Pinigų reikia visiems
„Poreikių ir prašymų yra tikrai daugiau nei mūsų finansinės galimybės. Todėl pirmiausia atrenkame, kam galime skirti lėšas. Sudaryta atrankos komisija, kuri atsižvelgdama į ministro įsakymu patvirtintus principus, kriterijus, valstybės investicijų paskirstymo tvarkas daro projektų atranką. Balais įvertiname kiekvieną projektą ir tada skiriame lėšas“, - sako sveikatos apsaugos ministrės patarėja Janina Kumpienė. Taigi norai norais, o galimybės visai kas kita? „Taip“, - atsako J.Kumpienė. Tačiau čia pat tikina, jog ministerija ir taip finansuoja nemažai projektų. Paprasčiausiai kiekvienais metais sudėliojami prioritetai ir stengiamasi skirti pinigus tiems, kam reikia labiausiai. „Prioritetai visuomet pagal Finansų ministerijos reikalavimus skiriami užbaigti projektus, kurie nebereikalauja didelių investicijų. Taip pat tarp prioritetų – tęstiniai projektai. Naujus projektus finansuoti nurodoma tik tuomet, kai tai yra neišvengiama – pastatai avarinės būklės, susidėvėję liftai, sterilizacinė įranga. Tokiais atvejais esame priversti pradėti ir naujus projektus. Investicinės lėšos tuo ir skiriasi nuo vadinamųjų paprastųjų lėšų, kad jos skiriamos arba rekonstrukcijai, remontui, arba įrangai įsigyti“, - paaiškina J.Kumpienė.
 
Jaučiasi nuskriausti
Toks prioritetų dėliojimas ne iki galo teisingas atrodo Rajoninių ligoninių asociacijos prezidentui, Pakruojo ligoninės vyriausiajam gydytojui Vygantui Sudariui: „Mažoms ligoninėms kaip visuomet skiriama mažiau lėšų. Investiciniai projektai, be abejonės, yra ministerijos prerogatyva ir ji skiria lėšas ten, kur mato jas tinkamai nukreipti. Ar tai visada teisinga, nežinau. Pastaruoju metu mes nelabai ką gauname. Daug kas buvo parašęs projektus valstybės investicijoms gauti dėl sterilizacinių. Tačiau ministerija motyvuodama tuo, kad tai nauji projektai, mus „išmetė“,“ - teigia V.Sudaris. Dar daugiau, vyriausiasis gydytojas tikina, kad tai ne vien lėšų paskirstymo problema, o apskritai sveikatos politikos toliaregiškumo trūkumas. Esą pagaliau politikai turi apsispręsti, ar mažos ligoninės iš viso reikalingos. O tada jau skirti pinigus arba ne.  
„Pačios ligoninės susitvarkyti infrastruktūros tikrai nepajėgios. Anksčiau kiek gelbėjo ES struktūrinių fondų lėšos, tačiau ir jų užteko ne viskam. Valstybės investicija reikalinga mūsų pacientams. Todėl pirmiausia politikai turi pasakyti, ar reikalingos mažosios ligoninės, ar ne. Jei taip, kodėl esame apriboti gauti naują įrangą, remontuoti patalpas. Tačiau jei nesame reikalingi, sąžiningai atidirbame savo darbą iki nustatyto laiko ir išsiskirstome“, - kritikos negaili V.Sudaris. 
Tačiau J.Kumpienė paklausta, ar ministerija neskriaudžia savivaldybėms priklausančių ligoninių skirstydama valstybės investicijas, tikina – taip tikrai nėra. „Kitais metais mums skirta beveik 11 milijonų litų daugiau investiciniams projektams negu šiemet. Ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui skirsime mažiau net 540 mln. litų. Savivaldybėms tuo tarpu atiduotas visas prieaugis ir tai, kuo sumažėjo SAM pavaldžių įstaigų finansavimas. Taigi savivaldybėms pavaldžių įstaigų projektų finansavimas padidėjo 11,5 mln. litų. Šiemet tikrai visas dėmesys buvo sutelktas į šias įstaigas. Iš viso finansuojami net 65 investiciniai projektai savivaldybių gydymo įstaigose, tuo tarpu SAM – 29 projektai“, - skaičius dėlioja J. Kumpienė.
 
Sterilizacinių dar palauksime
Klabant apie valstybės investicinius projektus pamiršti sterilizacinių tiesiog nevalia. Juk būtent jos ne pirmus metus yra tiek didžiųjų, tiek ir mažųjų gydymo įstaigų skaudulys. Tad ko laukti? „Mūsų politika tokia – tie sterilizacinių projektai, kurie jau buvo pradėti prieš keletą metų, yra tęsiami. Tačiau naujų projektų stengėmės nepradėti. Dabar parengtas sterilizacinių programos projektas, kai jis bus patvirtintas, bus bendra sterilizacinių atnaujinimo ir įrangos įsigijimo politika. Tada ir pradėsime skirstyti lėšas. Dabar projektą tobuliname, norėtume tikėti, kad kitais metais jis bus įgyvendintas, nes ir taip jau uždelsėme“, - atsako J.Kumpienė.
Visgi ne paslaptis, kad sterilizacinėms reikėtų daug daugiau lėšų, nei jų turėsime. Ne kartą minėtas poreikis – 90 milijonų litų, galimybės (L.S. žiniomis) – 2 milijonai. Taigi tikėtis, jog kiekviena gydymo įstaiga turės sterilizacinę, ko gero, nerealu. Tačiau V.Sudaris įsitikinęs – jų reikia. „Sterilizacinė turi būti šalia gydymo įstaigos. Netgi kelias, kuriuo patenka sterilūs instrumentai iš sterilizacinės į skyrių, yra griežtai prižiūrimas. Tai svarbu dėl hospitalinių infekcijų. Ką jau kalbėti apie vežiojimą įrankių iš kitos ligoninės. O kur dar transportavimo kaštai. Visa tai papildomai kainuoja. Mes jau sutiktume atsinaujinti patys sterilizacinės patalpas, teprašome įrangos“, - kalba V.Sudaris.
 
Komentaras
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis:

- Didžiosioms ligoninėms viskas reikalinga. Ko gero didžiausia problema  - sterilizacinės. Jos jau nusenusios. Kai kurios didžiosios gydymo įstaigos, įskaitant ir mus, visai nebuvome gavę pinigų sterilizacinių atnaujinimui. Kitos ligoninės anksčiau atsinaujino, bet ir tos sterilizacinės jau spėjo „pasenti“.