Medikų niekas nelies?

Saulė Norvilaitė
2017-01-30
Netylant kalboms apie aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimą, vis dar neaiškus būsimųjų medikų kalvės scenarijus. Pagrindiniai konkurentai, be abejo, yra LSMU ir VU Medicinos fakultetas. Ekspertai kalbėjo apie tai, kad arba jiems vertėtų jungtis, arba Kaune sukurti stiprų medicinos mokslų centrą, sklandė šnekos ir apie LSMU bei KTU „flirtą“...
Medikų niekas nelies?
Pasak švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, kaip nors esmingai keisti nusistovėjusią Lietuvos aukštųjų medicinos studijų sistemą būtinybės nėra.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus:
 
Susijungti nebūtų naudinga
- Girdime apie galimą LSMU ir KTU konsolidaciją. Puiku, jeigu jie mato prasmę jungtis. Galbūt tai prisidėtų prie mokslinių darbų intensyvesnio rengimo, o dėl to gerėtų studijų kokybė. Mano nuomone, Kauno medicinos universiteto susijungimas su Veterinarijos akademija labai pasiteisino. LSMU atsirado rimta bazė, kur akademinė bendruomenė gali atlikti mokslinius tyrimus, turi eksperimentinių gyvūnų.
 
Kalbant apie jungimąsi su KTU, išties reikia tam tikrų medicinoje vis plačiau naudojamų technologijų kūrimo, kuris yra ne tik technologų, bet ir medikų reikalas. Ko gero, šis susijungimas taip pat pasiteisintų. Pvz., Japonijoje veikia radiologijos ir technologijos institutas – į vieną vietą sujungti fizikinių mokslų specialistai ir medikai, kuriantys inovatyvius produktus.
 

Tiesa, buvo minčių VU jungtis su LSMU, bet jos atėjo tik iš vienos pusės ir tai buvo labai seniai. Pastaruoju metu mes labai kolegiškai sutariame, žinoma, lenktyniaujame, bet tai kaip tik į naudą. Bet kokiu atveju konkurencija yra stimulas žengti į priekį. Mums nebūtų naudinga susijungti. Kaip ir rinkoje, jeigu nėra konkurencijos, nieko gero iš to neišeina. Dabar jauni žmonės Lietuvoje gali pasirinkti, kur norėtų studijuoti. 
 
Nemanau, kad mums yra ko bijoti, jei LSMU ir KTU visgi susijungtų. VU ir taip jau yra didelis junginys, kuriame galima rasti įvairių sričių specialistų. Štai neseniai įkurtas Gyvybės mokslų centras. Bendradarbiaudami su jo mokslininkais mes galime daug pasiekti.  
 
Lietuvoje medikų ruošimo situacija yra pakankamai gera. Aišku, tobulinti galima, juk mes ir siekiame rengti kuo geresnius specialistus. Mūsų paruošti medikai puikiai prisitaiko Vakarų Europos ir kitų šalių darbo rinkoje. Dalis žmonių tikrai išvažiuoja į užsienį, bet mes gyvename Europos Sąjungoje, o ne uždaroje sistemoje. Stodami į ES įsipareigojome, jog darbo jėgos judėjimas yra nekontroliuojamas. Žmogus gali pasirinkti, kur nori dirbti. Mes priėmėme tokias žaidimo taisykles, tai jų ir turime laikytis. Kita vertus, iš Europos ateina lėšos įvairiais struktūriniai fondais.  

 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis:
 
Kitų universitetų patirtys neprilygsta mūsiškei
- Konsolidavimas mums nereikalingas, nes turime geriausius studentus. Praėjusiais metais slenkstinis priėmimo balas iš devyniolikos programų pas mus buvo virš septynių – su tokiu balu pas mus atėjo silpniausias studentas į valstybės finansuojamą vietą. Kai kitiems universitetams trys keturi jau yra problema.
 
Kalbant apie ateitį, niekas nežino, kokių specialistų reikės po dešimties metų, galbūt išties praverstų tam tikri deriniai su technologijos programomis. Galime bandyti jungtis ne tik su KTU, ir kiti universitetai turi tam tikrų technologinių programų. Tačiau kiek Lietuvai jų reikia? Apskritai siekiant sujungti aukštąsias mokyklas reikia ne vienerių metų diskusijų, tai turi nutikti natūraliai – negalima po kelių mėnesių diskusijų pasakyti, kaip turi būti. Mes pragyvenę susijungimo laikotarpį, žinome, ką reiškia suderinti skirtingas bendruomenes. Verta paklausyti mūsų rektoriaus nuomonės, nes kitų universitetų patirtys neprilygsta mūsiškei. 
 
