Rinkimams artėjant
Artėja rinkimai, ir ne vieni, o visi treji, todėl balsavimo patalpų pritaikymas neįgaliesiems yra opus klausimas, sako Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. „Neįgaliesiems patalpos turi būti pritaikytos, bet tai nereiškia, kaip daugelis įsivaizduoja, kad jei jos bus pirmame pastato aukšte, tai ir bus pritaikymas. Pavyzdžiui, pažeminti staleliai judėjimo negalią turintiems žmonėms balsavimo kabinose. Taip pat patalpos turi būti pritaikomos regėjimo negalią turintiems asmenims. Suprantu, kai daugelis sako, jog rinkimai kas kelerius metus vyksta vos vieną dieną, tačiau patalpos, kur vyksta balsavimas, dažniausiai yra visuomeninės paskirties, todėl pritaikymas naudingas ne vienai dienai. Džiugu, kad pastaruoju metu Vyriausiajai rinkimų komisijai šiais klausimais neblogai sekasi bendradarbiauti su savivaldybėmis“, - sako L.Matjošaitytė.

Pasak komisijos pirmininkės, pasiteiravus, kokios priežastys lemia, kad patalpos rinkimų dieną būna nepritaikytos neįgaliesiems, atsakymų pasitaiko įvairių. Vieni tvirtina, kad stinga lėšų, kiti - jog neįmanoma naudojamų patalpų pritaikyti neįgaliesiems. Atsiranda sakančių, jog tokia prievolė įstatymiškai neįteisinta, arba kad jų teritorijoje neįgaliųjų yra nedaug ir jie visi gali naudotis galimybe balsuoti namuose. Gudriausieji, anot L.Matjošaitytės, siūlo įvesti internetinį balsavimą ir tokiu būdu išspręsti visas dvidešimt pirmo amžiaus problemas.

„Norėčiau priminti, kad turime tiek vietinių, tiek ir tarptautinių dokumentų, kuriuose numatyta, kaip turi būti užtikrinamos neįgaliųjų teisės gyventi visaverčiai ir dalyvauti šalies gyvenime lygiomis teisėmis. Jie turi teisę tiek rinkti politikus, tiek ir būti renkami kaip politikai. Manau, šiandienos visuomenėje negali būti skirstymo į jie ir mes. Visi esame čia“, - sako Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Ragina būti aktyvesnius
Kai kuriose savivaldybėse yra patalpų, naudojamų dvidešimt metų, tačiau jos nėra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, nors šalia yra suremontuotas kultūros centras, visiškai pritaikytas žmonėms su negalia. Kodėl į šias patalpas neperkeliamas balsavimas? Savivaldybių atstovai tikina, jog žmonės yra pripratę prie senosios vietos, tad baiminamasi, kad balsuojančiųjų nepasieks informacija apie jos pakeitimą. L.Matjošaitytės teigimu, savivaldybėms nereikėtų dėl to baimintis ir drąsiai keisti adresą, o Vyriausioji rinkimų komisija ras būdų, kaip informuoti gyventojus apie pasikeitusią balsavimo vietą. Per ankstesnius rinkimus mažiausiai negalią turintiems žmonės pritaikytų vietų buvo Šilutės rajone ir Panevėžio miesto savivaldybėse. Daugiausiai pritaikytų įstaigų turi Šalčininkai, Naujoji Akmenė ir kelios kitos savivaldybės.

„Puikiai suprantu, kad per vieną dieną pasaulio neapversime. Ir nesu naivi, kad vilčiausi, jog jau kovo mėnesį per savivaldos rinkimus visos balsavimo vietos bus šimtu procentų pritaikytos neįgaliesiems. Tačiau raginu visus prisidėti prie šios problemos sprendimo, įskaitant ir neįgaliųjų organizacijas, kurios bendradarbiaudamos su savivaldybėmis galėtų padėti pritaikyti patalpas neįgaliesiems. Norėtųsi, kad pačios savivaldybės nuoširdžiai pasakytų, pritaikytos pas juos patalpos ar ne. Buvo keletas atvejų, kad mus informuoja, jog pritaikytos, o iš tikrųjų jos tik yra pirmame aukšte. Turėdami tikslią informaciją apie patalpų pritaikymą, galėtume informuoti rinkėjus, kad, tarkim, negalią turintys žmonės balsuotų toje apylinkėje, kur tai padaryta. Mums nereikia gražios statistikos. Mano nuomone, galima kalbėtis su savivaldybėmis ir dėl negalią turinčių rinkėjų pavėžėjimo paslaugų iki tokių apylinkių. Žinoma, reikėtų įvertinti tokios paslaugos poreikį ir galimybes“, - teigia L.Matjošaitytė.

