49 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jaustųsi itin nepatogiai darbe turėdami translytį kolegą, teigiama pranešime spaudai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 200 translyčių asmenų, iš kurių apie 50 norėtų mediciniškai keisti lytį. Civilinis kodeksas, priimtas dar 2000 m., numatė, kad vyriausybė iki 2003 m. turėtų parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojantį įstatymą, tačiau net ir praėjus 14 metų šis įstatymas vis dar nėra tinkamai parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti.

Neužtikrinus teisės pakeisti lytį Lietuvoje, translyčiai asmenys yra priversti medicinines lyties keitimo procedūras atlikti užsienyje ar rizikuojant savo sveikata vartoti hormoninius preparatus be medikų priežiūros. Pasikeitę lytį užsienyje, translyčiai asmenys susiduria su sunkumais gauti naujus asmens tapatybės dokumentus ir yra priversti kreiptis į teismą dėl savo lyties pripažinimo. Teismai, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, valstybės institucijas įpareigoja lytį pakeitusiems asmenims išduoti naujus tapatybės dokumentus.
 
Civilinės metrikacijos skyrius kasmet gauna po kelis pareiškėjų prašymus dėl asmens lyties įrašo ir asmenvardžio pakeitimo. Kita vertus, translyčiai asmenys, nepageidaujantys keisti lyties medicininiu būdu, tačiau siekiantys pripažinti savo lytinę tapatybę, taip pat susiduria su sunkumais – Lietuvoje nėra įteisintos procedūros asmens dokumentų translyčiams asmenims pakeisti be medicininio pobūdžio reikalavimų. Išliekant teisinei spragai, teismai žengia žingsnį toliau ir paskutiniuose sprendimuose suteikia asmenims teisę pasikeisti asmens tapatybės dokumentus ir be lyties pakeitimo chirurginės operacijos.
 
Gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriame nurodė: „Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinimas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, krutų redukcija/implantai ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.).
 
Prie tokio išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms pavedė teisės aktų, reglamentuojančių lyties keitimo tvarką, projektus parengti iki šių metų rugsėjo 1 d.
 
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigia, kad toks teisės aktų parengimo vilkinimas nėra ir negali būti pateisinamas. Teisinis translyčių asmenų pripažinimas ir su tuo susiję įstatymų pakeitimai reikalingi jau dabar. Jie turėtų atliepti visų translyčių asmenų poreikius: pageidaujantiems keisti lytį medicininiu būdu turi būti užtikrinta lyties keitimo procedūra, o lyties keisti medicininiu būdu nenorintiems, lytinės tapatybės pripažinimas turėtų būti realizuojamas administracinės procedūros kontekste. Taip pat būtina svarstyti lytinės tapatybės įtraukimą į Lygių galimybių įstatymą, kaip vieną iš pagrindų, dėl kurių draudžiama asmenis diskriminuoti.