Vyriausieji gydytojai atsidūrė tarp girnų

Deimantė Gruodė
2018-06-01
Gydymo įstaigų darbuotojai gyvena nežinioje - kels jiems atlyginimus ar ne? Kokiu procentu pasipildys medikų kišenės? Darbo užmokestis didės tik gydytojams ir slaugytoms ar kas nors dar nubyrės kitam personalui? „Mes esame atpirkimo ožiai“, - atsidūsta vyr. gydytojai, kiekvienam darbuotojui besistengiantys atriekti pyrago gabalėlį.
Vyriausieji gydytojai atsidūrė tarp girnų

Faktas
VLK duomenimis, praėjusių metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 1564, slaugytojų – 793 eurus.

 
Ministerija nesilaiko žodžio
„Iš tikrųjų labai sunku darbuotojams pakelti atlyginimus, nes Sveikatos apsaugos ministerija vis dėlto nesilaikė savo žodžio. Paslaugų įkainių dvidešimt procentų tikrai nepadidino, o gydymo įstaigas tarsi įpareigojo atlyginimus kelti dvidešimčia procentų. Reikia atsižvelgti į tai, kad jau prasideda vasara: susirgimų žymiai mažiau, tad ir paslaugų bus suteikiama mažiau. Pasižiūrėjome, kad stacionaro paslaugų įkainiai kilo maždaug dvylika procentų: kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, gydytojų konsultantų – keturiolika procentų, stacionaro – nuo dešimt iki dvylikos. Tai yra nesąžininga, nes turime iš kažkur paimti likusius aštuonis procentus atlyginimams“, - sako Danutė Povelauskienė, kai straipsnis buvo rašomas, ėjusi Radviliškio ligoninės direktorės pareigas.
 
Slaugytojoms, anot jos, numatyta pridėti daugiau nei šimtą eurų, o gydytojams algos kils diferencijuotai. „Stengsimės, kad ir kitas medicinos personalas būtų įtrauktas. Kuo gi kalta laborantė ar kineziterapeutė? Jie irgi paslaugas teikiantys specialistai. Reikia žiūrėti į visus, o ne vien tik paimti atskirą segmentą. Netgi vairuotojus, kurie dažnai atlieka paramedikų darbą“, - sako D.Povelauskienė, pridurdama, jog atlyginimai jų įstaigoje bus išmokėti birželio penktą septintą dienomis.

 
Jai antrina Pakruojo ligoninės vyr. gydytojas Vygantas Sudaris. „Gydytojams išvis gal net nebus keliamos algos. Prioritetas - slaugytojos. O kitiems darbuotojams nebelieka lėšų. Ir nelabai suprantu, kaip atsakyti į klausimą, ar jie nėra sistemos dalis, ar mes be jų galime apsieiti? Statistika, buhalterija, virtuvė, valytojos, laboratorijos darbuotojos... Vairuotojas taip pat gali sakyti, kad prisiliečia prie ligonio jį veždamas. Tada turime kelti lyg iš kitų šaltinių, bet mažos ligoninės nelabai jų turi“, - sako V.Sudaris.
 

Skaičius
99,5
- tiek mln. eurų PSDF lėšų, remiantis VLK informacija, iš viso skirta didesniems medikų atlyginimams.

 
Du skirtingi pasauliai
Kai kurios gydymo įstaigos jau pasiskelbė keliančios atlyginimus medikams šimtais eurų. Štai Kauno klinikų darbuotojams žadama vidutiniškai 22 procentais didinti atlyginimus: gydytojams apie 325 eurus, o slaugytojams ir jiems prilygintam personalui – apie 190 eurų. Kaip skelbiama pranešime, iš vidinių resursų beveik pusė milijono eurų papildomai skiriama nemedicininių tarnybų specialistų atlyginimams didinti. Nuo jų kiek atsilieka Santaros klinikos, atlygį už darbą vidutiniškai gydytojams padidinusios 290 eurų, o slaugytojams – 150 eurų.
„Mes, rajonų ligoninės, ir didžiosios klinikos - kaip du skirtingi pasauliai“, - sako Šakių ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis, kuris baiminasi, kad optimistinio varianto – tai yra dvidešimt procentų didesnių atlyginimų – regionų įstaigos gali ir nepasiekti.

„Pakelti atlyginimus labai lengva, bet kas toliau? Kaip įstaiga sugebės teikti kokybiškas paslaugas? Kai kur teko girdėti, kad darbo užmokesčio fondas artėja jau prieš aštuoniasdešimties procentų. Gal ambulatorinėje įstaigoje toks darbo užmokesčiui ir kitoms reikmėms skiriamų lėšų santykis suprantamas. Bet stacionarinėje technologiniai procesai brangiai kaštuoja. Manau, kad būtų pražūtinga tokioje įstaigoje aštuoniasdešimt procentų paskirti darbo užmokesčiui ir tik dvidešimt procentų infrastruktūrai išlaikyti, medikamentams nupirkti, įrangai atnaujinti, ją remontuoti ir techniškai prižiūrėti, atitikti licencijavimo kriterijus“, - svarsto A.Klimaitis.


„Kartais net galvoju, kad kai kas iš aukštųjų tribūnų nelabai supranta, kaip lėšos ligoninėse yra uždirbamos“, - sako Šakių ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis.

