Rezidentūra – natūralus žingsnis
 
„Ši idėja nėra nauja, ji cirkuliuoja jau daug metų. Idėją aš buvau iškėlęs 2009 metais, kada buvo pradėta kalbėti apie universiteto ligoninę Klaipėdoje. Pati ligoninė reorganizuota į universiteto ligoninę 2023 metų sausio 2 dieną. Mano manymu, čia yra fundamentalus dalykas, nes universiteto ligoninė kaip tokia apima tris funkcijas: gydymo, mokymo ir mokslo. Tad viena pagrindinių funkcijų yra rengti rezidentus. Todėl Klaipėdos universiteto ligoninės ir Klaipėdos universiteto bendras tikslas – kad taptume nepriklausomu gydytojų rengimo centru“, – tikino Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius prof. Audrius Šimaitis.
 
Turėti rezidentų ruošimo bazę, anot jo, svarbu ne tik KUL, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui. Mat tai, kur rezidentas mokosi, dažniausiai lemia, kur jis liks dirbti. KUL generalinis direktorius tai iliustruoja skaičiais: pagal specialistų pasiskirstymą penkiuose Lietuvos regionuose šiandien pirmauja Vilnius ir Kaunas, kur gydytojai rezidentai šiuo metu rengiami. Čia dirba nuo 2,5 iki 5 kartų daugiau gydytojų specialistų nei kitose Lietuvos vietose. Lyginant konkrečiai su Klaipėdos regionu, minėti du didmiesčiai specialistų skaičiumi Klaipėdą lenkia 2,5-3 kartus.
„Rezidentūros bazės įkūrimas būtų ir šiuo aspektu geroji pasekmė, nes paslaugų prieinamumas gyventojams būtų tolygesnis visoje Lietuvoje“ – komentavo KUL generalinis direktorius.
 
Pirmasis žingsnis, kaip tikisi profesorius, galėtų būti žengiamas jau 2027 arba 2028 metų rudenį, kai būtų sukurtos 5-10 šeimos gydytojo rezidentūros vietų. Ar jos bus valstybės finansuojamos, A.Šimaitis negalėjo tiksliai įvardinti – šis sprendimas priklauso nuo ministerijų: Sveikatos apsaugos (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM). Šių vietų įrengimui, KUL generalinio direktoriaus nuomone, didelių papildomų investicijų neturėtų prireikti. Pavyzdžiui, universitetui reikalingą specialią skaitmeninę kompetencijų vertinimo programą pasiruošusi savo lėšomis sukurti pati mokymo įstaiga. Tai kainuotų apie milijoną eurų. Rezidentūrai reikalingus mentorius savo lėšomis rengia pati ligoninė.
 
„Visi sprendimai atsiremia į lėšų perskirstymą. Aišku, tai priklauso ir nuo ministerijos, nes ji yra ligoninės dalininkė. Turime potencialą, turime programą, turime viziją, idėją, kaip tai padaryti, ir turime bazę“, – kalbėjo profesorius.
 
Šeimos gydytojų rezidentų rengimo programa jau yra parengta ir jai, prof. A.Šimaičio žiniomis, yra pritarusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Šiandien su nekantrumu laukiama SAM sprendimo.
 

„Dokumentai ministerijai pateikti, liko paskutinis dalykas – sveikatos apsaugos ministrės sprendimas. Kol kas jo neturime. Žinome, kad reikės, jog tarptautinė institucija atliktų išorinį vertinimą, ją turime identifikavę. Jeigu ministrė pasirašo, mes jau žengiame į mūsų, kaip bazės, akreditacijos procesą. Jeigu nepasirašo, vadinasi, to nebus“, – komentavo Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius prof. Audrius Šimaitis.

 
Ministrė: vertinam kritiškai
 
Į KUL ir KU užmojus pradėti rengti uostamiestyje rezidentus sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žiūri kritiškai. Kaip ji komentavo „Lietuvos sveikatai“, šiandien renkama informacija ir vertinama, kokios šiuo klausimu yra teisinės, institucinės bei akademinės galimybės.
 

„Šiokia tokia diskusija šiuo klausimu buvo Klaipėdoje regioninio forumo metu. Šiuo metu laukiame atsakymų iš universitetų, žiūrime teisės aktus, tačiau kol kas situacija, panašu, kad yra tokia, jog reikia ieškoti kitų alternatyvų ir sprendimų, kaip stiprinti Klaipėdos universiteto ligoninę, kad jie turėtų daugiau rezidentų“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

 
Vienas tokių būdų, kuriuo šiandien, paradoksalu, bet KUL pasinaudoti negali – teisė kitoms gydymo įstaigoms prisitraukti rezidentų, kad šie jose praleistų iki 30 proc. savo rezidentūros mokymosi laiko. Tokiu pagrindu rezidentus pritraukia įvairios šalies gydymo įstaigos, tačiau teisės aktuose nurodyta, kad tokia rezidentūros mokymosi baze universiteto ligoninė būti negali. Anot M.Jakubauskienės, KUL reikėtų gręžtis į šį kelią ir pirmiausia stengtis, kad ši teisinė spraga būtų ištaisyta.
 
