Profesorius Romas Lazutka: iš socialinio modelio liks tik graužtukas

Deimantė Zailskaitė
2016-05-27
„Iš socialinio modelio liks tik iškramtyti dalykai, ir tuomet darbuotojų padėtis iš tikrųjų gali būti pabloginta vietoj to, kad būtų pagerinta“, - sako vienas pagrindinių naujojo socialinio modelio kūrėjų – Vilniaus universiteto profesorius dr. Romas Lazutka (60 m.), stebėdamas Seime vykstančias aršias parlamentarų diskusijas šiais klausimais.
Profesorius Romas Lazutka: iš socialinio modelio liks tik graužtukas
„Politikai bijo, kad gali prarasti rinkėjų balsus ir bus nepopuliarūs tarp mažus vaikus auginančių šeimų. Jie dažniausiai žada, kad sumažins mokesčius ir padidins išmokas bei algas. Žodžiu, kaip dievai iš nieko esą kažką sukurs“, - Vilniaus universiteto profesorius dr. Romas Lazutka.

- Ar neskauda širdies, jog grupė mokslininkų kruopščiai kūrė socialinį modelį, o dabar Seimo nariai jį perrašinėja iš pagrindų?
- Skaudančia širdimi ar be jos tenka pripažinti, kad valstybę valdo politikai. Gaila, kad iki šiol jie sprendimus priiminėja gana diletantiškai, neišmanydami ir nesigilindami į visus pasiūlymus, už kuriuos balsuoja. Visuomenėje irgi nėra pakankamai opozicijos ar kritiškos nuomonės, jog galėtų stebėti jų darbą, koreguoti ir „prilaikyti“ politikus, kad šie nepriiminėtų klaidingų sprendimų.
 
Žinoma, kai kreipiamasi į mokslininkus ir prašoma jų pagalbos, yra gerai. Europos Sąjungos šalyse iš esmės nebūna sprendimų, kurie nesiremtų mokslininkų argumentais. Suprantama, šie nerašo įstatymų projektų, bet valdžios atstovų priimami jie remiasi ir mokslininkų pasiūlymais.
 
- Nebijojote visuomenės nepasitenkinimo pateikdami itin nepopuliarius sprendimus, tarkime, motinystės apsaugos mažinimą ir panašius dalykus?
- Nepasitenkinimo visada sulauksi, bet yra svarbu, kuo argumentuojamas vienas ar kitas siūlymas. Jeigu daugiau pinigų skirsime, tarkime, motinystės apsaugai, mažiau jų liks kitkam.

Mokslininkai (o turėtų tai daryti ir politikai) turi žvelgti plačiau bandydami suderinti skirtingus žmonių interesus.
 
Pirminiame socialinio modelio variante buvo pateiktas mūsų siūlymas vadinamąją motinystės ar tėvystės išmoką, kuri mokama antraisiais metais, naikinti. Todėl, kad nelogiška mokėti pinigus šeimai pagal tai, kiek ji anksčiau uždirbo. O tai daroma iš „Sodros“ ir toms šeimoms, kurios anksčiau dirbo. Savo ruožtu nuo trečiųjų metų šeima yra paliekama be jokios pagalbos. Mes tai vertiname kaip klaidą ir remdamiesi kitų šalių patirtimi galime įrodyti, jog tai yra prastas būdas remti šeimas. Jas reikia remti kitokiais būdais.
 
- Ne ką saugiau jaučiasi ir mūsų šalies pensininkai...
- Mes sakome, kad reikia keisti mokesčių sistemą. Bet politikai, įskaitant ir finansų ministrą, nenori judinti mokesčių sistemos ir nejudina. Jeigu siekiame sumažinti darbdavio įmokas „Sodrai“, bet nenorime mažinti pensijų, be papildomų finansinių šaltinių iš valstybės biudžeto šios užduoties išspręsti nepavyks.
 
Jeigu yra išankstinis įsitikinimas, kad mokesčių sistemos keisti nereikia, tokius argumentus irgi sunku suprasti. Todėl taip ir „užsidaro“ mūsų siūlymai.
Juolab kad tai, ką siūlome, yra gerai žinoma ir išbandyta kitose šalyse. Atrodo, pasiraitoji rankoves ir darai kuo greičiau, bet politikai nedrįsta pasakyti, kad mes, tarkime, panaikinsime tėvystės išmoką nuo antrųjų metų, nes nelogiška tai daryti, ir pasiūlysime ką nors kita. Jie bijo, kad gali prarasti rinkėjų balsus ir bus nepopuliarūs tarp mažus vaikus auginančių šeimų.
 