 
Gyventojų rajonuose mažėja
Kaip žinia, nuo gegužės 1 dienos buvo perskaičiuotos ir patvirtintos naujos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSDF lėšomis, bazinės kainos. Šios didintos diferencijuotai, bet ne mažiau kaip 10 procentų. Sveikatos apsaugos ministerija gydymo įstaigoms nurodė uždirbtas papildomas lėšas skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokesčiui didinti. Esą tai leis mažiausiai uždirbančių medikų atlyginimus didinti vidutiniškai 20 proc.

 
„Mūsų veikla yra susijusi su tuo, kad turi pas mus atvykti pacientas, paskui jį ateina pinigai. Žinome, kas vyksta rajonuose, periferijoje, koks ženklus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Ypač vadovas atsiduria tarp girnų, kadangi viešojoje erdvėje darbuotojai girdi iš aukštų tribūnų pasakymą, kad atlyginimai bus didinami dvidešimt procentų. Ir jeigu visiškai nežiūrėti į tai, kaip organizacija išgyvens, kaip bus suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos pakėlus dvidešimčia procentų atlyginimus ir neatėjus pacientams, už kuriuos gaunamos pajamos, iš tiesų įstaiga gali patekti į suktuką, kuris veda prie įstaigos nemokumo. Kartais net galvoju, kad kai kas iš aukštųjų tribūnų nelabai supranta, kaip lėšos ligoninėse yra uždirbamos“, - sako A.Klimaitis.

 
Komentaras
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas: 

- Tikslas yra ne kiekvienam gydytojui pakelti atlyginimą po 20 proc., o prioritetą teikti mažiausiai uždirbantiems.

Dėl kainų didinimo 12 procentų ir 20 procentų didinimo darbo užmokesčio: kaip žinia, kainos struktūroje, be darbo užmokesčio sąnaudų, yra ir kitų išlaidų sąnaudos, pavyzdžiui, vaistų, vienkartinių priemonių ir panašiai, todėl nereikia kainos kelti 20 procentų, kad kainos struktūroje darbo užmokesčio dalis padidėtų 20 procentų. Bendrą kainą užtenka kelti mažiau, visas papildomas lėšas nukreipus darbo užmokesčio didinimui, jis gali didėti 20 proc. Ankstesniais metais vykusiuose kėlimuose tas pats buvo klausiama.

 
SAM atsakymas
Apie konkrečius didinimus praėjusią savaitę paskelbė Santaros ir Kauno klinikos. Iš kitų – duomenų dar nėra.
Išsamesnį vaizdą galėsime matyti kitą mėnesį, kai bus išmokėti atlyginimai už gegužę.
Labai tikimės, kad gydymo įstaigų vadovai atsakingai naudos pinigus, skirtus medikų algoms didinti, ir juos panaudos būtent darbo užmokesčiui kelti, o ne kam nors kitam.


Ragina pateikti sąskaitas
Savo ruožtu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ragina gydymo įstaigas sąskaitas už gyventojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pateikti operatyviau – pirmosiomis birželio dienomis, pažymėdama, jog dažniausiai atlyginimai gydymo įstaigose mokami 10-tą mėnesio dieną.
 
„Šiuo atveju, raginame gydymo įstaigas nedelsti, nes sąskaitų pateikimo operatyvumas priklauso tik nuo jų pačių. Tikimės, kad operatyviai pateiktos sąskaitos bus be klaidų – tai taip pat pagreitins procesą. Ne mažiau svarbu, ar gydymo įstaigos vadovas jau yra tiksliai nusprendęs, kiek ir kokiam medikui atlyginimas kils. Savo ruožtu, ligonių kasos yra visiškai pasiruošusios didesnėmis kainomis apmokėti gydymo išlaidas, lėšos tam yra skirtos“, – pranešime cituojami VLK Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės žodžiai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

    O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

    Nors medicinos biologų kasdienio kruopštaus darbo pacientai dažnai nemato, šie medikai ligoninės bendruomenėje yra n...
    V.Brukienė: monotonija mane žudo

    V.Brukienė: monotonija mane žudo

    „Esu maksimalistė. Jei jau karjeros – noriu maksimumo, jei šeimos – daugiavaikės. Man visur reikia spausti daugiausiai“, – sakė „P...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...
    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...

    razinka


    Sveika šeima


    Soliariumai – žalinga atgyvena?

    „Ruda oda nėra sveika. Tai oda, kuri gamino daug melanino, nes bandė apsisaugoti nuo daromos žalos“, – soliariumų mėgėjus perspėja gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė. Kaip saugiai patamsinti po žiemos išblyškusią odą ir ko svarbu pasiteirauti, apsilankius soliariume, pataria specialistai.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    E.Muskas – dar viena ketaminui neabejinga įžymybė

    Apie tai, kad pasaulis atsidūrė psichinės sveikatos krizėje, kalbama vis garsiau. Tai iliustruoja itin prasta depresijos ir nerimo sutrikimų statistika, sparčiai auganti psichologų ir psichoterapeutų paklausa. Ieškant naujų problemų įveikos būdų, imamasi įvairių priemonių. Viena tokių – vakarėlių narkotiku vadinamas keta...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kas galėtų paneigti?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas galėtų paneigti?
    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia

    Naujas numeris