Faktas
Oficialia fakulteto įkūrimo data laikoma 1781 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos rektorius M.Počobutas, sakydamas mokslo metų pradžios kalbą, paskelbė įkuriąs Medicinos skyrių.

---

Tarptautiškas fakultetas 

„Vilniaus universitetas visuomet išsiskyrė tarptautiškumu, taip pat ir Medicinos fakultetas, kuris nuo įsteigimo 1781 metais pasikvietė dirbti garsiausius Europos profesorius“, - sako buvusi ilgametė fakulteto dekanė, VU Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja, VUL Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro direktorė prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė.

Tarp žymių profesorių pradėjusių darbą VU Medicinos fakultete, pasak profesorės, vertėtų paminėti gamtininką, mediką Jurgį Forsterį, tėvą Johaną Pėterį  ir sūnų Jozefą Frankus bei Andrių Sniadeckį. „Atvykę profesoriai formavo Fakulteto tarptautiškumą. Žinoma, buvo laikas, kai dėl vyravusios santvarkos jis nutrūko, tačiau atgavus nepriklausomybę, kilo noras jį atgaivinti. Tuomet pirmieji užsienio studentai buvo lietuviai, gyvenę Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurie patys išreiškė norą studijuoti Fakultete, lietuvių kalba.
 
Vėliau atsirado studijos užsienio kalba, nes sulaukėme nemažai jomis besidominčių studentų iš Vokietijos, Izraelio. Tai buvo nemenkas iššūkis tiek fakultetui, tiek ir čia dirbantiems medikams. Kaip turistai nuvykę į svečią šalį galime susikalbėti, tačiau kai savo žinias ir patirtį reikia perteikti užsienio mokslo kalba, nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, - pasakoja prof. Z.A.Kučinskienė.

Nuo pat pirmųjų veiklos dešimtmečių Medicinos fakultetas tapo mokslo skleidėju bei ryškiu praktinės, mokslinės ir pedagoginės veiklos centru Rytų Europoje. Svarbų indėlį Fakulteto istorijoje paliko iškilūs mokslininkai M.Renjė, J.Briotė, Ž.E.Žiliberas, S.L.Bizijas, L.H.Bojanus, J.A.Lobenveinas. 
 
Kaip sako Medicinos fakulteto dėstytojai, būtent jie ugdė klinikinės medicinos mokslą, diegė praktines naujoves, klojo socialinės medicinos pamatus, reformavo gydytojų rengimo tvarką bei metodiką, išugdė vietinę profesūrą ir prisidėjo prie Fakulteto žinomumo. Fakultetas nuo seno garsėja plačiais tarptautiniais ryšiais, vis gausėjančiomis studentų – lietuvių ir užsieniečių – gretomis, laimėjimais mokslo srityse.

Apie plačias galimybes

Medicinos fakulteto absolventas, VU ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius, Pilvo chirurgijos centro vadovas gydytojas chirurgas prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, prisimindamas studijų metus sako, jog jie nebuvo lengvi, tačiau Fakultete dirbo puikūs dėstytojai, kurie jį „užkrėtė“ siekti medicinos žinių ir mokslo.
 
„Medicinos studijas baigiau Vilniaus universitetui minint keturių šimtų metų jubiliejų. Studijos turbūt kaip ir kiekvienam studentui buvo sunkios, laisvalaikio praktiškai nelikdavo, tiksliau, jį leidau Fakulteto mokslinėje draugijoje, nes buvau jos pirmininkas, taip pat buvau universiteto lengvosios atletikos rinktinės bei dainų ir šokių ansamblio narys“ – prisimena profesorius.