- Jau dabar kalbama apie tai, kad liks neapsaugotos pažeidžiamiausios visuomenės grupės...
- Jeigu judiname motinystės išmokų klausimą, kartu reikia keisti ir plėsti šeimos paramą. Jeigu Darbo kodekse mažiname arba naikiname išmokas, kurias moka darbdavys atleisdamas darbuotoją, reikia keisti socialinio draudimo sistemą ir darbuotojus apsaugoti kitokiu būdu. Jeigu keičiame pensijų finansavimą, reikia keisti ir kitus valstybės mokesčius, ne vien tik „Sodrą“.
 
Todėl buvo pateiktas sisteminis pertvarkymas, apimantis daugelį dalykų, ir politikams buvo iššūkis priimti socialinį modelį kaip sistemą.

Mano nuomone, iš naujojo socialinio modelio liks tik iškramtyti dalykai ir tuomet darbuotojų padėtis iš tikrųjų gali būti pabloginta vietoj to, kad būtų pagerinta.
 
- O kaip dėl medikų situacijos gerinimo – jie irgi buvo išsigandę, kad bus pririšti prie vienos darbo vietos.
- Kitose šalyse nėra paplitęs darbuotojų bėgiojimas per kelias darbo vietas. Žinoma, jie bėgioja todėl, kad vienoje įstaigoje negali normaliai uždirbti.
Dėstytojai irgi bėga dėstyti į tris universitetus, kur kiekviename jų laukia po aštuonis studentus grupėje. Iš trijų universitetų jis uždirba labai nedideles sumas, tad būtų logiška studentus surinkti į vieną grupę. Dėstytojas sugaištų tris kartus mažiau laiko ir uždirbtų tris kartus daugiau, bet jam būtų apribotas bėgiojimas per tris darbo vietas.
 
Medikų srityje, ko gero, irgi yra panašiai. Medikas atidirba darbo valandas valstybinėje poliklinikoje, paskui eina į privačią įstaigą, į kurią dar ir iš valstybinės įstaigos siunčia pacientus – tai vėlgi pinigų perkėlimas, neskaidrumas ir nepriimtinas dalykas. Jeigu tu dirbi valstybinėje poliklinikoje, įsipareigok būti lojalus jai. Pasižiūrėkite į privatų verslą: ten tikrai nėra tokių bėgiojimų, nes verslininkas nepakęstų, kad žmogus, kuriam jis moka algą, dirba ir pas jo konkurentą.

 
Apmaudu, kad vilkinami socialinio modelio klausimų sprendimai, daug kas nepriimama, o bandoma ieškoti kitokių būdų. Taip ardoma sistema, kurią mes, mokslininkai, pasiūlėme. Labai apmaudu, kad mūsų kelias - duobėtas, vingiuotas, ne toks tiesus. Juolab kad tai, ką siūlome socialiniame modelyje, kaip jau minėjau, yra gerai žinoma ir išbandyta kitose šalyse.

 
 Dosjė
Romas Lazutka (g. 1955 m. rugpjūčio 19 d. Radviliškyje) – Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius.
1976 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir iki 1979 m. dirbo šturmanu tolimojo plaukiojimo laivuose. 
 
1983 m. baigė Vilniaus universitetą. 1989 m. ekonomikos mokslų kandidatas, 1994 m. docentas, 2008 m. profesorius.
Nuo 1989 m. Vilniaus universitete dėstė ekonomiką, nuo 1996 m. Filosofijos fakulteto socialinės politikos ir socialinės gerovės ekonomikos dėstytojas, nuo 2005 m. socialinio darbo katedros vedėjas.
 
Nuo 2002 m. socialinių tyrimų instituto tarybos pirmininkas.
Nuo 2006 m. Tarptautinės socialinės gerovės tarybos Europos regiono ekspertų komiteto narys, nuo 2008 m. Lietuvos mokslo tarybos narys.
Mokslinės veiklos sritys: viešojo sektoriaus ekonomika, darbo rinka, pensijų sistema, skurdo problemos, socialinė politika ir socialinė apsauga bei kita.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris