Vertinimas netinkamai suprastas
Prieš šešerius metus pradėtos vadinamosios „krepšelių reformos“ vienas ambicingiausių tikslų buvo optimizuoti neproporcingai didelį, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų tinklą.
Pagal darbo grupės, sudarytos universitetų optimizavimo planui parengti, rekomendacijas, dar prieš trejus metus buvo galima Vilniaus edukologijos universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto, Kūno kultūros akademiją – prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Aleksandro Stulginskio universitetą – prie Kauno technologijos universiteto. Tačiau nei vienas šių žingsnių žengtas nebuvo. Kaip ir nebuvo įgyvendintas drastiškas darbo grupės siūlymas iki šių metų palikti vos po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune.
Kai plano įgyvendinimas užstrigo, tikėtasi, kad prie aukštųjų tinklo optimizavimo prives išorinis vertinimas. Jo metu 34 aukštųjų mokyklų veikla įvertinta teigiamai, 12 – neigiamai. Šiemet bendrajame studentų priėmime dalyvavo 20 universitetų ir 23 kolegijos. Tarp jų - ne viena aukštoji, kurios išorinio vertinimo rezultatai buvo neigiami. Kyla klausimas, koks buvo išorinio vertinimo tikslas, jei net netinkamai pagal tam tikrus kriterijus įvertintos aukštosios toliau gali organizuoti studijas?
Tačiau Studijų kokybės ir vertinimo centro vadovė Nora Skaburskienė sako, kad išorinio vertinimo tikslas nebuvo sumažinti aukštųjų mokyklų skaičių ar jas nubausti. „Visuomenėje dar gajus požiūris, kad vertinimas yra tarsi kontrolė ar bausmė. Tikslas – padėti aukštajai mokyklai tobulinti savo veiklą ir informuoti visuomenę. Visos išvados, kurios yra paskelbtos, išryškina stipriąsias aukštosios mokyklos puses ir taip pat parodo, ką būtų galima daryti geriau“,– sako N.Skaburskienė.
 
Kolegijos įvertintos per gerai

Buvęs Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas bei Europos studentų sąjungos Vykdomojo komiteto narys Maksimas Milta teigia, jog tai, kad kolegijų veikla bendrai buvo įvertinta geriau nei universitetų (neigiamai įvertinti 8 universitetai ir 4 kolegijos) yra savęs apgaudinėjimas.
„Anot išorinio vertinimo autorių, kolegijos turi išskirtinį strateginio valdymo suvokimą bei užsiima nepriekaištinga moksline veikla. Nors kolegijose besimokantieji sudaro tik trečdalį visų šalies studentų, o abiturientų minimalūs stojamieji balai valstybės finansuojamoms studijoms net nesiekia perpus mažesnių rezultatų, lyginant su universitetais, kolegijos vis dar bando būti mažais universitetais. Tuomet prieinama prie tokių absurdiškų situacijų, kai jose siūlomas, pavyzdžiui, profesinis teisės bakalauras. Klausimas kyla dėl tokių absolventų karjeros perspektyvų, kadangi jie dėl kvalifikacijos stokos negalės dirbti nė vieno darbo, kuriam reikalingas teisinis išsilavinimas,“ – teigia M.Milta ir priduria, kad tokia situacija verčia abejoti atlikto išorinio vertinimo nauda.
 
LSMU sukūrimas pasiteisino
Anot buvusio Lietuvos studentų sąjungos viceprezidento, aukštasis mokslas šiuo metu, ko gero, - jautriausia politikos sritis. Studentų skaičius mažėja, o institucijų skaičius aukštojo mokslo žemėlapyje – ne taip sparčiai, kaip turėtų. Tad galime neišvengti tokio scenarijaus, kai demografinė situacija privers visas mažąsias aukštojo mokslo institucijas užsidaryti arba prisijungti prie didesnių ir taip optimizuoti studijų kokybę bei išteklių panaudojimą.
Vienu sėkmingiausiu susijungimo pavyzdžiu jis įvardijo Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos virtimą Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. „Manyčiau, kad Kauno medicinos universiteto ir Veterinarijos akademijos susijungimas buvo labai prasmingas žingsnis, kuriam reikėjo nemažai valios ir tai pasiteisino“, – mano M.Milta.
 
Didesniems sunkiau tvarkytis
Studijų kokybės ir vertinimo centro vadovė Nora Skaburskienė geresniam išoriniam kolegijų įvertinimui, lyginant su universitetais, turi kitą paaiškinimą. „Kolegijos buvo vertinamos dažniau: kai iš aukštesniųjų tapo kolegijomis, kai įgijo nuolatinį statusą. Žodžiu, jos turėjo sutvarkyti administracijos sistemą. Universitetai gi tokio išorinio vertinimo pagal bendrus reikalavimus nebuvo praėję. Tai buvo nauja.
Kita priežastis – institucijų dydis. Universitetai – didesni, jiems administracinį lygmenį susitvarkyti yra kur kas sunkiau. Kuo platesnis veiklos laukas, tuo sudėtingiau vyksta pokyčiai“, – mano N.Skaburskienė.

---

 
Komentarai  
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas:

- Vertinimas visų pirma turi nusakyti situaciją. Jei aukštosiose mokyklose ji prasta daug metų, reiškia, reikia imtis atitinkamų sprendimų. Ar tai turėtų būti sujungimo, valdymo ar vadybos formatų keitimo taktika, priklauso nuo situacijos. Nemanau, kad galima vienareikšmiškai taikyti vieną modelį. Kalbant apie tai, ar turime per daug, ar per mažai aukštųjų mokyklų, nenorėčiau to vertinti, sistema kol kas, atrodo, veikia, tačiau klausimas, kiek laiko taip bus. Mat jau pradeda rodytis tam tikri braškėjimo požymiai. Matome aiškius studentų stojimo mažėjimo skaičius į tam tikras aukštąsias mokyklas, tad akivaizdu, jog sprendimų imtis reikės. Ar pačioms aukštosioms mokykloms, ar valdžios institucijoms, tai jau kitas klausimas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Gintaras Steponavičius:

- Ankstesnė vyriausybės inicijavo, kad atsirastų sisteminis aukštųjų mokyklų vertinimas. Sutelktos profesionalios pajėgos, kurios įvertintų visų jų būklę. Dabar kaip tik tas metas, kai Švietimo ir mokslo ministerija turėtų būti nuosekli ir principinga. Aukštųjų mokyklų susijungimo procesą inicijavome ir jis turi tęstis. Studentų mažėja, infrastruktūra valstybei brangiai kainuoja, žinoma, kad turi būti judama ta linkme.