Kliūtys
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė renovacijos dalyvius Zarasuose įspėjo, kad, norint nenuskriausti gyventojų ir siekiant jiems išsaugoti 40 proc. valstybės paramą daugiabučiams atnaujinti, būtina išspręsti problemas ir nedelsiant tęsti statybos darbus.
„Netoleruoju biurokratinio darbo. Sutinku, kad ir statybos darbai turi būti atlikti kokybiškai, ir ataskaitos turi būti tinkamos, bet visur galioja protingumo kriterijus. Negalima žiūrėti vien į raidę. Reikia žiūrėti į bendrą tikslą, o tai yra – renovuotas namas“, – įsitikinusi viceministrė.
Kita opi problema – daugiabučių namų administratorių atsakomybės klausimai. Sostinėje yra daugiau nei tūkstantis daugiabučių namų, kuriuose gyvenantys žmonės susibūrę į bendrijas patys rūpinasi namų administravimu. Gerokai daugiau daugiabučių yra prižiūrimi įvairių bendrovių, kurias paskiria miesto savivaldybė.
Administruojamų daugiabučių daug, todėl ir darbo nemažai. Tačiau atsiranda ir galimybė daugiau pasipelnyti. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad jų namą administruojančios bendrovės būtent tą ir daro, pateikdamos sąskaitas „iš oro“. Su panašiomis problemomis susiduriama ir prasidėjus renovacijai.
Šiuo metu Aplinkos ministerija siūlo dvigubai padidinti baudas už namų administratorių padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į nusižengimų dydį skirti baudas iki 8 tūkst. litų.
Šiuo metu šalyje yra apie 34 tūkst. daugiabučių, pastatytų iki 1993 metų, kuriems reikalingas dalinis ar pilnas atnaujinimas. Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad iš jų kasdien prisijungia vienas ar du namai. „Per praėjusius aštuonerius metus buvo padaryta tiek pat, kiek per pirmą šių metų pusmetį. Pasiskirstymas šalyje praktiškai vienodas. Vienur patys gyventojai aktyvesni, kitur – savivaldybės. Šiuo metu suderinta beveik du tūkstančiai investicinių projektų“, – kalbėjo ministras.
Jo nuomone, pagaliau patys gyventojai suprato, kad tuo reikia užsiimti. Tačiau namų bendrijų pirmininkai, pasirodo, turi eiti kryžiaus kelius, kad renovacijos procesas pagaliau prasidėtų.
 
Dar yra besibaiminančių
Kauno Mapų gatvės trečio namo renovacija truko tik apie pusmetį. Dokumentų ruošimas – apie dvejus metus, nes procesas vyko krizės laikotarpiu. Dabar viskas turėtų vykti greičiau ir sklandžiau. Vienintelė problema, kurią pastebėjo namo bendrijos primininkė Marija Danutė Bžeskienė, – gyventojų geranoriškumo trūkumas. „Buvo keli žmonės kurie tam labai priešinosi. Rinkomės vakarietiško tipo termostatinio vandens šildymo sistemą, kuri dar nėra populiari mūsų šalyje, todėl kai kurie žmonės dėl jos labai būgštavo. Dar žmonėms sunku skirtis su savo pinigais. Pamato investicinį projektą, o ten – milijonas! Ir išsigąsta. Nepagalvoja, kad tą sumą reikės mokėti nedidelėmis įmokomis kelerius metus. Aš pati pasiėmiau paskolą. Man valstybė nieko nekompensuoja. Tačiau per mėnesį mokų nedaug. Seni žmonės dažnai sako „Man ir taip gerai gyventi“. Tačiau, kai už šildymą reikia mokėti po aštuonis šimtus – taip pat blogai. Po renovacijos mūsų name niekas tiek nemoka. Vidutiniškai sumokama po 60-100 litų butui. Gal ir pasitaiko mokančių iki trijų šimtų litų, tačiau turi gyventi labai šiltai, kad tokia suma susidarytų“, – nepaisant kliūčių, renovacijos nauda džiaugėsi namo bendrijos pirmininkė.
Ji tvirtina, kad pirmininko pareigas einantis asmuo šiuo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį ir turi pasiryžti intensyviai dirbti. „Pati vaikščiojau po butus, nešiojau lankstinukus. Kalbėdavausi su žmonėmis po valandą. Pirmininkas taip pat turėtų būti suinteresuotas sutaupyti savo namo gyventojų pinigus. Kainų spektras labai platus, todėl reikia atidžiai rinktis“, – perspėjo moteris. Tad akivaizdu, kad gyventojai patys turi atidžiai sekti renovacijos procesą, jei nenori sumokėti dvigubai ar net trigubai brangiau.
Jonas Česnavičius, vadovaujantis Vilniaus Didlaukio gatvėje esančio devynaukščio bendrijai, taip pat pastebėjo gyventojų sukalbamumo problemą. „Jei renovacijos klausimas bus sprendžiamas tik bendrijos susirinkimų metu – rezultato siekti reikės ilgai. Mes nusprendėme surengti balsavimą raštu. Nešiojome biuletenius po butus, kalbėjomės su žmonėmis. Galiausiai dauguma gyventojų suprato, kad atlikti būsto renovaciją yra tikslinga“, – dalijosi sėkminga patirtimi.
 
