Gydytojai infektologai teigia, kad vakcinoms įvedus kompensavimo lygius padidėtų jų prieinamumas, o visuomenė turėtų galimybes rinktis. Maža to, tai esą būtų naudingiau ir šalies biudžetui. Tiesa, kaip sako infektologas profesorius Alvydas Laiškonis, kol kas nėra nė vienos šalies, kur tokia sistema būtų taikoma. „Ekonomiškai stiprios šalys dažniausiai renkasi šimtaprocentinį valstybės kompensavimą, bent jau atskiroms grupėms. Mes, realiai vertinai resursus, turime ieškoti išeičių, kaip būtų geriausia pasielgti. Galbūt toks kompensavimo lygių įvedimas galėtų būti svarstomas, tačiau šiuo metu vyrauja kita problema. Nemokamomis vakcinomis žmonės šiandien skiepijasi nenoriai. Tiesa, toks kompensavimo lygių įvedimas, manau, padidintų prieinamumą“, - svarsto prof. A.Laiškonis.

Taikyti vakcinos kompensavimo lygius pasiūlęs vaikų infektologas prof. Vytautas Usonis sako, kad dabartinė sistema, kai kompensuojama arba viskas arba nieko, yra labai archajiška, todėl ją būtina keisti.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis sako, kad vargu ar visuomenė yra psichologiškai pasirengusi, jog vakcinoms būtų taikomas kompensavimo lygis.
 
„Žinoma, tai labai priklauso nuo to, kokia vakcina ir kam skirta. Tarkim, dabar svarstoma kompensuoti meningokoko vakciną, kuri išties brangi, – viena dozė kainuoja 120 eurų. Akivaizdu, kad ne kiekviena šeima gali tai sau leisti. Tačiau tokioms vakcinoms kaip nuo erkinio encefalito, mano nuomone, galėtų būti taikoma bent penkiasdešimties procentų kompensacija. Galbūt vaikams skirtos vakcinos turėtų būti kompensuojamos šimtu procentų, o suaugusiesiems taikomi kompensavimo lygmenys. Bet tai - svarstymų ir diskusijų klausimas. Turbūt pritarčiau ir ministro pozicijai, kad vis dėlto jei vakcinoms būtų įvesti kompensavimo lygmenys, norinčiųjų skiepytis daugiau neatsirastų“, - teigia prof. A.Ambrozaitis. Pasak profesoriaus, kompensavimo sistema kai kurioms vakcinoms taikoma kaimyninėje Latvijoje.

---

Komentaras
Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas:

- Svarstyti galima visas galimybes. Tačiau, kalbant apie vakcinas, yra ir dar viena problema. Kaip žinia, Lietuvoje vyrauja antivakcininkų judėjimas ir klausimas, ar vakcinoms įvedus kompensavimo lygius dar labiau nepaskatintume žmonių nesiskiepyti, nes jos brangios ir tikrai ne visi gali sau tai leisti. Tiesa, nemanau, kad kompensavimo lygių įvedimas būtų tikslingas dabar galiojančiam vaikų imunoprofikaltikos kalendoriui. Kol kas ši sistema veikia gerai ir nemanau, kad ją būtina ardyti. Galbūt dalinis kompensavimas galėtų būti taikomas naujoms vakcinoms, bet tai irgi - diskusijų klausimas: kiek tai būtų efektyvu ir ekonomiškai naudinga. Juk tai, kad viena ar kita vakcina pasiskiepys keli žmonės, norimo efekto nesulauksime. Tam, kad būtų užkertamas kelias įvairioms ligoms turi būtų pasiektas visuomeninis imunitetas – pasiskiepyti turi daugiau nei devyniasdešimt procentų visuomenės.

---

 
Vienas klausimas
Ar pritartumėte vakcinų kompensavimo lygių įvedimui, kai už kurias nors vakcinas reikėtų primokėti patiems ?
 
Kristina, teisininkė:
- Žmonėms visada yra palanku, kad skiepai, ypač vaikams, būtų kuo daugiau kompensuojami valstybės. Bet kai jaunos šeimos susiduria su tuo, kai reikia rinktis geresnės kokybės vakciną, už kurią privalo mokėti, ar galbūt mažiau saugią, bet prieinamą, geriau jau tada bent dalį kainos sumokėti pačiam, bet gauti tą geresnę. Šiuos klausimus spręsti būtina, ypač dėl meningokokinės infekcijos.
 
Nijolė, masažuotoja:
- Nemanau, kad valstybė daug gero liaudžiai yra padariusi, tai tegu bent vakcinas kompensuoja šimtu procentu. Šiaip išties sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Aišku, geriau, kad valstybė kaip įmanoma daugiau kompensuotų. Tačiau galima būtų dalį kainos ir sumokėti, jei atsirastų galimybė gauti kokybiškesnę vakciną. Kita vertus, manau, kad kartais ir manipuliuojama tom vakcinom, nes tikrai ne visos jos yra būtinybė.
 
Karolis, dizaineris:
- Aš apskritai esu prieš vakcinas. Tačiau jei kito pasirinkimo nėra ir tik skiepijant galima spręsti žmogaus gydymą, tuomet vakciną bet kuriuo atveju valstybė turėtų kompensuoti. Juo labiau kai tas skiepas gali turėti šalutinį poveikį.
 
Kazys, pensininkas:
- Dabar šiaip iš žmogaus sveikatos daromas „biznis“. Vaistų kainos yra dirbtinai išpučiamos, o tada valstybė mat kompensuoja.
O jei sakoma, kad dabar skiepai yra nepakankamai kokybiški, kaip taip gali būti? Sveikatos sistemoje daug problemų yra, buvo vienas geras ministras, bet jį iškomandiravo į Europą. Kaip apskritai ministru gali būti Hipokrato priesaikos nedavęs žmogus?