Kalbėdamas apie šiandienius studentus prof. K.Strupas sako, jog pastaruosius kelerius metus medicinos studijas renkasi motyvuotas, gerai besimokantis jaunimas. „Iš vienos pusės dabartiniams studentams pavydžiu, iš kitos – juos užjaučiu. Kodėl? Mes turėjome vos keletą knygų, porą straipsnių ir paskaitų medžiagą. Dabar gi atsiveria labai plačios informacijos prieinamumo galimybės. Tiesa, jiems reikia studijuoti ne tik mediciną, bet ir technologijas. Jų krūviai didesni. Dabar daug kas keičiasi, ypač gydymo ir diagnostikos srityje, o būsimieji gydytojai turi ne tik išmokti bei įsisavinti žinias, bet ir suspėti su medicinos pažanga“, - sako prof. K.Strupas.

Prof. Z.A.Kučinskienės teigimu, Fakulteto įvaizdis priklauso ne tik nuo dėstytojų, studijų kokybės, studentų smalsumo bet ir jo aprūpinimo. „Šiandien Fakultetas yra atsinaujinęs tiek patalpų, tiek ir įrangos prasme. Tokioms sritims kaip biochemija ar mikrobiologija negali pastatyti bet kokio mikroskopo, kuris net nežinia ką rodo.
 
Moderni įranga - brangi, bet šios investicijos atsiperka. Fakultete veikia biblioteka, kur galima rasti pačios naujausios literatūros. Tai - taip pat didelės investicijos, bet be jų formuoti aukštojo mokslo tiesiog neįmanoma. Investicijų poreikis yra kur kas didesnis, nei jų gauname. Tačiau nepaisant to, stengiamės išlaikyti aukštą lygį. Politikai turi suprasti, kad norint pasiekti gerų rezultatų ar laimėjimų mokslo srityje investicijos privalomos. Jos šiandien ribotos, tačiau išnaudojamos maksimaliai“, - sako prof. A.Z.Kučinskienė.
 
Apie darbą, kuris „veža“

Trečiakursė medicinos studentė, VU Medicinos fakulteto studentų atstovybės pirmininkė Eglė Lukošiūtė studijuoti mediciną nusprendė dar mokykloje. „Supratau, jog gyvenime labiausia noriu padėti žmonėms. Mediko profesija, mano nuomone, šią svajonę geriausiai išpildo. Be to, kaip tikriausiai ir daugumai medicinos studentų man labai patiko gamtos mokslai“, - sako E.Lukošiūtė.
 
Pasiteiravus, kokias stipriąsias Fakulteto puses išskirtų, mergina nė nedvejodama sako, jog studentus. „Tai – labiausiai motyvuoti, užsispyrę ir tikslo siekiantys žmonės, su kokiais man tik yra tekę susidurti. Vėliau iš šių užsispyrėlių užauga puikūs jauni dėstytojai, kurių pastaruoju metu Fakultete daugėja. Kita VU Medicinos fakulteto stiprybė – jo ilgaamžiškumas. Per 235-erius metus pasiekta reikšminga pažanga daugelyje sričių“, - sako Eglė.
 
Mergina pastebi, jog per pastaruosius kelerius metus mokslinėje veikloje įvyko nemažai permainų. Sukurtas VU MF Studentų mokslinės veiklos tinklas. „Pati dar nesu apsisprendusi, kokią specialybę rinksiuosi, o labiausiai žaviuosi tais gydytojais ir dėstytojais, kuriuos „veža“ jų darbas“, - sako Eglė.

Kaip vieną Fakulteto dėstytojų, kurią jos darbas, kaip sako studentai, „veža“, būtų galima įvardinti doktorantę Violetą Bartuškienę. Klausantis jos pasakojimų apie mokslinių darbų romantiką, dėstytojos darbą, kilo noras tapti jos studente. „Dar mokykloje susidomėjau gyvybės mokslais. Norėjosi atrasti atsakymus, kodėl yra taip ar kitaip, ir remtis ne vienu šaltiniu, o ieškoti daugiau.
 
Koks dėstytojos darbas? Įdomus, turiu galimybę prisidėti prie jaunos asmenybės ugdymo. Bet kartu ir atsakingas, nes nuo dėstytojo priklauso, ar studentas susidomės viena ar kita sritimi, ar ją atmes kaip nepatrauklią. Todėl prie kiekvieno žmogaus reikia ieškoti priėjimo. Technologijų amžiuje dėstytojas ir studentas gali bendrauti atraktyviau. Žinoma, sukuriamas šou auditorijoje privalo turėti ribas.
 