Abejoju, ar reikalinga ką nors prie mūsų prijungti. Mano nuomone, mes per daug unikalūs, kad galvotumėme apie kitus. Galime nebent perimti nedidelę dalį programų. Pagrindinis siekis – kad universitetas taptų stipresnis. Jeigu sujungimo metu universitetas taps silpnesnis, kam jį jungti? Nėra prasmės.
 
Kuriam nors silpnam universitetui gal ir reikia mūsų pagalbos, bet vertėtų galvoti apie kitokį tokios institucijos pertvarkymą. Jei norime pastiprinti vieną ar kitą programą, mums reikia įdarbinti specialistus, o ne prijungti kito universiteto struktūrą ir neefektyvias programas. Nuo susijungimo abiejų universitetų studijos turi sustiprėti – du plius du privalo tapti penkiais.

Tiesa, KTU mums gali būti naudingas kai kuriose programose, dėl to toks jungimosi modelis ir buvo siūlomas. Tačiau šis planas nepatvirtintas, todėl sunku pasakyti, ar prie jo bus grįžta.
Galima priverstinai sujungti institucijas, padaryti vieną buhalteriją ar ūkį, bet reikia įsitikinti, kad kartu galės dirbti ir vieno tikslo siekti skirtingos bendruomenės. Antraip žmonės, nematantys naujos institucijos prasmės, gali ją ir nuslopinti.

 
Kauno technologijų universiteto rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas:

Sukurtume stiprią aukštąją mokyklą
- Apie KTU ketinimus jungtis su LSMU pranešėme prieš daugiau nei metus, bet jokiais politiniais sprendimais šios kalbos dar nebuvo virtusios. Šie ketinimai buvo paremti konkrečiu, detaliu konsolidacijos planu. Aiškiai išdėstėme, kokie yra susijungimo tikslai, laukiami rezultatai, įvertinome kaštus ir laukiamą naudą, pridėtinę vertę, kurią sukursime universitetus sujungę.
 

Tuomet politikų dvejonės ir neryžtingumas šiuos planus įšaldė ir jų įgyvendinimo taip ir nepradėjome. Šių ketinimų tikrai nepamiršome, o naujajai Vyriausybei išreiškus politinę valią imtis aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, prie jų neabejotinai grįšime.
 
Esu tikras, kad stiprių, pirmaujančių universitetų konsolidacija leistų pasiekti kokybinį proveržį studijose ir moksle. Ten, kur susijungia medicina, technologijos, inžinerija, sukuriama išskirtinė terpė plėtoti tarpdiscipliniškumą, vystyti ateities inovacijas ir kurti pažangiausius sprendimus. Ši sinergija leistų didinti aukštosios mokyklos tarptautinį konkurencingumą, patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams, tyrėjams ir gabiausiems studentams.
 
Būtina kalbėti ne apie specializuotus, tik tam tikras mokslo sritis vystančius, bet apie klasikinius, bendruosius universitetus. Jų Lietuvoje galėtų būti du. Laikantis šių principų, logiškiausias sprendimas – konsoliduoti Kaune turimą potencialą. Sujungdami mediciną, technologijas, socialinius ir humanitarinius mokslus, sukurtume stiprią aukštąją mokyklą, o kartu – lygiavertę atsvarą ir sveiką konkurenciją pozicijas sostinėje per konsolidacijos procesą neabejotinai dar labiau sustiprinsiančiam VU.

 
Komentaras 
Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: 

- Svarstant medicinos mokslo ir studijų institucijų tinklo aspektus itin svarbi tiek sveikatos sektoriaus profesinės bendruomenės, tiek atsakingų valstybės institucijų, tiek Kauno ir Vilniaus akademinės visuomenės nuomonė.
Švietimo ir mokslo ministerijos turimi duomenys patvirtina teiginį, kad tiek Kauno, tiek Vilniaus universitetinės medicinos studijos yra aukšto lygio, jos yra pagrįstos tiek tarptautiniu mokslu, tiek medicinine praktika, jos populiarios ir tarp mūsų šalies, ir tarp kitų šalių studentų. Todėl iš savo pusės nematome būtinybės kaip nors esmingai keisti nusistovėjusią Lietuvos aukštųjų medicinos studijų sistemą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris