Ekstremalus lyginimas
Ekstremalaus lyginimo biuro tinklalapyje oficialiai sporto šaka apibrėžiama kaip – pavojinga ir ekstremali lauko veikla, leidžianti suderinti aktyvų laisvalaikį lauke ir lyginimą. Šios sporto šakos entuziastai pasakoja, kad jos istorija prasidėjo beveik prieš dvidešimt metų Anglijoje. Vietinis vyrukas po ilgos darbo dienos grįžo namo, kur jo laukė didžiulė krūva nelygintų skalbinių. Nusprendęs, kad paprastai lyginti pernelyg nuobodu, jis išsinešė lyginimo lentą į sodą. Tačiau tai buvo tik pirmasis žingsnis.
Sportui populiarėjant vienas jo pradininkų įkūrė Ekstremalaus lyginimo biurą. Neilgai trukus panaši įmonė buvo įkurta ir Vokietijoje. Galiausiai abi kompanijos suorganizavo Ekstremalaus lyginimo pasaulio čempionatą. Jis vyko prieš trylika metų Miunchene. Aukso medalį tuomet iškovojo Vokietijos atstovas.
Nuo pirmojo čempionato sportas įgauna vis aštresnių pojūčių atspalvį, nes lygintojai lentas kartu su lygintuvais tempia į aukščiausius kalnus, lygina drabužius važiuodami dviračiu, sklęsdami sklandytuvu ar panėrę po vandeniu.
Tiesa, šios sporto šakos nauda sveikatai, kai su karštu lygintuvu švaistomasi visiškai tam nepritaikytomis sąlygomis, abejotina.
 
Zorbingas
Tai - ekstremalus sportas, kuriame žmogus įlindę į skaidrų, oro sienelėmis sutvirtintą sferinį rutulį pasileidžia visu greičiu žemyn nuo stačios kalvos.
Ši sporto šaka gimė prieš kelis dešimtmečius Roturujoje, Naujojoje Zelandijoje. Tačiau tokio ekstremalaus sporto entuziastų sparčiai daugėja daugelyje šalių.
Tipiškas zorbo kamuolys yra trijų metrų skersmens. Jame yra vidinis dviejų metrų skersmens kamuolys, talpinantis tris žmones. Tarp kamuolių esantis oro tarpas absorbuoja smūgius ridenimosi nuo kalno metu. Tad „sportininkai“, tūnantys viduje, sužalojimų gali išvengti. Kai kurie sporto šakos propaguotojai kamuolio viduje įrengia sėdynes su prisegamais diržais ir rankenomis. Tačiau tikrieji ekstremalių pjūčių mėgėjai prieštarauja tokiems pritvirtinimams, o ekstremaliems pojūčiams sustiprinti dažnai dar į vidų įsipila kibirą vandens.
Leistis kamuoliu nuo kalvos – tai reiškia patirti nepakartojamus įspūdžius ir didelį pliūpsnį adrenalino. Tvirtinama, kad ši pramoga yra visiškai saugi, tačiau, kaip ir bet kuris ekstremalus sportas negali apsieiti be rizikos. Todėl kiekvienas naujokas supažindinamas su saugumo taisyklėmis, kurių privalu laikytis, norint sėkmingai pasiekti kalno papėdę.
Beje, ši sporto šaka, anot jos propaguotojų, puikiai tinkama ir žiemos metu.
 
Šachmatų boksas
Tai – alternatyvi daugiakovė, kurioje rungiamasi dviejose rungtyse: bokse ir žaidžiant šachmatais. Šachmatų bokso varžybos rengiamos nuo jau dvylika metų.
Varžybos tarp priešininkų vyksta iki vienuolikos kintančių raundų, kurių vienas trunka keturias minutes lošimo šachmatais ir tris minutes boksavimosi. Tarp raundų yra minutės pertrauka. Šachmatais žaidžiama greitųjų šachmatų principu. Laimi priešininkas padaręs kitam matą arba jeigu priešininkas išeikvoja laiką. Esant neaiškumams, laimėtoją turi teisę išrinkti teisėjas, kuris taip pat gali diskvalifikuoti žaidėjus už netinkamą elgesį.
Atrodo, šia sporto šaka galėtų užsiimti bet kas, turintis bokso ir žaidimo šachmatais pagrindus. Tačiau pasirodo, šachmatų bokso varžybose gali dalyvauti tik asmenys, turintys pirmą šachmatininko atskyrį ir mėgėjų varžybose pasirodę bent dešimtyje kovų.
Dar įdomiau tai, kad vienas šios sporto šakos čempionų – lietuvis. Tiksliau, armėnų kilmės sportininkas, kaunietis Vladimiras Agasaryanas yra laikomas pasaulio lengvo svorio šachmatų bokso čempionu. Prieš tapdamas šachmatų bokso atstovu, sportininkas atskirai lankė abiejų šių sporto šakų treniruotes. O nuvykęs į Angliją pas draugą, vaikinas iš karto buvo priimtas į šachmatų boksininkų gretas. Prieš trejus metus, V.Agasaryanas tapo Planetos šachmatų bokso čempionu.