Neįsitvėrusi vadovės kėdės
Reformų buldozeris dar nesustojo: į vieną įstaigą jungiamos Kauno klinikinė ir Respublikinė Kauno ligoninės. Pirmadienį, po dalininkų susirinkimo, nuspręsta, kad galutinai šios ligoninės turėtų būti susijungusios rugsėjo mėnesį. Sprendimai, kurie reikalingi jungiantis, bus svarstomi dalininkų susirinkimuose, o pasirengiant reorganizacijai bei jos procese, kaip tvirtinama, aktyviai dalyvaus ir abiejų ligoninių atstovai. Neatmetama galimybė, kad kuriant naują juridinę įstaigą ligoninės pavadinimas irgi gali keistis. Tiesa, vadovų klausimas, vis dar paliktas atviras...
 
„Susirinkime apie tai nediskutavome. Bet kadangi ministerija yra numačiusi tokį reorganizavimo būdą kaip Respublikinės Kauno ligoninės prijungimą prie Kauno klinikinės ligoninės, aišku, kad vadovu tampa pastarosios ligoninės direktorius“, - sakė Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) generalinė direktorė doc. dr. Diana Žaliaduonytė. 
 
RKL generalinė direktorė pasisako už minėtą reorganizaciją. „Dabar vienodos paslaugos teikiamos ir vienoje, ir kitoje ligoninėje. Tai (reorganizacija – red.) bus geras būdas paslaugas sutelkti ir labiau sukoncentruoti vienoje vietoje. Svarbiausias tikslas – kad žmonės norėtų važiuoti gydytis ne tik į Kauno klinikas, kaip yra dabar, bet taip pat norėtų važiuoti ir į šią antro sveikatos priežiūros paslaugų lygio įstaigą. Dabar pacientai neretai atsiduria ties kryžkele: ar man važiuoti į buvusią antrą, ar į buvusią trečią ligoninę. Bet jų labai gerai nevertina. Manau, kad bendros administracijos ir vieno vadovo buvimas leis sistemiškiau žiūrėti į teikiamas paslaugas, leis matyti, kurios silpnosios medicinos sritys turi ūgtelti ir pasitempti, kurių paslaugų nereikia dubliuoti“, - pridūrė D.Žaliaduonytė.
 
Paklausta, ar jai, neseniai laimėjus vadovo konkursą, po reorganizacijos nebūtų apmaudu atsisveikinti su aukštu postu, moteris patikina, kad nėra prisirišusi prie kėdės ar prie vadovaujančios pozicijos. 
„Galvoju, kad aš net ir prarasdama dabartinę konkurso būdu laimėtą poziciją, galbūt būsimoje ligoninėje taip pat gausiu kvietimą dirbti ne mažiau prasmingą, reikalingą ir naudingą darbą. Labai tikiuosi, kad tai bus įvertinta“, - sakė D.Žaliaduonytė.
Žingsniui, kad būtų sujungtos dvi Kauno ligoninės, jau pritarė Ministrų kabinetas. Reorganizacijai pritarė ir vieno Kauno klinikinės ligoninės dalininkų – LSMU – taryba. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ateityje tokia įstaiga galėtų būti stiprus regioninis sveikatos centras, prie kurio galėtų jungtis gretimų rajonų gydymo įstaigos.
 
Priekaištų neišgirdo
Kadangi pirmosiomis sausio dienomis ministras A.Veryga sukvietė SAM pavaldžių gydymo įstaigų vadovus, pasigirdo kalbų esą greičiausiai jis išsitrauks didžiųjų ligoninių reitingavimo sąrašus. Tačiau tai nepasitvirtino. Kaip pasakojo minėtame susirinkime dalyvavusieji, ministras jų prašė atsipalaiduoti ir neformaliai papasakoti apie įstaigos veiklą, kad nebūtų pateikta sausa ataskaita.
„Mūsų prašė pristatyti per praėjusius metus nuveiktus geruosius darbus ir pasakyti, ką planuojame daryti šiais metais. Tad kiekvienos įstaigos vadovas taip ratuku ir pasisakė. Ministras niekam per daug neišsakė priekaištų. Tai yra klasikinė vadyba: giri prie visų, o peiki į ausį. Daugiausiai kalbėjo bendromis temomis, kokie uždaviniai laukia, kaip vyks šių metų finansavimas. Išaiškėjo, kad kitas atlyginimų didinimas planuojamas rugsėjo mėnesį. Tiesa, kiek medikams kils atlyginimai, procentais neįvardijo. Bet tikslas išlieka toks pats: 3250 eurų gydytojams ir 1625 eurai slaugytojams. Tokių susitikimų tikrai reikia. Yra bendros problemos, pavyzdžiui, virškvotinės lėšos, kur kiekviena iš didžiųjų ligoninių jų labai daug turi, yra pacientų grąžinimo į rajonus problema. Tai reikia spręsti“, - sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.
 