Medicinoje dėstytojas pirmiausia turi pateikti įrodymais ir mokslu grįstą informaciją, įvilktą į geriau atsimenamas bei įdomias formas. Kaip tai padaryti, yra mokslas ir menas. Pamenu, dar būdama studentė kai kurių dėstytojų paskaitų klausydavausi išsižiojusi. Ir šiandien Fakultete turiu iš ko pasimokyti“, - sako V.Bartuškienė.

Apie mokslininkams klijuojamus stereotipus

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu dažnai tenka išgirsti, jog jauniems mokslininkams Lietuvoje sunku išsikovoti vietą po saule. Tačiau su šia mintimi doktorantė Violeta Bartuškienė nesutinka ir sako, kad turint tikslą svarbus noras ir darbas jį pasiekti. Žinoma, nemažai priklauso ir nuo vadovų, kurie bent jau Medicinos fakultete - progresyvūs ir atviri naujovėms.
 
„Požiūris į naujoves, jaunųjų mokslininkų idėjas yra laukiami. Fakultete organizuojami moksliniai ir praktiniai seminarai, užsiėmimai, konferencijos, kviečiami užsienio dėstytojai, kad jauni mokslininkai galėtų pasisemti patirties ir keistis idėjomis. Doktorantai skatinami dalyvauti konferencijose ir konkursuose. Pati dalyvavau mokslo komunikacijos konkurse „Šlovės laboratorija“. Pasisekė labai gerai, kartu su užsienio kolegomis patekau į pasaulinį finalą.
 
Be to, kas dvejus metus Fakultete rengiamos evoliucinės medicinos konferencijos doktorantams, kurių metu doktorantai ir žymūs pasaulio mokslininkai pristato pranešimus. Temos – įvairialypės bei tarpdisciplininės, o pranešėjai labai įsigilinę į tiriamas sritis. Daug Medicinos fakulteto doktorantų publikuoja reikšmingus mokslinius straipsnius aukštus mokslo vertinimo kriterijus atitinkančiuose žurnaluose, gauna apdovanojimus už geriausius pranešimus tarptautinėse konferencijose, Lietuvos mokslo tarybos papildomas stipendijas už akademinius pasiekimus. Be to, sudaromos puikios sąlygos savarankiškam darbui“, - sako dr. V.Bartuškienė, kuri pati atlieka eksperimentinį darbą, tyrinėjant, kaip motinos mityba lemia palikuonių fizinę būklę ir raidą, jų augimo ir senėjimo ypatumus bei gyvenimo trukmę.

„Apie mokslininkus yra sudarytas stereotipas, kad jie tyrinėja tik jiems svarbią sritį, kuri plačiajai visuomenei neaktuali. Bet iš tikrųjų viskas priešingai. Tyrimų sritis turi būti aktuali ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu. Viskas prasideda nuo idėjos, kur ir slypi mokslo romantika“, - sako V.Bartuškienė.

E.Lukošiūtės teigimu, į studentų nuomonę Fakultete taip pat įsiklausoma, tiesa, mergina prisipažįsta, jog kartais norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo. „Kalbant apie VU SA MF, būtent mūsų dėka pernai pirmo kurso studentams atsirado galimybė lankyti pirmosios pagalbos kursus. Šiemet šie kursai yra įtraukti ir į studijų programą, kaip studijų įvado medicinos pirmakursiams dalis. Manau, tai – nemažas laimėjimas, nes pirmuose kursuose beveik visi dalykai yra teoriniai, o juk norisi ir praktikos paragauti“, - sako Eglė.

Apie studijų kokybę
Šiemet, pasak Studentų atstovybės pirmininkės, pavasario semestro pabaigoje buvo vykdoma bendra Vilniaus universiteto apklausa, kurioje klausta apie studentų pasitenkinimą studijomis. Apklausos rezultatuose 66 proc. Fakulteto studentų nurodė, kad yra patenkinti studijomis ir 61,3 proc. nurodė, kad yra patenkinti Fakultete esančia dėstymo kokybe.
 
