Nemato perspektyvų

Kauno klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas, Jaunųjų gydytojų asociacijos narys Aurimas Pečkauskas yra dirbęs regioninėje ligoninėje, tačiau vėliau nusprendė ten karjeros nebetęsti.
„Iš tikrųjų man yra tekę padirbėti regioninėje gydymo įstaigoje. Tai buvo Plungės ligoninė. Ten tikrai įgijau daug patirčių, kurių galbūt būčiau neįgijęs dirbdamas universitetinėje ligoninėje. Tačiau šiuo metu dirbu Kauno klinikose. O Plungėje buvo tarsi laikina praktika. Po mokslų baigimo mano vizija buvo susidėliojus kitaip. Šiuo metu darbuojuosi ne tik Kauno klinikose, bet ir Londone. Skraidau į Didžiąją Britaniją kiekvieną mėnesį bent kartą per savaitę“, - pasakoja A.Pečkauskas.
 
Jaunasis gydytojas teigia, kad darbas regioninėse ligoninėse turi ir savų privalumų, ir trūkumų.
„Aš tikrai neatmesčiau galimybės, jeigu turėčiau šeimą, norėčiau ramaus, užtikrinto gyvenimo šalia gamtos, dirbti būtent toje pačioje Plungės ligoninėje. Tačiau jeigu tu nori siekti akademinių aukštumų, tęsti mokslinę karjerą, natūralu, kad regioninėje ligoninėje, tai padaryti yra sunkiau“, - teigia jis.  
Visgi situacija su rajoninėmis ligoninėmis kelia nerimą ir jaunosios kartos atstovams. A.Pečkauskas mano, kad spręsti ją reiktų remiantis užsienio patirtimi.
 
„Manau, kad dėl šios situacijos visuomenėje turėtų būti daugiau diskutuojama. Bet jeigu kalbėtume apie užsienio pavyzdžius, ten viskas paremta tuo, kokią žmonių populiaciją aptarnauja ligoninė. Kitose šalyse dažniausiai ligoninės aptarnauja gan didelę populiaciją, jeigu lyginsime su tuo, ką turime Lietuvoje. Ir kadangi pas mus apgyvendinimas nėra toks tankus, natūralu, kad gydymo įstaiga aptarnauja mažesnį skaičių žmonių. Todėl, siekiant efektyvumo, yra tikslinga optimizuoti ligoninių tinklą. Bet natūralu, kad lygiagrečiai reikėtų investuoti ir į logistiką, nes šioje srityje problemų tikrai yra. Manau, tokiu būdu būtų galima išspręsti šitus klausimus“, – aiškina gydytojas.
 
Regioninės ligoninės gelbėja

Visgi ne visi jaunieji medicinos specialistai atsisako dirbti rajonuose. Skubiosios medicinos rezidentė Gabija Sakavičiūtė dirba ir vienoje didžiųjų Lietuvos ligoninių, ir regioninėje. Ji teigia, kad norint normaliai pragyventi jai tiesiog būtina dirbti dvejose vietose.
„Pavyzdžiui, mano užmokestis didmiestyje siekia 360 eurų per mėnesį. Be to, mes papildomai kaip studentai gauname stipendiją. Bet pats atlyginimas bazinis yra labai skurdus. Ir natūralu, kad tokiu atveju man tenka padirbėti dar ir regioninėje ligoninėje“, - sako moteris.
 
G.Sakavičiūtė pripažįsta, kad tokių jaunųjų gydytojų, norinčių dirbti rajoninėse ligoninėse kol kas yra tik vienetai.
„Žinoma, svarbu yra ir kolektyvas. Regionuose yra tiesiog išsiilgę naujų žmonių. Ir kai ateina iš didžiųjų miestų rezidentai, jaunieji gydytojai, juos tiesiog išskėstomis rankomis priima“, - teigia ji.

---

 
Komentaras
Sveikatos priežiūros išteklių ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė:

- Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama pritraukti jaunus gydytojus į rajonus, sudaro galimybes apmokėti jiems už rezidentūros studijas. Tai daroma šiais būdais:
SAM yra numačiusi įgyvendinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto ,,Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę ,,Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“. Projekto esmė – pritraukti jaunus specialistus į tas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, esančias tikslinėse teritorijose, kuriose atitinkamos srities specialistų trūksta labiausiai.
 
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (80 proc.) ir savivaldybių ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų lėšomis (20 proc.)  bus apmokamos gydytojo rezidento studijų įmokos ar  gydytojo rezidento studijų sutartyje nurodyta studijų kaina. Pagrindinės finansuojamos rezidentūros: šeimos gydytojų, gydytojų kardiologų, gydytojų  neurologų, gydytojų pulmonologų. Su rezidentu bus pasirašoma sutartis, pagal kurią rezidentūros studijas baigęs specialistas sveikatos priežiūros įstaigoje privalės dirbti ne trumpiau kaip dvejus metus.
 
Taip pat Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nuo 2017 m. sausio 1 d. numato, kad „Ministerijos turi teisę apmokėti asmenų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, studijų kainą arba jos dalį iš joms patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Švietimo ir mokslo ministerijoje parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus įgyvendinama ši tvarka, projektas. SAM, vadovaudamasi šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektu, taip pat jau yra parengusi tvarkos aprašo projektą, pagal kurį ji galės prisidėti prie rezidentūros finansavimo iki 50 proc. rezidentūros kainos. Likusią dalį mokėtų sveikatos priežiūros įstaiga.
 
Norime pažymėti, kad savivaldybių teritorijose esančios asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjos yra savivaldybės, todėl jos taip pat privalo rūpintis sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir prieinamumu savivaldybės gyventojams. Taigi savivaldybės tam, kad pritrauktų specialistus, ypač jaunus, siūlo ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir papildomas sąlygas – gyvenamąjį plotą, įsikūrimo išlaidų padengimą, užtikrina vaikams vietas darželiuose ir kt. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!