Reitingavimo nesibaimina
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika nusistebėjo, iš kur buvo ištrauktas faktas, kad ministras per susirinkimą pamosikuos didžiųjų įstaigų reitingavimo sąrašu.
„Nežinau, iš kur atsirado mintis apie reitingavimo sąrašą, kurį galbūt ministras pristatys. Bet tikrai apie tai nebuvo nė kalbos. Bet kad įstaigų reitingavimas vyksta, net neabejojame ir visiškai to nebijome. Mano įsitikinimu, jis yra reikalingas. Juk turime matyti, palyginti, ką geriau darome mes, o ką kitos įstaigos. Tokiu būdu yra augama“, - sakė R.Mažeika.
 
A.Skorupskas patikino irgi nebijantis reitingų.
„Nebijau. Netgi per susirinkimus skyrių vedėjus skatinu, susižinokite, kokie yra kitų ligoninių rodikliai, jog galėtume sulyginti ir žinotume, kurioje vietoje esame. Kaip kitaip įvertinsi, tu gerai dirbi ar blogai. Nei mes turime ką slėpti, galime visus skaičius atvirai parodyti. Norėtųsi ir kitų pamatyti atvirai bei palyginti“, - pridūrė A.Skorupskas.
Pasak jo, sudaryti ligoninių kokybinių rodiklių rinkinį ir jį palyginti, reitinguoti – itin sudėtinga.
 
„Tai yra sudėtingas vadybinis veiksmas. Ministras pasakė, kad metų gale turėtų būti didžiųjų ligoninių bandomasis reitingų sąrašas. Bet vis tiek kiekvienas mūsų turime pasiekti tuos privalumus rodiklius ir jau kovo pradžioje skaičiukai turėtų pradėti lįsti“, - sakė A.Skorupskas.
Paklaustas, ar susitikimo metu buvo paliestas įstaigų reorganizavimo klausimas, A.Skorupskas pridūrė,  kad rinkiminiais metais reformos nevyksta. Pasak jo, kiekviena reforma, jeigu ji bus nesėkminga, gali labai skaudžiai suduoti rinkimuose. „Nesvarbu, kuri valdžia bus, paskutiniais valdymo metais tikėtis aštrių ėjimų tikrai nereikia“, - sako A.Skorupskas.

---

 
Interviu
„Ar barsite gydymo įstaigų vadovus?“ – penktadienį prieš pat susitikimą su SAM pavaldžių gydymo įstaigų vadovais „Lietuvos sveikata“ gyvai užklausė ministro Aurelijaus Verygos.

- Ne. Susitikimo formatas tikrai ne toks. Susirinkome, kad pasižiūrėtume, kaip kiekvienai įstaigai sekėsi dirbti praėjusiais metais, nes tikrai yra priimta daug sisteminių sprendimų. Taip pat norėjome pasikalbėti, kaip vadovai nusiteikę juos įgyvendinti, nes ir žalos be kaltės modelio, ir turto valdymo formos pakeitimų įstatymai priimti, ir įvairūs psichologinės aplinkos klausimai iškelti bendruomenėje. Tai tikrai nebus kokios nors kritikos išsakymas. 
 
- Reitingų sąrašo dar neturite ir vadovų nuostabai neišsitrauksite?
- Ne. Apie tai nebus kalbama.
 
- Prieš tai buvote susitikęs su premjeru Sauliumi Skverneliu. Kurie klausimai buvo prioritetiniai?
- Aptarėme, ką dar šiemet galima nuveikti, pasikalbėjome apie tai, kas vyksta. Žinote, Kaune jungiamos dvi ligoninės. Diskutavome, ar to nebūtų galima paskatinti dar ir kituose dideliuose miestuose. Turime pilotinių projektą su tarptautine pagalba, kur ir merus išvešime pasižiūrėti į kitas šalis, kaip vis dėlto veikia tinklai. Kalbėjome apie darbinius klausimus, ką dar realu būtų padaryti šiemet.
 
- Ar merai nusiteikę geranoriškai, kaip jūs siūlote, gydymo įstaigas sujungti savanoriškai?
- Yra įvairių situacijų. Bet vėlgi, ką turime suprasti, kadangi nėra priimtų įstatymų, kurie leistų valingai suformuoti tuos tinklus, dabar galime tikėtis tik geranoriškumo. Ir žinote, kas pirmesnis, tas gudresnis. Kas pirmi iniciatyvas parodys, tiems, matyt, bus paprasčiau ir suteikiama daugiau pagalbos. O kas jau liks pabaigoje, tiems teks tvarkytis patiems. Bet vėlgi prievartos jokios nebus. Jeigu jau nepasitikima mumis, raginsime, kad galima nuvažiuoti, pamatyti, kur yra veikiantys tokie modeliai, kad tikrai nebūtų bereikalingų baimių, jog gyventojai liks be paslaugų arba ligoninių ir panašiai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!