- Pareigas paliksite su džiaugsmo ar liūdesio ašaromis?
- Mane apima dvejopi jausmai. Per tuos metus daug visko yra padaryti, bet toli gražu ne viską pasisekė įgyvendinti.
Buvo susiformavęs toks reiškinys, kuris, tikiuosi, dabar bus stipriai sumažėjęs – tai rinkėjų balsų pirkimas. Sudarant įvairias kuo galima patogesnes rinkėjams balsavimo formas buvo leista paštuose balsuoti iš anksto. Tai tapo viena nesaugiausių balsavimo formų, kuomet pradėta itin smarkiai pirkti rinkėjų balsus.
 
Kas galėjo pagalvoti, kad savivaldybėse bus vežami girtuokliai, kurie netgi nesugebės orientuotis aplinkoje. Kiek turime informacijos, šiuose rinkimuose tik dėl vienos partijos vieno kandidato buvo tokie pasireiškimai. Jį ir išbraukėme iš kandidatų sąrašų. Netgi partija nesiėmė jo palaikyti, sakydama (galbūt jie turi ir papildomos informacijos), kad su balsų pirkimu reikia kovoti.
 
- Kaip reagavote į minimo parlamentaro Kęsto Komskio poziciją, kad jis žada savo interesus ginti teismuose?
- Tai nebus pirmas kartas. Dėl įvairių rinkimų įstatymų pažeidimų tenka turėti bylų su pačiais populiariausiais politikais. Dėl Kęsto Komskio, žinoma, istorija nemaloni. Kalbant apie balsų pirkimą, kuris jau nuėjo į praeitį, per visą Lietuvą dabar turėjome tik vieną tokį platesnį reiškinį. Bet jau nebėra tokių atvejų, kai du tūkstančiai dvyliktais metais irgi buvo ta pati byla. Tiesa, Vyriausioji rinkimų komisija ir Konstitucinis teismas tuo metu Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardos rezultatus paliko nepanaikintus.
 
- Daugelis išreiškė nepasitenkinimą, kad šviesaus atminimo sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, gulėdamas ligos patale, dalyvavo rinkimuose į Seimą...
- Pagal rinkimų įstatymą, situacija yra teisėta. Žiūrėkite, kaip sureagavo rinkėjai – jį iš esmės reitingavo labai gerai. Jeigu būtų pasveikęs, be jokios abejonės, būtų galėjęs ateiti į Seimą.
 
Man teko su juo susitikti Sveikatos apsaugos ministerijoje. Pasirašėme susitarimą dėl balsavimo organizavimo ligoninėse, įstaigose, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai. Jis turėjo puikių sumanymų, ką reikėtų patobulinti, kaip ligonius informuoti, kad visi galėtų patogiau balsuoti. Ir dėl naujos kompiuterizuotos sistemos, kuri leisdavo operatyviai spręsti klausimą, kur ligonio balsą reikėtų siųsti, ar jis įrašytas į rinkėjų sąrašą. Man tikrai paliko labai gerą įspūdį ir buvo labai gaila, kai sužinojome, kad jis sunkiai susirgo.
 
- Kaip vertinate neįgaliųjų nusiskundimus, kad jiems nebuvo užtikrinta teisė balsuoti?
- Neįgaliesiems sunku. Man yra tekę globoti žmogų, kuris turėjo apribotą judėjimą. Iš principo pas mus įstatyme yra išspręstas klausimas, kaip jie galėtų balsuoti pasinaudodami kito žmogaus parama. Tiesa, daugeliui norėtųsi pasijausti sveikesniais, labiau įsitraukusiais į visuomenę ir balsuoti patiems.
Sistema yra sutvarkyta taip, kad rinkimų apylinkės būtų pirmuose aukštuose arba lengviau pasiekiamos.
 
