„Mažosios poliklinikos sunyks“, - įsiaudrinę kalbėjo poliklinikų vadovai, prisiklausę nuogirdų apie Vilniaus miesto savivaldybės užmojus reformuoti pirminę sveikatos priežiūros grandį. Planuose – antrinio lygio konsultantų paslaugas sutelkti keturiuose didžiuosiuose centruose. Nedidelių įstaigų vadovai sunerimę, kad reforma jiems padarys meškos paslaugą: „Jei pacientai pradės masiškai plūsti į centrus, kas beliks mažesnėse įstaigose? Sėdėsime tik su šeimos gydytojais?“
Sostinės mažųjų poliklinikų vadovai nuogąstauja, kad po savivaldybės sumanytos reformos jos virsiančios kelių šeimos gydytojų centrais.
Didės atstumai
Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Ernestas Petrulis susirūpinęs, kad reforma gali pabloginti paslaugų prieinamumą: „Jei pacientai staiga susigrūs į Antakalnį, Karoliniškes ar Centro polikliniką, bijau, kad eilės pas specialistus gali tik ilgėti. Tačiau vidutiniam statistiniam pacientui, kuris dažniausiai lankosi poliklinikoje, tai yra vyresnio amžiaus žmonės, sergantys keliomis lėtinėmis ligomis, reikalingas greitesnis patekimas pas specialistą ir arčiau gyvenamosios vietos.“
„Nežinau, ar visi specialistai bus prieinami tuose keturiuose centruose, ar steigėjas nori, kad vienoje vietoje būtų kardiologai, kitoje – traumatologai, trečioje – neurologai? Bet, jei kardiologai bus Antakalnyje, neurologai – Šeškinėje, o traumatologai – Karoliniškėse, žmogui reikės važinėti net į kelias vietas“, - svarsto poliklinikos vadovas.
Jam antrina Vilniaus Lazdynų poliklinikos direktorius Vismantas Matulas sakydamas, kad paslauga tols nuo paciento:
„Bent mūsų Lazdynų apylinkėje daugiau nei keturiasdešimt procentų prisirašiusiųjų – vyresni nei šešiasdešimt penkerių. Jei toks pacientas norės gauti konsultacinę paslaugą dėl lėtinių ligų, turės keliauti į kitą įstaigą – Karoliniškes ar dar toliau. Tad paslaugos tols nuo gyventojų. Praktiškai dabar užtikriname visų specialistų, netgi siauros specializacijos paslaugas, pavyzdžiui, vaikų kardiologiją ir neurologiją. Jei konsultacinės paslaugos, ypač oftalmologija, endokrinologija bus koncentruotos kitame centre, žmonės, kurie dažniausiai atvyksta su artimų žmonių palyda, turės keliauti daug toliau“, - įspėja įstaigos vadovas.
L.S. skaičius
9
– tiek yra sostinėje Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių poliklinikų.
Prasidės masinė migracija
Mažesnių įstaigų vadovai nėra nusiteikę optimistiškai: sako, kad „atėmus“ konsultacines paslaugas, iš įstaigos teliks graužtukas.
„Nukentės mažos poliklinikos, virsiančios kelių šeimos gydytojų centrais. Tuomet visi puls registruotis į keturis didžiuosius centrus ir procesas gali būti nevaldomas, kadangi pacientas turi teisę kad ir du kartus per dieną keisti prisirašymą prie šeimos gydytojo. Įsivaizduokite, jei iš tų mažųjų poliklinikų, kurios aptarnauja apie septyniasdešimt tūkstančių pacientų, kaip viena didelė poliklinika, žmonės puls registruotis ten, kur galėtų gauti visas paslaugas“, - nemalonų scenarijų piešia E.Petrulis.
Pasak V.Matulo, šeimos medicina efektyvi tuomet, kai ji yra arti paciento. „Jei būtų kalbama apie siaurų specializacijų koncentraciją centruose, pavyzdžiui, tam tikras chirurgines paslaugas, tikrai sutinku: tai daryti reikia, nes tiek specialistų nebus, - sako įstaigos vadovas, ir priduria, kad po tokios drastiškos reformos mažųjų poliklinikų padėtis bus sunki.
„Gali būti, kad ir didžiosioms bus nelengva, kai prasidės masinis migravimas... Mažosiose poliklinikose maždaug per mėnesį prisirašo ar išsirašo šimtas penkiasdešimt du šimtai žmonių. Įsivaizduokite, kas nutiks, jei didžiosiose poliklinikose migracijos skaičiai per mėnesį bus ne du šimtai, o tūkstančiai“, - prognozuoja E.Petrulis.