Prof. A.Šimaitis tikino, kad šiuo keliu paraleliai ligoninė taip pat eina. Dabartinę situaciją, kad universiteto ligoninė negali tapti rezidentų mokymosi baze, jis vadina alogizmu ir tikina, kad bus siekiama jį kuo greičiau ištaisyti. Mat toks sprendimas buvo priimtas, kai šalyje buvo tik dvi universiteto ligoninės ir siekta, kad rezidentai mokytųsi ne tik jose dviejose, bet tolygiau paskirstytų po kitas šalies gydymo įstaigas. Šiandien ši situacija Klaipėdos atveju jau yra pasikeitusi ir neatitinka šių dienų realijų. „Ministrė rekomendavo, kad šitą reikia kuo greičiau pakeisti ir tam visiškai pritariame, nes tai yra nelogiška. Nes dabar reikėtų suprasti, kad mes tada apskritai liekame be rezidentų“, – teigė prof. A.Šimaitis.
 
VU skeptiški

Ir dalis akademinės bendruomenės atstovų į šią idėją, kad KU pradėtų rengti rezidentus, žvelgia ne optimistiškai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad idėja šiuo metu Klaipėdoje kurti savarankišką rezidentūros centrą – per ankstyva: „Mūsų požiūriu, atskiro rezidentūros centro steigimas Klaipėdos universiteto ligoninėje nėra tikslingas ir racionalus. Tam reikia didelio įdirbio bei pasiruošimo tiek žmogiškųjų išteklių prasme, tiek administraciniu požiūriu.“
 

„Šeimos medicinos rezidentūra reikalauja įvairiapusiško paruošimo – įvairių ciklų, disciplinų, o atitinkamai ir dėstytojų, galinčių tuos dalykus perteikti. Kiek teko kalbėti su kolegomis iš Klaipėdos, tikrai nėra didelis skaičius dėstytojų, kurie galėtų užtikrinti tokį įvairiapusį rengimą“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.

 
Pasak profesoriaus, pats rezidentūros administravimo procesas taip pat yra sudėtingas ir reikalaujantis nemažų resursų. Be to, net ir pradėjus ruošti šeimos gydytojus rezidentus, šios rezidentūros vietų skaičius uostamiestyje būtų nedidelis, todėl veikla pačiam universitetui būtų greičiausiai nuostolinga.
 
„Tai paprasčiausiai nėra rentabilu ir kokybės klausimas kyla, nes visgi reikalinga patirtis ir tam tikra masė, vadinkime, tų pačių rezidentų, kad procesas įsivažiuotų, kad būtų rentabilus ir kokybiškas. Šiandien nematome, kad Klaipėdos universiteto ligonė jau turėtų tą įdirbį tapti lygiaverčiu rezidentūros centru kokybės prasme ir masto prasme Vilniaus universitetui ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui. Dar vienas svarbus dalykas – Klaipėdos universitetas neturi vientisųjų medicinos studijų. Tai pats pirmas klausimas buvo, ar apskritai gali turėti rezidentūros teisę ligoninė, kad ir universiteto, kai pats universitetas tokių studijų nevykdo. Čia dviprasmybė, nes teisės aktai surašyti taip, jog iš pirmo žvilgsnio universitetas lyg ir neturi teisės be vientisųjų medicinos studijų imtis rezidentų ruošimo, iš antro žvilgsnio lyg ir galima. Šiandien netgi teisininkai šiuo klausimu neturi vieno atsakymo“, – dėmesį atkreipė VU Medicinos fakulteto dekanas.
 
Su pastaruoju argumentu nesutinka prof. A.Šimaitis: „Nėra Lietuvoje nė vieno teisės akto ar nutarimo, kur būtų parašyta, kad to negalima daryti. Po vientisųjų medicinos studijų mokymąsi studentai gali tęsti ir Klaipėdoje, kaip yra ir visame pasaulyje. Tai nereiškia, kad rezidentūra ir vientisosios medicinos studijos turi būti vienoje mokymo įstaigoje. Kaip studentai į Vilnių rezidentūrai gali pervažiuoti iš Kauno ir atvirkščiai, kodėl negali atvažiuoti į Klaipėdą? Paprasta.“
 
Studentai idėją sveikina

Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) prezidento Pauliaus Sagevičiaus nuomone, šeimos rezidentūros studijos KU būtų visgi sveikintinas žingsnis, juolab kai nemaža dalis mediciną studijuojančiųjų yra iš Klaipėdos regiono. LiMSA pernai pavasarį atliko apklausą, kurioje dalyvavo 508 medicinos studentai ir gydytojai rezidentai. Išanalizavę duomenis apklausos rengėjai pastebėjo, kad kilmės vieta turi didelę įtaką darbo vietos pasirinkimui. Taip pat ne mažiau svarbūs aspektai yra skatinamosios priemonės (priedai prie atlyginimo, stipendijos), santykiai kolektyve ir mentorystė, galimybė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu (darbo krūvis, šeima).
 