Nustatėme, kad bent viena balsavimo kabina turėtų būti platesnė, su staliuku, kad būtų galima privažiuoti neįgaliojo vežimėliu ir balsuoti. Daugelis rinkimų apylinkių laikėsi tokios tvarkos.
Tiesą sakant, gana įvairūs ir neįgaliųjų poreikiai. Brailio raštu išleidome trumpą partijų programą, kuria galėjo pasinaudoti turintieji regėjimo negalią.
 
Bet mane labiau sujaudino kitas dalykas... Pareikštas protestas, kodėl Vyriausioji rinkimų komisija leidžia neįgaliems žmonėms balsuoti. Esą gydytojas turėtų parašyti pažymą ir žmonėms, kurie turi psichikos problemų arba suserga senatvine demencija, paprasčiausia uždrausti balsuoti. Mūsų Konstitucija labai tvirtai pasakė: tik teismo sprendimu pripažintas neveiksniu asmuo praranda balsavimo teisę.

- Ar į Seimą gali ateiti žmogus, turintis tik vidurinį išsilavinimą?
- Gali patekti ir yra patekusiųjų. Juk įvairiai žmonių likimai susiklosto. Turėjome Seime ir neregį, dabar bus parlamentaras, turintis didelių judėjimo apribojimų. Manau, kad Seimas turėtų būti tam tikras visuomenės atspindys, aišku, geresnis negu pati visuomenė.
 
- Seimas iš tikrųjų sugadina žmones?
- Galiu pasakyti, kad sunkiausias dalykas - kuomet žmogus yra giriamas. Kada tik pamatai naujus Seimo narius, atrodo, ateina žmonės paprasti, susidomėję, pasirengę visus klausimus spręsti ir gilintis į problemas. Praeina pora metų ir juos sunkiai gali beatpažinti. Tokia arogancija pradeda dvelkti, visiškas laiko neturėjimas, kartais pasireiškia tam tikras nusivylimas.
 
Prieš rinkimus jų nuomonė vėl pasikeičia. Tie, kurie sugeba nugalėti aroganciją, mano vertinimu, dažnai ir lieka Seime. O pasipūtimas būdingas paprastesniems žmonėms, kurie kartais ir patys nesupranta, kaip jie pateko į tą Seimą. Galvoja, kad tai yra ypatingas likimo ženklas ar jie patys kuo nors ypatingi. Jie pateko į Seimą, nors vakar buvo absoliučiai niekam nežinomi. Tokių parlamentarų pasipūtimas kartais būna labai didelis.

---

 
Dosjė
Gimė 1951 m. liepos 24 d. Kelmės rajono Svirnių kaime valstiečių šeimoje.
1966 m. įstojo ir 1970 m. baigė Vilniaus elektromechanikos technikumą. 1969 m. pradėjo dirbti Vilniaus radijo komponentų gamykloje techniku.
1970 m. įstojo ir 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1974 m. – studentų komiteto, surengusio Fizikų dieną, vadovas. Baigęs universitetą, pagal paskirstymą dirbo Fizikos fakultete.
Nuo 1973 m. – TSKP narys. 1977–1985 m. dirbo administracinį darbą: Lietuvos respublikiniame studentų statybos būrių štabe, 1978–1985 m. – LLKJS CK sekretoriate.
1985–1987 m. – Vilniaus aukštosios partinės mokyklos klausytojas, po to - dėstytojas.
1991 m. Visuomenės mokslų akademijoje (Maskvoje) apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją.
1992 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Po Seimo rinkimų dirbo Seimo Pirmininko sekretoriate.
1993 m. buvo Respublikos Prezidento rinkimų komisijos narys.
1993–1994 m. – Respublikos Prezidento vyresnysis referentas valstybės ir teisės klausimais.
1994 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku, ir jo narystė LDDP buvo sustabdyta.
1996, 2000, 2004, 2008 ir 2012 metais Lietuvos Respublikos Seimo buvo pakartotinai skiriamas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku.