Neatitinka standartų
Per dešimtmetį išaugo švirkščiamus narkotikus vartojančiųjų skaičius, bet paslaugų – švirkštų ir adatų keitimo, mokslu pagrįsto gydymo paslaugų – prieinamumas nekito ir išliko žemas, neatitinkantis nei Pasaulio sveikatos organizacijos, nei Europos Sąjungos rekomenduojamų efektyvumo standartų. Be to, su narkotikų vartojimu susijusios žalos mažinimo paslaugos Lietuvoje šiandien pasiekia vos apie 10 proc. visų tikslinės grupės asmenų.
Tokias išvadas praėjusią savaitę paskelbė naujus skaičiavimus su tarptautiniais partneriais atlikęs Respublikinis priklausomybės ligų centras.
 
Purtosi pacientų
Paklaustas, kas trukdo nuo narkotikų priklausomiems žmonės gauti reikiamą pagalbą, minėtojo centro vadovas psichiatras Emilis Subata pabrėžė, kad spragos yra pirminėje grandyje.
 

„Narkotikų vartotojai yra stigmatizuota visuomenės grupė. Taigi nors pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu yra pirminės sveikatos priežiūros lygio paslauga, šių įstaigų vadovai, specialistai nelabai suinteresuoti, kad tokie pacientai pas juos gautų paslaugas. Psichikos sveikatos centrų yra pakankamai daug, tačiau tik apie dešimt teikia paslaugas priklausomiems nuo narkotikų žmonėms. O negavę paslaugų tokie pacientai ne visada rašo skundus, toliau nebesikreipia pagalbos, izoliuojasi ir taip susidaro uždaras ratas“, – kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas psichiatras Emilis Subata.

 
Purtosi pacientų
Paklaustas, kas trukdo nuo narkotikų priklausomiems žmonės gauti reikiamą pagalbą, minėtojo centro vadovas psichiatras Emilis Subata.
Vadovas priminė, kad centras turi darbo patirties su Vilniaus savivaldybe, kuri skatina bendradarbiavimą su policija – kad ji tokius žmones ne tik sulaikytų, bet ir aktyviai siųstų gydytis.
 
„Teoriškai tokie stabilizuoti pacientai toliau turėtų tęsti gydymą Vilniaus miesto poliklinikose. Tačiau dėl jų nenoro priimti šiuos pacientus jiems tenka gydytis pas mus. Todėl būna didelis susibūrimas, neparankus nei mūsų darbuotojams, nei aplinkiniams gyventojams“, – aiškino E.Subata.
Jis pabrėžė ir medikamentų stygiaus problemą: „Jie yra brangūs, nėra kompensavimo mechanizmų. Be to, kalbant apie tą patį gydymą metadonu – vaistus gali išduoti tik gydymo įstaiga, kai kitose šalyse šis mechanizmas veikia per vaistines, taip stipriai sumažinama pacientų koncentracija gydymo įstaigose.“
 

L.S. skaičius
10,5
– tiek tūkst. asmenų, Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, Lietuvoje vartoja  švirkščiamus narkotikus.

 
Pasitraukė Amerikos fondai 
Lietuvos narkotikų vartotojų savitarpio pagalbos VšĮ „Resetas“ vadovo Svajūno Čioraičio teigimu, padėtis dėl švirkščiamų narkotikų yra katastrofiškai pablogėjusi ne tik dėl išaugusio vartotojų skaičiaus, bet ir perdozavimų.
„Tai daug didesnė bėda, pagal tai, matyt, jau pirmaujame pasaulyje. Švirkštų dalinimas žemo slenksčio paslaugų kabinetuose tik sumažėjo. Kadangi Lietuva buvo įtraukta į aprūpintų valstybių sąrašą, pasitraukė visi Amerikos fondai, kurie remdavo įvairias nevyriausybines programas. Dabar tik valstybė gali tuo pasirūpinti, tad situacija išties yra apverktina, – neslėpė nusivylimo pašnekovas.
 

„Vartojantieji narkotikus atsiduria socialiniame užribyje. Faktiškai pusė jų neturi dokumentų, o be jų nieko negausi, net recepto naloksonui, vadinamajam opiatų priešnuodžiui. Jau nėra kalbos, kad priimtų į metadono programą. Net ir turėdamas dokumentus gali į ją lengvai nepapulti: Priklausomybės centras turi 250 vietų, o norinčiųjų yra gal šimtu ar dviem daugiau“, - teigė VšĮ „Resetas“ vadovas Svajūnas Čioraitis.

 
Nepriimti neturi teisės
Anot Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėjos Loretos Vitkutės-Maigienės, nepriimti pacientų teisės neturintys. „Visi, kurie turi privalomąjį sveikatos draudimą ir yra priregistruoti mūsų įstaigoje, prie psichikos sveikatos centro, pagal bendrą tvarką registruojasi konsultacijos pas gydytojo psichiatrą. Kai nėra būtinosios pagalbos indikacijų, o žmogus neturi socialinio draudimo, paslauga yra mokama. Kadangi tokie žmonės paprastai neturi, kaip sumokėti, pasitelkiama visos komandos pagalba – socialiniai darbuotojai padeda pasirūpinti draudimu ir kitais klausimais. Turime metadono kabinetą, šioje programoje dalyvaujančius kelis asmenis“, – komentavo pašnekovė. Ji pridūrė, kad patys tokie žmonės ne visada yra motyvuoti kreiptis pagalbos, kartais prireikia specializuotų paslaugų, kurių visų pirminėje grandyje negali teikti: „Tuomet tokius pacientus siunčiame į Priklausomybės ligų centrą.“

---

 
SAM atsakymas
PSO nuomone, vienos efektyviausių priemonių yra žemo slenksčio ir pakaitinio gydymo paslaugų plėtra. Tinkamai organizuojant tokias paslaugas ne tik mažinamas narkotikų vartojimas, bet ir užkertamas kelias infekcinių ligų plitimui. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ne tik pati imasi reikiamų veiksmų, bet ir ne kartą skatino, kad savivaldybės prisidėtų prie švirkščiamųjų narkotikų vartojimo mažinimo priemonių įgyvendinimo.
 
Dar 2015 metais Vyriausybės nutarimu numatyta kasmet 2018–2020 m. skirti 40 tūkst. eurų SAM biudžeto lėšų žemo slenksčio paslaugų teikimo organizavimui bei tokioms paslaugoms teikti reikalingų priemonių įsigijimui. Be to, SAM įgyvendina vieną iš ES lėšų finansuojamą priemonę, kurioje numatyta organizuoti žemo slenksčio paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimą asmenims, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviosiomis medžiagomis. Priemonei įgyvendinti planuojama skirti per 800 tūkst. eurų ir išplėtoti žemo slenksčio kabinetų veiklą 20 savivaldybių.
 
Pernai įsteigtas Respublikinis priklausomybės ligų centras bus įpareigotas užtikrinti minėtų paslaugų teikimą visuose regionuose, jis turės užtikrinti kad būtų plėtojamos ne tik švirkštų ir adatų keitimo programos, bet ir ŽIV testavimo paslaugų teikiamas  narkotikus vartojantiems asmenims.
Be to, norime atkreipti dėmesį, kad švirkščiamųjų  narkotikų vartotojų skaičiaus padidėjimas pirmiausia siejamas su pagerėjusių statistinių duomenų rinkimu bei didesnėmis galimybėmis pasinaudoti turimais duomenimis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!