Integruos į visuomenę

Vilniaus miesto savivaldybė neketina griauti taboro ir iškeldinti jame įsikūrusių romų, kaip anksčiau buvo sumąsčiusi Artūro Zuoko vadovaujama valdžia.
„Savivaldybė prieš tai dešimt metų stengėsi išstumti taborą iš miesto. Teismo sprendimais griovė statinius, taikė įvairias kitas priemones. Bet taboras ir narkotikai niekur neišnyko, problemos pasiliko. Mes remiamės humaniškesne praktika, kurią taiko ir kitos Vakarų Europos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ar Vokietija, taip pat skandinavai. Tai yra romų tautybių žmonių integravimas į visuomenę“, - sako Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas.
Vietoj anksčiau buvusios strategijos siūloma įgyvendinti penkių žingsnių programą, kurios apmatus palankiai įvertino ir romų bendruomenės atstovai.
Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijai pristatyta strategija apima kovą su narkotikų pasiūla ir paklausa, romų socialinės integracijos ir užimtumo skatinimą, švietimo, taip pat socialinio būsto programą.
„Prieš kelerius metus Vilniaus priklausomybės ligų centre vykdytas projektas: narkomanus, kuriuos policija sulaikydavo tabore, iškart užrašydavo į metadono programą, paskui į reabilitacijos centrus. Sugrįžimo į visuomenę procentas tikrai buvo labai didelis. Bene kas trečias, jeigu aš neklystu, nustodavo vartoti narkotikus ir grįždavo į darbo rinką bei normalų gyvenimą.
Vienas svarbiausių punktų ilgalaikėje perspektyvoje yra švietimas. Romų vaikų mokymosi sąlygos ir rezultatai yra gerokai prastesni. Todėl tiek savivaldybės švietimo įstaigų, tiek socialinių darbuotojų, tiek socialinių pedagogų turi būti sutelktos pastangos, kad romų vaikai gerai išmoktų lietuviškai, kad jiems būtų užtikrinta popamokinė veikla, kad jie tabore praleistų kiek įmanoma mažiau laiko. Nes ten mokymosi bei gyvenimo sąlygos dažnai yra nepriimtinos“, - sako vicemeras G.Paluckas.
 
Prašinėja vaistų 
Vis dėlto Lietuvos romų gyvenimo sąlygomis susirūpinę valdininkai į programą neįtraukė sveikatos priežiūros klausimų, išskyrus jau minėtas narkotikų prevencijos ir reabilitacijos priemones.
„Jie į polikliniką nenori eiti, tad kviečia greitąją pagalbą, kai yra pakilusi temperatūra, ir reikalauja vežti į ligoninę. Bendrai paėmus, su jais yra tokių problemų, kad baisu. Ten nuvažiuoji pas vieną, tave užpuola dešimtimis. Tikrink jiems sveikatą!
Aišku, jeigu greitoji kviečiama dėl narkotikų perdozavimo, yra rimtas pagrindas. Bet jeigu šiaip koks negalavimas, pradėjus kosėti ar pakilus temperatūrai, jie gi galėtų nueiti į Naujininkų polikliniką. Bet kas iš to, jeigu jie vaistų nevartoja. Kai nuvažiuoji, pradeda prašinėti: palik vaistų nuo temperatūros ar kitokių. Dar reikia žiūrėti, kad jie mašinos neapspardytų ar neapvoktų“, - atvirauja Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui Vanda Pumputienė.
 