Neįgalieji jaučiasi nejaukiai
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora pastebi, kad per ankstesnius rinkimus visi rinkiminiai vaizdo įrašai ir televiziniai debatai buvo su vertimu į gestų kalbą, tad tikimasi, kad ir kitąmet bus taip pat. Tačiau didžiausia problema, kad politinių partijų rinkiminiai vaizdo įrašai nebūna verčiami į gestų kalbą. Taip, pasak K.Vaišnoros, apribojama klausos negalią turinčių rinkėjų teisė gauti informaciją ir daryti sprendimus.

„Galbūt reikėtų reglamentuoti, kad visa politinė reklama arba informacija būtų verčiama į gestų kalbą. Dar vienas svarbus dalykas, kad rinkimų dieną rinkiminėse apylinkėse būtų užtikrinama galimybė pasinaudoti gestų kalbos vertėjų paslaugomis. Galbūt įmanoma padaryti taip, kad būtų galima susisekti su gestų kalbos vertėju vaizdo skambučiu. Per ankstesnius rinkimus kurčiasis manęs bandė paklausti, kur jam reikia nueiti, aš jo nesupratau. Pasijutau nepatogiai. Todėl norėčiau, kad balsavimo dieną kurčiajam būtų galimybė vaizdo skambučiu susisiekti su vertėja“, - pasakoja Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ragino rinkimų komisiją, neįgaliųjų organizacijas bei pačią ministeriją bendradarbiauti pritaikant patalpas rinkimų metu. „Galbūt Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pasidalinti adresais tų patalpų, kuriose būtų įrengtos balsavimo vietos, o mes savo ruožtu paraginsime savivaldybes“, - “, - teigė ministras
 

„Būtina apsispręsti ir dėl reglamentavimo, kad rinkiminė informacija būtų pritaikoma negalią turintiems žmonėms, ir dėl nuobaudų savivaldybėms, kurios nenori pritaikyti patalpų neįgaliesiems“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Nemato prasmės
Kitas svarbus kausimas, svarstytas posėdžio metu, - neveiksnumo nustatymo savivaldybėse ir teismuose. Pranešimą šia tema pristatė Teisingumo ministerijos Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja Reda Gabrilavičiūtė. Specialistė teigia, jog situacija asmens veiksnumo ribojimo bylose gerėja. Tačiau stebėseną vykdantys specialistai ragina atkreipti dėmesį į kelias problemas.
 

„Konkrečiose bylose teismams kyla problemų su socialinių darbuotojų pateikiamomis išvadomis. Pasitaiko atvejų, kuomet prašoma asmenis pripažinti neveiksnius visose srityse, nors teisės aktuose nurodoma, kad to daryti nereikėtų. Mat kiekvienam asmeniui reikia tiksliai nustatyti, kur jam reikalinga pagalba, kiek įmanoma mažiau ribojant žmogaus veiksnumą. Teismams taip pat sudėtinga nuspręsti dėl teismo psichiatrijos ekspertizės“, - teigia Teisingumo ministerijos Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja Reda Gabrilavičiūtė.

 
„Dabar teisės aktuose nustatyta, kad ji gali būti atliekama pirmą kartą, tačiau jei byla buvo jau kartą nagrinėta teisme ir situacija yra tik peržiūrima, teismas turi pats nuspręsti, ar tikslinga vėl atlikti psichiatrijos ekspertizę, tačiau tam trūksta kriterijų. Teismai taip pat akcentuoja, kad reikėtų kelti socialinių darbuotojų, kurie teikia išvadas, kvalifikaciją.
Dar vienas keliamas klausimas, ar nebūtų įmanoma ir dėl asmens neveiksnumo, ir dėl jo globos spręsti vienos bylos metu. Toks variantas įmanomas, minusas tik tas, kad sprendimas dėl žmogaus neveiksnumo užtruktų ilgiau. Vadinasi, ir sprendimas dėl globos truktų ilgiau“, - sako R.Gabrilavičiūtė.
Savivaldybių darbuotojų poziciją pranešime išdėstė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė. Anot jos, taisytinų dalykų yra nemažai.
 