„Šią apklausą pildė ir studentai, atvykę iš užsienio, tad tendencijos panašios. Žinoma, Fakultetas susiduria su nemažai iššūkių, pavyzdžiui, netolygiai paskirstytu krūviu visą studijų laikotarpį, dėstytojų pedagoginių kompetencijų trūkumu, grįžtamojo ryšio stygiumi iš dėstytojų bei studentų, kuriuos stengiasi spręsti tiek atstovybė, tiek ir administracija. Tad labai tikiuosi progreso šiose srityse“, - vardija Eglė.

Pasak prof. Z.A.Kučinskienės, kalbant apie studijų kokybę, pasitempti visuomet yra gerai, bet kyla klausima, nuo ko gi ji iš tikrųjų priklauso? „Aš visuomet, net ir dekanaudama, per paskaitas studentų klausdavau, nuo ko priklauso studijų kokybė? Tik nuo dėstytojo, šiuo atveju manęs, nes atiduodu viską, ką galiu, žinias? Ar ir nuo studentų? Juk jis turėtų ne tik laukti, kol dėstytojas jam viską susakys, bet ir pats domėtis, skaityti knygas, klausti, ateiti konsultuotis. Manau, kad dėstytojai kartais nepelnytai kalami prie sienos. Juk studijų kokybė nėra tik dėstytojo, bet ir studentų atsakomybė“, - sako prof. Z.A.Kučinskienė. 

Pasak prof. K.Strupo, į mediciną ateina daug gražaus jaunimo, apmaudu tik dėl to, kad baigę studijas laimės jie ieško svetur. „Prarandame labai daug perspektyvaus jaunimo, bet tai - nei Fakulteto, nei gydymo įstaigų problema. Labai tikiuosi, kad su naujais vėjais politikoje šis procesas sustos. Mano jaunesnioji dukra studijuoja mediciną, todėl galiu drąsiai teigti, kad dabar studijų kokybė yra labai aukšta.
 
Reikia baigti patiems save nuvertinti, menkinti medicinos darbuotojų įvaizdį, nes Europos mastu mes labai neblogai atrodome. Be to, apie studijų kokybę labai daug ką pasako gausėjančios užsienio studentų grupės ir čia aš matau vieną Medicinos fakulteto ateities vizijų – mokyti daugiau užsienio studentų, o ne tik gerai paruošti saviškius ir juos lengvai išlydėti“, - sako prof. K.Strupas.

---

Interviu
„Norėčiau, kad po dvidešimties metų Fakultetas neprarastų šiltų tarpusavio santykių“

Apie VU Medicinos fakulteto laimėjimus ir svajones „Lietuvos sveikata“ kalbina Fakulteto dekaną, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėją prof. habil. dr. Algirdą Utkų.
 
- Minint Fakulteto jubiliejų, kokias stipriąsias jo puses išskirtumėte?
- Man atrodo viena svarbiausių - ilgametės tradicijos, kurios suformavo ir šiandienes. 235 metai - ilgas laiko tarpas. Šiandien turime beveik dvylika tūkstančių absolventų. Kita stiprioji pusė, kad Fakulteto bendruomenės dalis – dėstytojai - stengiasi išlaikyti pagarbos ir tarpusavio supratimu paremtus santykius su studentais, jaunaisiais mokslininkais. Tikiuosi, kad studentai tai supranta ir jaučia. Mes su jais bendraujame kaip su suaugusiais žmonėmis.
 
Universiteto mastu Fakultetas yra vienas didžiausių, bet lyginant su kitomis aukštosiomis mokyklomis, kurios rengia medikus, yra nedidelis. Kai studentų skaičius nedidelis, galima dirbti mažomis grupėmis, kas labai svarbu studentams. Kartais ir mažumas yra privalumas. Dar viena stiprioji mūsų pusė, kad ne vienerius metus priimame ir užsienio studentus. Tai rodo, kad tiek universitetas, tiek ir Fakultetas nebėra tik nacionalinio lygmens. Vadinasi, gebame suteikti žinias pasauliniu lygiu.