Stinga informacijos

Savo ruožtu Vilniaus romų bendruomenės pirmininkas Stepas Visockis teigia, kad romų tautybės žmonės susiduria su daugybe sveikatos problemų: „Būna, ir greitoji nevažiuoja, ir ne visi gydytojai priima. Negalime prisiskambinti, nežinome, nuo kada iki kada dirba šeimos, vaikų ar vidaus ligų gydytojas, nes mūsų poliklinika nelabai su mumis bendrauja.
Apie sveikatą turime labai mažai informacijos. Anksčiau atvažiuodavo daktarai, dabar niekas nebeatvažiuoja. Kadangi mūsų žmonės nelabai supranta lietuviškai, visą laiką jiems pranešu, kad jau atėjo laikas vesti vaikus skiepyti nuo vienokių ar kitokių ligų. Bet nelabai kas ima į galvą. Sako, mes pinigų neturime, nes už skiepus reikia mokėti.
Tarp dažniausių sveikatos problemų – uždegimai, pakilusi temperatūra, narkotikus vartojantis jaunimas. Mūsiškiai irgi turi didžiulę problemą dėl narkotikų: dvidešimt, dvidešimt ketverių metų, o jau narkomanas.
Galų gale viena šeima išmirė nuo narkotikų vartojimo – ir tėvai, ir vaikai. Reikia ką nors daryti, o mes neturime lėšų. Skambiname į Priklausomybės ligų centrą, jie vietų neturi, vėl ką nors sugalvoja. Sveikatos sąlygos tikrai ne kokios. Buvau užsiminęs, kad galėtų atvažiuoti gydytojai ir padaryti susitikimą su čia gyvenančiais žmonėmis.
Tarkime, per savaitę porą kartų vestų kursus. Mūsiškiai būtų patenkinti, nes gautų naudingos informacijos. Tai, kad Savivaldybė ruošiasi mums padėti, labai puiku, bet sveikatos klausimų, labai gaila, neįtraukė“, - apgailestauja
S.Visockis.
„Būtinąją sveikatos priežiūrą jie tikrai gauna. Bet turint omenyje, kad jie nedirba ir yra socialiai nedrausti, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas jiems yra mažesnis, - sutinka vicemeras G.Paluckas. – Nežinau, ar kalbant apie taborą, reikėtų akcentuoti tiktai sveikatos priežiūros dalį, nes iš tikrųjų nepritaikius šių priemonių kompleksiškai, situacija nesikeis. Prastesnė sveikatos priežiūra lemia, kad romų tautybės vaikai yra prastesnės sveikatos. Tada jie neateina į mokyklą, krinta motyvacija mokytis. Galiausiai iš viso nustoja vaikščioti į mokyklą. Tuomet jie užauga, neturi išsilavinimo, yra įtraukiami į narkotikų platinimo tinklus.
Sakau atvirai, dėl sveikatos priežiūros dar nesame kalbėję su romų bendruomene. Jeigu tai bus viena silpnųjų grandžių, be jokios abejonės, ją irgi įtrauksime į strategiją. Tada bus nebe penkių, o šešių žingsnių programa“, - žadėjo vicemeras G.Paluckas.

---

 
Komentarai
Naujininkų poliklinikos direktorės pavaduotoja medicinai Virginija Dautartienė:
- Sveikatos priežiūra romų tautybės žmonėms yra nuolat gerinama: daugiau apie juos kalbama negu apie kitų tautybių gyventojus.
Kadaise buvome net įsteigę medicinos punktą tabore, kur dirbo seselė, kad medicininė pagalba būtų visiškai arti.
Bet per mėnesį kreipdavosi vos du žmonės, ir panaikinome tą punktą. Nepasiteisino jis.
Mūsų poliklinikoje gydoma apie du šimtus romų tautybės žmonių. Motinos ir vaikai yra automatiškai draudžiami. Na, o vyrai arba apdrausti, arba, jeigu nedrausti, patys užmoka į kasą. Dėl to problemų neturime.
 
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodz:  
- Dažni iškvietimai į taborą yra dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų. O šiaip jie, kaip ir kiti piliečiai, kviečia greitąją pagalbą, kai vaikui pakyla temperatūra ar patys sukarščiuoja. Būna atvejų, kad žmogus, rodos, galėtų dėl tokių pačių problemų nueiti į polikliniką arba tiesiog išgerti tabletę nuo karščiavimo. Tiesa, mačiau, kad romų tautybės žmonės vaikšto į polikliniką: daugelis jų yra prisirašę prie Naujininkų, kiti prie Centro poliklinikos.
Mes darėme statistiką: ten, kur narkotikai neplatinami, sergamumas ir iškvietimų skaičius yra kaip ir visur kitur. Jeigu nebūtų iškvietimų, susijusių su narkotikais ar alkoholiu, greitosios pagalbos iškvietimų į taborą dažnumas būtų panašus kaip ir kitur.