisant žmonių kiekio kameroje“, – šmaikštaudamas pasakoja Antos.  
 
„Mentų“ suaktyvėjimas
Kaip teigia protestuose Minske dalyvavęs pašnekovas ultimatumo išvakarėse buvo galima buvo stebėti kaip į miestą sutempiamos gausesnės jėgos struktūrų pajėgos.
„Paskutinę ultimatumo dieną, sekmadienį, dar buvo ganėtinai ramu. Tačiau jau tos pačios dienos vakare ir pirmadienio rytą buvo matyti aiškus „mentų“ suaktyvėjimas. Kai Minske sekmadienį prasidėjo protesto maršas šiam baigiantis jie visiškai sužvėrėjo. Pradėjo mėtyti į protestuotojus garso granatas, šaudyti trauminiais šoviniais. Vėl tapo aktyvūs neaiškūs treninguoti ir kaukėti asmenys be skiriamųjų ženklų, kurie gaudė žmones daugiabučių kiemuose, laiptinėse ir net įsilauždavo į besislapstančius protesto dalyvius priglaudusiųjų butus. Pirmadienio ryte jau visame mieste budėjo „autozakai“. Į Minską buvo sutrauktos kariuomenės vidaus pajėgos“, – apie situaciją po ultimatumo pasakoja žurnalistas.
 
Tačiau sustiprėjo ir įprastų šalies gyventojų solidarumas. Kaip pasakoja A.Ulasienka, atvejai kai žmonės priglaudžia namuose ar įstaigose nuo milicijos bėgančius protestuotojus, yra jau gan įprastas reiškinys.
„Dabar tai vyksta visur. Kai pats bėgau nuo milicijos, su grupe žmonių pasislėpėme daugiabučio laiptinėje. Iškart įbėgus ir uždarius duris, iš pirmo pasitaikiusio buto išlindęs žmogus pasakė: „Bėkit į penktą aukštą“. Ten mus priglaudė, užvirė arbatos, pasiūlė paskambinti telefonu. Mano draugai, su kuriais dalyvavome marše, tuo metu išsislapstė po skirtingų namų laiptines. Visi pasakojo tą pačią istoriją“, – pasakojo A.Ulasienka.

---

 
Tarp kitko
Kaip praneša spauda, Baltarusijos medicinos darbuotojai nusprendė neprisijungti prie visuotinio streiko, kad nenutrauktų medicininių paslaugų tiekimo šalies gyventojams. Visgi daugybės medicinos įstaigų kolektyvai kiekvienas savaip išreiškia solidarumą su protestuojančiais šalies gyventojais, dėl ko taip pat neišvengia policijos dėmesio.
Trečiadienį į taikią palaikymo akciją netoliese Respublikinio mokslinės praktikos centro „Kardiologija“ išsirikiavo 20-25 kardiochirurgai. Netrukus privažiavo keli mikroautobusai, iš kurio išlipę vyrai pradėjo juos sulaikyti. Kai kuriems pavyko pabėgti ir pasislėpti, tačiau 11 medikų buvo išvežti.
Dėl šio įvykio buvo laikinai atšauktos visos planinės kariologijos skyriaus operacijos.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!