„Savivaldybių atstovai sako, jog sulaukia daug žmonių, besirūpinančių tais, kuriems nustatytas neveiksnumas, skundų. Mat keletas specialistų kasmet privalo įvertinti globojamo asmens, kuriam nustatytas neveiksnumas, būklę, nors ji iš principo nesikeičia. O ir iš tų tikrinimų, kuriems tenka skirti laiką, globėjai nemato jokios naudos - tik formalumą. Todėl savivaldybių atstovai siūlo taisyti šį įstatymą ir būklės tikrinimus atlikti kas trejus ar net penkerius metus“, - sako Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė.

 
Vežimas prieš arklį

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė sako, kad dėl neveiksnumo nustatymo problemų kilo, nes vykdant reformą buvo pamirštas svarbus momentas. „Neveiksnumo nustatymo tikslas - suteikti žmogui reikalingas pagalbos priemones. Tarkim, asmeniui nustatomas ne visiškas neveiksnumas, tokiu atveju šeimai, globėjams, kasmet atliekant neveiksnumo patikrinimą, turi būti pasiūlomas ir paslaugų paketas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kur kasmet yra peržiūrima tiek jauno, tiek seno žmogaus kintanti būklė, jiems suteikiama tam tikra pagalba, kad žmogui nebūtų visiškai apribotos teisės. Mes gi pastatėme vežimą prieš arklį“, - sako D.Juodkaitė.

 
Specialistų teigimu, jei šeima ar globėjai po kiekvienos peržiūros gautų tam tikrą pagalbą, daugelio problemų pavyktų išvengti.
A.Vareikytė sako, kad savivaldybių atstovai kelia klausimą ir dėl teismui rekomendacijas dėl neveiksnumo teikiančių socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo.

„Yra nemažai klausimų, kuriuos reikia spręsti, todėl siūlau mums visiems bendrai organizuoti seminarus ir kalbėti, ieškoti kelių, kad sistema neįgaliems asmenims bei jų globėjams būtų draugiškesnė. Galbūt net būtų galima kai kuriuos procesus paspartinti“, - sako A.Vareikytė.
Posėdžio metų Tarybos nariai vieningai sutarė, jog spręstinų klausimų yra ir nemažai, o geriausių rezultatų galima pasiekti tik tampriai bendradarbiaujant tiek skirtingoms institucijos, tiek savivaldai, tiek ir neįgaliųjų organizacijoms. Visos pusės sutaria, jog būtina kelti socialinių darbuotojų kvalifikaciją, o kylančius klausimus spręsti nuolat rengiamuose susitikimuose – mokymuose.

---

 
Apie tarybą
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos 
įstatymo 17 straipsnio nuostatomis: 
1. Neįgaliųjų reikalų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, neįgaliųjų asociacijų, savivaldybių, akademinės bendruomenės atstovų. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudarymo tvarką ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

2. Neįgaliųjų reikalų taryba nagrinėja neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, neįgaliųjų visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų. 
Tarybos pirmininkas yra socialinės apsaugos ir darbo ministras. 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina institucinę ir personalinę Tarybos sudėtį. Taryba sudaroma 2 metų kadencijai. 

Tarybą sudaro 20 narių: 9 valstybės institucijų atstovai, įskaitant Tarybos pirmininką, vienas savivaldybių atstovas, 9 neįgaliųjų asociacijų atstovai ir vienas akademinės bendruomenės atstovas. Valstybės institucijos deleguoja po vieną atstovą. Valstybės institucijų atstovais gali būti deleguojami Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų atstovai. Ministerijų atstovais gali būti deleguojami ne žemesnes kaip departamento direktoriaus pareigas einantys asmenys. 
Pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. 2017 m. kovo 28 d. įvyko pirmasis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos Neįgaliųjų reikalų 
tarybos posėdis. Šią savaitę vykęs posėdis - 10-asis. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!