Komentaras
Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas:
- Manau, kad mažosioms poliklinikoms reformos nereikia baimintis, nes, kaip įsivaizduoju, tai nereiškia, kad tose įstaigose neliks specialistų. Kalbama daugiau apie materialinius išteklius, priemones paslaugai teikti, paslaugų kokybės gerinimą. Įsivaizduokite, jei specialistas ateina į mažą polikliniką vienam pusdieniui per savaitę. Kokie tos paslaugos kaštai arba ji nėra visavertė. Juk šiais laikais kardiologo konsultacija be echoskopijos ar holterio monitoravimo - niekinė. Įstaigoje vos sugebame užtikrinti kardiologo darbą visą darbo savaitę. Ką kalbėti apie mažąsias poliklinikas, kur ateina kardiologas, dirbantis ketvirčiu etato, ir visas priemones, užtikrinančias paslaugų kokybę, įstaigai reikia įsigyti, išlaikyti, atnaujinti. Tad mąstykime racionaliai, o ne gyvenkime baimėmis.
Savivaldybės pozicija
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas:
- Mes kaip tik planuojame paslaugų plėtrą. Salininkuose suplanuotas šeimos kabineto atidarymas, Pilaitės mikrorajone numatoma Karoliniškių poliklinikos plėtra. Taigi niekas nieko neuždaro!
Dabar esame atlikę studiją, kuri analizuoja įstaigas įvairiais pjūviais: kokie yra socialiniai, demografiniai rodikliai apylinkėse; kuriose poliklinikose daugiau pagyvenusių, kuriose jaunesnių pacientų; kokie administravimo ar paslaugų teikimo kaštai. Ir atitinkamai, kokios ir kokia apimtimi antrinio lygio konsultacijos teikiamos.
Mūsų tikslas – kad žmonės gautų geresnes paslaugas per trumpesnį laiką ir kiek įmanoma už mažesnius kaštus.
Minėta studija pirmiausiai bus pristatyta koalicijai, tarybos nariams ir komitetams. O pertvarkos būtų imtasi tik tada, kai ją gerai išdiskutuos visos pusės.
Vizijoje – planai kalbėti apie keturis paslaugų teikimo centrus Vilniaus mieste. Tai leistų sumažinti administravimo išlaidas, padidinti paslaugų, kurių šiuo metu reikia laukti pakankamai ilgai, prieinamumą. Tai leistų suvienodinti, žinoma, per tam tikrą laiką darbo užmokestį, nes šiuo metu dėl mažų teikiamų paslaugų apimčių mažosios įstaigėlės negali mokėti adekvataus darbo užmokesčio. Taip netenka darbuotojų ir darbo rinkoje pralaimi konkurencinę kovą.
Kadangi Vilniuje yra keturios didžiosios poliklinikos ir šios išsidėsčiusios geografiškai palankiai: Centro, Karoliniškių, Šeškinės ir Antakalnio. Studija nagrinėja būtent šiuos keturis centrus kaip pagrindą ir juose būtų sukoncentruotos antrinio lygmens konsultacijos, o šeimos gydytojų kabinetų plėtra „eitų“ giliau į gyvenamąsias vietas. Lygiai taip pat dėl fizinės medicinos reabilitacijos. Kai tavo rankos, kojos ar nugara, liaudiškai tariant, laužyta ar išsukta, tai vietoj to, kad važiuotum į centrą gauti paslaugą, reikėtų, kad tos galimybės būtų sudarytos arčiau tavo gyvenamosios vietos. Kalbame ir apie Naujosios Vilnios poliklinikos fizinės medicininės reabilitacijos paslaugų plėtrą, bet tai yra susiję ir su korpuso statyba, ir didesnėmis investicijomis.
Tikrai nėra ko baimintis: niekas nėra atleidžiamas iš darbo, nėra uždaromos įstaigos. Atvirkščiai, mėginame sudaryti geresnes sąlygas tiek darbuotojams, tiek mūsų prisirašiusiems pacientams.
Nėra kalbama, ir kad visas paslaugas apsimoka sukoncentruoti. Bet kai kardiologas keturiose poliklinikose turi po ketvirtį etato ir vienoje poliklinikoje – 0,13 etato, turbūt suvokiame, kad specialistas dirbdamas dvi valandas per savaitę ar pusvalandį per dieną atlieka darbą neefektyviai.
Bet yra aibė paslaugų, kurios teikiamos ir toliau bus teikiamos, jos tikrai nebus konsoliduojamos viename iš keturių centrų. Tam nėra jokio reikalo. Tiesiog tokios yra apimtys ir specialistų pakankamai, kurie tas paslaugas teikia arčiau žmonių.
Čia gi ne koks automatinis dalykas: kad visi specialistai dabar varote ten, o čia lieka tik šeimos gydytojai.
Ne veltui minėjau neurologus ir kardiologus, nes eilės norint gauti konsultaciją pas juos – ilgiausios. O kai pamatai, kaip tos paslaugos teikiamos – visur išbarstytos po truputį, supranti, kad tai neefektyvu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: