Faktas:
Vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalašavičiūtė pažadėjo į savo rankas perimti peritoninės dializės įkainio klausimą. Ministrė teigė puikiai suprantanti pacientus, nes ir jai pačiai teko mamą į hemodializės procedūras vežioti.

---

Kvotos saugiau
Pasak V.Gavrilov, prieš savaitę buvo susirinkusi darbo grupė ir, nusprendusi padidinti tam tikrus įkainius. Pavyzdžiui, dvidešimčia procentų auga lėšos peritoninės dializės tirpalams įsigyti, taip pat didinamas gydytojo nefrologo konsultacijos įkainis. „Svarstome gydytojų ir pacientų organizacijų iškeltą siūlymą įvesti peritoninės dializės įkainį ir jį suvienodinti su hemodializės įkainiu. Nes dabar pas mus puritoninė dializė, lyginant su kitomis šalimis, yra gerokai brangesnės. Tačiau tam yra objektyvios priežastys: skirtingų gamintojų skirtingos ir puritoninei dializei reikalingų tirpalų kainos. Tačiau kol kas to padaryti negalime. Nes tiek Valstybinės ligonių kasos, tiek ir ministerijos požiūriu tai gali turėti didelės įtakos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Baiminamasi, kad suvienodinus įkainį gydymo įstaigos gali pradėti sakyti, jog jiems hemodializės paslaugų teikti nebeužtenka pinigų, nes ženkliai išaugs pacientų skaičius, kuriems bus taikoma peritoninė dializė“, - dėsto viceministras. Dabar peritoninei dializei taikoma kvotų sistema, o medikai siekia, kad būtų įvestas peritoninės dializės įkainis.
 
Nepagrįstos baimės
„Lietuvoje peritoninė dializė - našlaitė nuo senų laikų. Kai ją pradėjo finansuoti ligonių kasos, ji buvo daug brangesnė už hemodializę. Todėl šią procedūrą leisdavo skirti tik tiems pacientams, kuriems netikdavo hemodializė. Dabar pačios ligonių kasos pripažįsta, kad rankinė peritoninė dializė yra netgi pigesnė už hemodializę, aparatinė – vis dar brangesnė. Tačiau bet kuriuo atveju drastiško kainų skirtumo nebeliko, todėl kvotų sistema yra visiškai pasenusi. Kainų skirtumai tarp peritoninės ir hemodializės, VLK skaičiavimais, - 300 eurų. Nesuprantu, kodėl nenorima padaryti įkainio peritoninei dializei, taip palengvinant tiek medikų, tiek pacientų dalią. Sako, kad tuomet išaugs pacientų skaičius? Nesąmonė! Svetur peritoninė dializė taikoma maždaug 10 proc. pacientų. Pas mus, jų tikrai nebūtų daugiau“, - įsitikinusi Nefrologijos pacientų organizacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė.
Hemodializei jokių apribojimų nėra. Yra nustatytas procedūros įkainis, gydymo įstaigos mėnesio pabaigoje ligonių kasoms pateikia sąskaitą ir viskas apmokama. Kodėl tuomet peritoninei dializei taikomos kvotos, o viešieji pirkimai vykdomi centralizuotai ir net rečiau nei kas metus? Tokį klausimą Seimo Sveikatos reikalų komitete, beje, jau antrą kartą per pastarąsias kelias savaites kėlė medikai. Jie teigia, kad segmentas, į kurį taikoma, – jauni, aktyvūs, dirbantys, besimokantys žmonės. Jie negali nubraukti veiklos ar darbų vien dėl to, kad triskart per savaitę po keturias valandas turi praleisti ligoninėje. Sužinojus apie nepagydomą ligą, emocinė būsena ir taip labai prasta. Todėl valstybė turėtų padėti, o ne kurti dirbtinius barjerus ar inertiškai spręsti problemas, komitete tvirtino medikai.

---

 
Komentaras
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė gydytoja Augustina Jankauskienė:

- Buvo duota užduotis per dvi savaites problemą išspręsti. Bet realiai niekas nepasikeitė. Kalbama būsimuoju laiku, tačiau apmokėjimo pagal įkainį klausimas toliau blokuojamas. Taip, buvo sukviesta darbo grupė, joje dalyvavo medikai, bet kas iš to? Darbas vyksta tuščiomis apsukomis, ir gydytojų laikas visai nebranginamas. Nesutinkame su rengiamais darbo grupės siūlymais, o pasiektus susitarimus, kurie įsigalios ateityje, galiu pavadinti numestu kaulu. Mes, gydytojai, tenorime, kad pacientams būtų tokios pat sąlygos kaip svetur ir prašome medikams palikti teisę spręsti, kokį gydymą skirti.
Beje, toks baiminimasis įvesti peritoninės dializės įkainį kelia įtarimų, kad situacija gali būti neskaidri.