„Šeimos medicina tampa vis populiaresnė rezidentūros programa ir papildomos vietos Klaipėdoje galėtų išlyginti gydytojų pasiskirstymą Vakarų Lietuvoje. Verta paminėti, kad Kaune ar Vilniuje studijuojame 6 metus, tad jei klaipėdietis turėtų galimybę pasirinkti studijuoti norimą specialybę, šiuo atveju, šeimos mediciną gimtinėje, būtų didesnė tikimybė, kad jis ten liks, nei kad grįš po rezidentūros, o tai su medicinos studijomis bendrai sudarytų 10 metų“, – komentavo P.Sagevičius.
 
Kartu jis pridūrė, kad Klaipėdos regionas kaip rezidentūros vieta galėtų būti patraukli medicinos studentams. Mat girdima tiek iš pačių studentų, tiek iš viešosios erdvės apie įvairias diegiamas inovacijas KUL. Palankiai vertintina būtų ir galimybė atlikti dalį rezidentūros studijų šioje ligoninėje, jei būtų sutvarkyta teisinė bazė. Visgi, pasak LiMSA rezidento, apsisprendimą, kur rinktis studijas, pirmiausia nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą rezidentūros vietą.
 

„Jei būtų garantija, kad rezidentūros studijos Klaipėdoje būtų valstybės finansuojamos vietos ir visi kiti aspektai (t. y. finansinės paskatos, mentorystė, gera atmosfera, pagarba, bendruomeniškumas) būtų patenkinti, KUL tikrai būtų patrauklus darbdavys“, – tikino Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas Paulius Sagevičius.

 
Politinė parama idėjai
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, kuri pati kilusi iš Klaipėdos krašto, mokslus baigusi ir ilgai dirbusi uostamiestyje, į idėją žiūri palankiai ir pabrėžia, kad regionų stiprinimas yra būtinas. „O kas trukdo, kad būtų rezidentai ruošiami Klaipėdoje ir tam tikriems ciklams nuvažiuotų į Vilnių? Mažėjant regionams mes kaip tik turime plėstis ir matyti viziją. Yra ne tik Vilnius ir Kaunas – yra ir Vakarų Lietuva. Ten gyvena žmonės, jiems reikia sveikatos paslaugų, o rezidentai galėtų mokytis ir dirbti būtent ten, kur vėliau ir įsikurtų. Mes tik turime pasistengti tai padaryti“, – sakė ji.
 
Pasak parlamentarės, šis procesas gali užtrukti, tačiau politinė valia egzistuoja. Lėšų trūkumas, pasak jos, irgi ne problema. Tą iliustruoja paskutiniai įvykiai, kai su komiteto spaudimu ministerijai pavyko rasti lėšų dar papildomoms 20 rezidentūros vietų. Tiesa, pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai rezidentūros Klaipėdoje klausimu ji turėjo priekaištų: „Ko šiandien trūksta? Taip, yra ruošiami dokumentai, ministerija juos turi, nors nuo spalio mėnesio niekaip nesugeba jų perskaityti. Bet esu tikra, kad ta valia bus, tik laiko reikės leidimams rezidentūros studijoms gauti. Bet žingsnis po žingsnio tai gali būti įgyvendinama“, – teigė L.Šukytė-Korsakė.

---

 
Komentaras
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis:
 
- Vienas svarbiausių dalykų ir yra specialistų parengimo kokybė. Klaipėdos universitetas šiandien ruošia išplėstinės praktikos slaugytojus. Kad galėtų pradėti rengti ir rezidentus, reikia įvertinti daug aspektų ir vienas pagrindinių klausimų yra rezidentūros vietų skaičius, kitas dalykas – pati bazė, kur galima rengti specialistus. Šioje vietoje reikia ir platesnės akademinės diskusijos.
 
Tačiau diskusija turėtų vykti platesniu kontekstu, nes sveikatos priežiūros paslaugas artinti prie pacientų gal šiandien net svarbiau ne didžiuosiuose miestuose, o atokiuose šalies kampeliuose. Jeigu Vakarų Lietuvoje būtų stipri rezidentūros bazė, tai didintų viso regiono patrauklumą. Pacientams tai reikštų, kad daugiau trečiojo lygio paslaugų būtų prieinama arčiau jų gyvenamos vietos. Tačiau šitas komponentas turėtų būti svarbus ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visoms regioninėms savivaldybėms.
 
Toks elementas kaip vadinamasis kaimo priedas šeimos gydytojams turėtų būti plėtojamas, nes dabar yra problema, kad turime apmokėjimą faktiškai tokį patį miestuose ir kaimiškose vietovėse. Bet natūralu, kad gydytojo apylinkė Vilniuje ar Klaipėdoje apsiriboja kokiu 3 kilometrų spinduliu, kai rajone spindulys siekia ir 30 kilometrų. Dėl to kaimiškose vietovėse dirbančius šeimos gydytojus reikėtų skatinti papildomai, nes didžiausia problema dėl paslaugų prieinamumo iš esmės yra ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose, ypač tose pasienio savivaldybėse – Pagėgiuose, Zarasuose, Skuode, Kalvarijoje. Ten yra daugiausia bėdos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!