Mažesnės išlaidos
Namo pirmininkė M.D.Bžeskienė patvirtino, kad didžiausia renovacijos nauda, žinoma, yra dėl sumažėjančių šildymo kaštų. Anot jos, labai svarbu apšiltinti ir sienas. „Kol to nebuvome padarę, sutaupydavome tik pusę galimos sumos“, – pasakojo moteris.
Vienintelis minusas, anot jos, buvo tas, kad po renovacijos žmonės nemokėjo taupyti karšto vandens. Todėl sąskaitos buvo šiek tiek didesnės nei įprastai. „Dabar jau visus išmokiau, kad nereikia plauti vienos šakutės ir puodelio po tekančiu vandeniu. Turime taupyti vandenį kaip tai daroma kitose vakarų valstybėse“, – teigė pirmininkė.
Jonas Česnavičius taip pat džiaugėsi savo renovuoto namo sąnaudų sumažinimu: „Lygindami mūsų namo šildymo išlaidas su priešais esančio nerenovuoto namo, matome, kad skirtumas yra beveik du su puse karto. Gyvenimo kokybė tikrai pasikeitė. Namas dabar tikrai ne prastesnis nei naujos statybos. Balkonai įstiklinti pagal vieningą projektą. Žinoma, žmonės, kurie prieš tai buvo susitvarkę balkonus prieš renovaciją patyrė šiokių tokių nuostolių. Tačiau suprato, kad bendras projektas turi būti įgyvendintas ir labai tam nesipriešino“ – pasakojo vyriškis.
 
Komentaras
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Mačiulytė: 

- Šiuo metu egzistuojančios statybinės medžiagos yra kur kas geresnės kokybės. Dažnai medžiagos yra atsparios pelėsių sporoms, pralaidžios orui. Technologijos kur kas pažangesnės, ir per ilgą tarnystės laikotarpį atsiperka.
Renovuotas ir bet koks kitas tvarkingas būstas turi didžiulę naudą sveikatai. Visų pirma, namuose bus tinkama oro temperatūra ir drėgmė. Ši sąlyga būtina išlikti sveikam ir darbingam. Renovuoti pastatai taip pat gali padėti išvengti traumų: sutvirtintos konstrukcijos ir balkonai nekels grėsmės iškristi iš balkono atsirėmus į netvirtą sienelę. Praeiviui ant galvos nenukris yrančios konstrukcijos dalis. Namuose neliks skersvėjų, kurie gali susidaryti esant nesandariems langams. Taip išvengsite peršalimo ligų. Jei pastate keičiami vamzdžiai, kuriais atiteka geriamas vanduo – žmogus gaus  švaresnį ir minkštesnį vandenį. O psichologinį komfortą žmogus pajus ne tik gėrėdamasis pagražėjusia namo išvaizda, bet ir gaudamas mažesnes sąskaitas už šildymo išlaidas.
 
Tarp kitko
Pagal šiuo metu galiojantį ATPK už daugiabučių namų administravimo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą administratoriams ir bendrijų pirmininkams taikomos nuo 200 iki 1 000 litų administracinės baudos, o už pakartotinius pažeidimus – nuo 400 Lt iki 2 000 litų. Šias baudas siūloma padvigubinti ir diferencijuoti pagal pažeidimų pobūdį.