Daugiausia įsitraukia jaunimas
 
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) duomenimis, iš viso donoro kortelę Lietuvoje turi 48 721 asmenys. Rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, asmenų, sutikusių, kad visi jų audiniai ir (ar) organai po jų mirties būtų panaudoti transplantacijai, buvo 46 tūkst. Organų donorystei labiau linkusios pritarti moterys. Pagal amžių labiausiai suinteresuoti yra 18-30 metų amžiaus asmenys.
 
Nors Donoro kortelė Lietuvoje buvo įteisinta dar 2000 metais, o žmonių, turinčių šią kortelę, skaičius artėja prie 50 tūkst., vis dar retai pasitaiko, kad konstatavus smegenų mirtį NTB specialistai pasakytų, jog miręs žmogus turėjo Donoro kortelę. Lietuvos donorystės ir transplantacijos istorijoje iš viso užfiksuoti tik 9 atvejai, kai asmuo, kuriam konstatuota smegenų mirtis, turėjo Donoro kortelę.
 
NTB vadovė Audronė Būziuvienė sako, kad bendrystė yra jungiamoji organų donorystės ašis, suburianti pacientus, gydytojus ir artimuosius.
 

„Organų donorystė ir transplantacija yra komandinis procesas, kuriame svarbiausia mūsų bendrystė. Tik nuo kiekvieno atskirai – Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių komandos narių, transplantologų, laboratorijų specialistų, greitosios pagalbos vairuotojų, regioninių ir nacionalinių koordinatorių, policijos, Karinių oro pajėgų ir Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų, žurnalistų, ir, žinoma, kiekvieno Lietuvos piliečio – ir nuo visų kartu priklauso, ar nutiesime tiltus gyvenimui“, – sakė NTB vadovė Audronė Būziuvienė.

 
Norintys tapti donorais gali pateikti prašymą NTB interneto svetainėje, kreipiantis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, Nacionaliniame transplantacijos biure, donorystę viešinančiose akcijose, kuriose dalyvauja arba kurias organizuoja NTB, ar kreipiantis į švietimo, farmacijos bei kitas įstaigas, kuriose patvirtintos pareigybės, reikalaujančios biomedicinos mokslų srities, medicinos, farmacijos, visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo. Sutikimas užregistruojamas ir duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Po kurio laiko NTB išsiunčia Donoro kortelę kaip patvirtinimą, kad žmogus savanoriškai ir neatlygintinai sutinka po mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai.
 
Donorų vis dar neužtenka
 
Per šių metų aštuonis mėnesius užfiksuoti du atvejai, kuomet patikrinus mirusiųjų apsisprendimą Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, paaiškėjo, kad šie asmenys turėjo donoro korteles. Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti neįkainojamą dovaną – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą septyniems transplantacijos laukiantiems žmonėms.
 
Deja, pasak I.Lapinskienės, lietuviai vis dar nėra linkę aukoti artimųjų organus – atsisako apie pusė asmenų.
 

„Šiuo metu paaukoti velionio organus atsisako 40 proc. artimųjų, tai yra didžiulis skaičius. Norime lygiuotis į Ispaniją, nes ji pirmauja donorystės klausimais Europoje. Ten artimųjų atsisakymas neviršija 15 proc. Aišku, tokio sprendimo emocinis krūvis yra didelis, tai jaučia visi komandos nariai, kurie yra kambaryje ir bendrauja su pacientais. Padeda supratimas, kad nors mums tai yra darbo diena, priešais mus sėdinčiam žmogui tai tikriausiai yra sunkiausia diena jo gyvenime. Tačiau gedintiems artimiesiems primename, kad organų donorystė ne tik padeda kitam pacientui, bet tam tikra prasme artimas žmogus gali gyventi kituose žmonėse ir mes tikime, kad šis vilties suteikimas šiek tiek gydo“, – sakė Regiono donorystės paslaugų koordinavimo poskyrio gydytoja anesteziologė reanimatologė Indrė Lapinskienė.

 
Per aštuonis šių metų mėnesius budintys koordinatoriai užregistravo 106 pranešimus apie potencialius donorus arba 45 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. 72 donorų šeimos, nepaisydamos netekties skausmo, sutiko padovanoti artimųjų organus ar audinius transplantacijai.
 
Nors netekę mylimo žmogaus artimieji priėmė kilnų sprendimą ir pritarė organų donorystei, 29 donorai netiko dėl medicininių kontraindikacijų. Dažniausios priežastys: onkologinės ligos, išplitusi infekcija, vyresnis amžius su daugybe gretutinių ligų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, efektyvių donorų, iš kurių transplantacijai buvo paimtas bent vienas organas ar audinys, skaičius išaugo beveik dviem trečdaliais – nuo 27 iki 43.
 
Statistika skirtinga
 
Santaros klinikų anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas doc. Mindaugas Šerpytis aiškina, kad organų donorystės rodikliai nepriklauso nuo šalies medicinos lygio.
 
„Jeigu pažiūrėtume į donorystės procesų žemėlapį skirtingose šalyse, statistika yra skirtinga. Vienose šalyse identifikuojama 50 donorų milijonui gyventojų, kitose – 20, dar kitose – 10 ar dar mažiau. Tai nepriklauso nuo medicinos lygio: jis gali būti aukštas, bet identifikuojamų donorų skaičius kur kas mažesnis nei kitose šalyse. Tam yra daug priežasčių, bet pagrindinė tikriausiai yra donorystės proceso modelis. Daug metų donorystės procesą valdė Nacionalinis transplantacijos biuras, kuris pasiėmęs kitų šalių patirties, suvokė, kad reikia priartinti procesą arčiau gydytojų kasdieninės veiklos, kad pagalba būtų artimesnė ir greičiau pasiekiama“, – sakė centro vadovas.
 
Jis atmetė sklandantį mitą, kad organų donorystę remiantys žmonės nebus gydomi – apie donorystę nekalbama iki žmogaus mirties.
 
„Potencialiu donoru pacientas tampa tada, kai yra nustatoma smegenų mirtis. Tuomet seka kitas etapas – pokalbis su artimaisiais, komandos vertinimas ir tik tuomet potencialus donoras, jeigu sutiko artimieji ir buvo patvirtinta patikra, gali padovanoti organus“, – aiškino docentas.
 
NTB vadovė dar kartą atkreipė dėmesį, kad artimųjų organus dovanojantys artimieji yra kilniausi žmonės, randantys jėgų galvoti ne tik apie savo skausmą.
 
„Tyli užuojauta ir nuoširdus ačiū visiems mirusių donorų artimiesiems. Jų besąlygiškas gerumas ir neįkainojama dovana kitiems – tai nepaprastas žmogiškumo ir stiprybės pavyzdys. Tik patys kilniausi žmonės, susidūrę su sunkia netektimi, randa jėgų galvoti ne vien apie savo skausmą, bet ir apie kitų gyvenimus, apsispręsdami dovanoti. Tikime, kad šis apsisprendimas ne tik gelbsti kitų gyvybes, bet ir palengvina netekties skausmą“, – sakė A.Būziuvienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!