Nutarimu Konstitucinio Teismo (KT) prašoma pateikti išvadą, ar komisijos tyrimo išvadoje nurodyti K.Pūko veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Sulaukus KT išvados, apkaltos procesas bus tęsiamas Seime. Už nutarimą balsavo 106 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė vienas parlamentaras.
 
Apkaltos procesą K.Pūkui Seimo specialioji komisija pasiūlė pradėti dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. Komisijos vertinimu, K.Pūkas savo neetišku elgesiu diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą. Išvadoje nurodoma, kad K.Pūkas netinkamai elgėsi su savo darbuotojomis, taip pat su kandidatėmis darbo pokalbių metu, kai „veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba buvo žeminamas kandidačių orumas, jos buvo akivaizdžiai diskriminuojamos dėl jų socialinės padėties“. Įslaptintų liudytojų parodymais, kai kurios užuominos buvo akivaizdžiai seksualinio pobūdžio. 

Viena į darbo pokalbį dėl padėjėjos vietos atėjusi liudininkė nurodė, kad K.Pūkas svarstė galimybę ją įdarbinti visuomenine padėjėja, nes neturi reikiamo išsilavinimo, o atlyginimą mokėti „vokelyje“. K.Pūkas komisijos tyrimą vadina neobjektyviu ir šališku, sako ketinantis gintis iki pabaigos. Kaltinimus seksualiniu priekabiavimu su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąrašu į Seimą išrinktas parlamentaras neigia.
 
Pagal Seimo statutą, jei Konstitucinis Teismas nustato, kad nė vienas asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretus veiksmas neprieštarauja Konstitucijai, Seimas priima nutarimą apkaltos procesą nutraukti. Jei KT pripažįstą Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t.y. 85 parlamentarai.
 
Apkalta K.Pūkui inicijuota žiniasklaidai paskelbus apie galimą Seimo nario seksualinį priekabiavimą per darbo pokalbius. Kelios merginos dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pradėtas tyrimas.