- Tačiau studijos užsienio kalba - nemenkas iššūkis ir investicijos?
- Taip, tai tam tikri iššūkiai, kurie reikalauja papildomų finansinių resursų. Be to, tai - iššūkis ir dėstytojams. Reikėjo parengti studijų programas anglų kalba, dėstyti ja, nes anksčiau Fakultete nebuvo tokių tradicijų. Dabar jau turime trečiakursius ir ketvirtakursius, o netrukus turėsime pirmuosius absolventus užsieniečius. Tai, kad užsieniečiai studijas renkasi pas mus, rodo, jog studijų kokybė yra gera. Žinoma, pasitaiko visko, bet turbūt nėra tokios srities, kur viskas būtų idealu.

- Kokį Fakultetą įsivaizduojate dar po dvidešimties metų? Ar, tiksliau, ko norėtumėte, kad jis neprarastų?
- Norėčiau, kad jis neprarastų humanizmo bendruomenės santykiuose. Nors visuomenės susvetimėjimas didėja, labai norėčiau, kad mūsų Fakultetas to išvengtų. O ko tikimės? Be abejo, mokslo centro. Turime žemės, techninį projektą, bet vis trūksta lėšų jį pastatyti. Norisi, kad Vyriausybė suprastų, jog toks centras mums reikalingas. Tai būtų mokslinių tyrimų laboratorijos, skirtos tiek studentams, tiek magistrantams ar doktorantams.
 
Be modernios laboratorijos fundamentalių mokslų pasaulis ir progresas šiandien neįsivaizduojamas. Juk ir Nobelio premijas gavo mokslininkai didžiąja dalimi už fundamentinius darbus, o ne taikomuosius, kurie taip pat reikalingi, bet mokslo pažanga pasiekiama per fundamentinius dalykus. Norėtume turėti tokią bazę, kur studentai galėtų įgyti žinias, kaip teisingai atlikti mokslinius darbus.

- Ir po kelerių metų galėtume džiaugtis pirmąja Nobelio premija?
- Kaip žinote, profesorius Virginijus Šykšnys tai jau bandė. Bet tai nėra taip paprasta, nes konkurencija didelė, tačiau svajonė turi būti. Profesorius V.Šikšnys, manau, nenuleido sparnų ir bandys toliau. Be to, jis yra gyvybės mokslų atstovas, tad visai šalia medicinos. Turiu vilties, kad ir mūsų Fakulteto mokslininkai gal ne po dvidešimties metų, galėtų pretenduoti į Nobelio premiją.

- Gal tarp šiandienių Fakulteto mokslininkų matote ir pretendentus? 
- Įdomių darbų yra, bet būtų neteisinga sakyti, kad mes jau pretenduojame į Nobelio premiją. Tačiau judame šia linkme. Jaunimas - smalsus, turi reikiamų gebėjimų, svarbu, kad ir baigę doktorantūrą neprarastų noro tęsti mokslinius darbus. Norisi, kad ir toliau išliktų siekiamybė atrasti, išrasti.

---

 
Apie VU Medicinos fakultetą
Šiuo metu Medicinos fakultetas vienas didžiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete: jį sudaro 7 katedros, 2 institutai, 11 klinikų, jungiančių daugiau nei 50 centrų, skyrių bei laboratorijų, kompiuterių klasės, muziejus. Fakultete dirba per 800 darbuotojų: 68 profesoriai, 118 docentų,  88 mokslo darbuotojai, 297 asistentai, 171 lektoriai. Bakalauro, vientisosiose ir magistro studijose mokosi daugiau kaip 2000 studentų, bendras rezidentų skaičius siekia 600, o įvairiose medicinos mokslo kryptyse studijuoja 126 doktorantai.