Bėdos slypi giliau
Kaip žinia, pastarosiomis savaitėmis netinkamo darbo šešėlis krito ne tik ant globos įstaigų, bet ir Švėkšnos specialiojo ugdymo centro. Pastarajam praėjusios savaitės pabaigoje buvo sustabdytas dalies paslaugų tiekimas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė paaiškina, jog pažeidimų šioje įstaigoje rasta su kaupu. „Jų esmė ta, kad vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, nebuvo taikytas nemedikamentinis gydymas - nei psichologo konsultacijos, nei psichoterapija, gyvensenos įgūdžio formavimas ar fizinis krūvis. Elgesio ir emocijų sutrikimai buvo gydomi tik medikamentais – antidepresantais, neuroleptikais. Vaistai ir jų deriniai buvo gana stiprūs. Jie paprastai skiriami sergant sunkiomis psichikos ligomis, o ne esant elgesio ir emocijų sutrikimams. Dar daugiau – skiriant antidepresantų, dozės neindividualizuotos. Jos buvo aiškiai per didelės, o gydymas truko per ilgai“, - pažeidimus vardina N.Ribokienė. Lyg to būtų maža, pasirodo centre nėra nustatytos tvarkos, kaip vaikus konsultacijų siųsti į kitas gydymo įstaigas. „Manome, kad visa tai yra grubūs pažeidimai, todėl paslaugos sustabdytos iki birželio 9 dienos. Jeigu iki tol bus pašalinti trūkumai, spręsime dėl paslaugų teikimo atnaujinimo. Tačiau tokių problemų priežasčių yra daugiau ir jos gilesnės. Centre, kur koncentruota tiek daug sudėtingų elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų, užtikrinti kitus – darbo terapijos, fizinio krūvio, psichologinės pagalbos - veiksnius yra sudėtinga. Sprendimai turi būti kardinalūs. Negali būti tokios didelės koncentracijos vaikų vienoje vietoje. Norimo rezultato negausime vien taikydami medikamentinį gydymą. Namų darbus turi padaryti ne tik įstaigos administracija, gydytojai, bet ir politikai“, - tikino N.Ribokienė.

Globos įstaigose vaikų neliks
Namų darbus politikai atlikti suskubo. Savaitės pradžioje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas ir Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkas Ramūnas Navickas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, įgyvendinant institucinės globos sistemos pertvarką.
„Tikrai nesuklysiu sakydama, jog institucinės globos sistemos pertvarka mūsų šaliai yra itin reikalinga, tačiau turime nepamiršti, jog tai gana ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daug dėmesio, teisingų sprendimų ir atidaus vertinimo,– sako A.Pabedinskienė. – Pagrindinė mūsų vizija, jog įvykdžius pertvarką per artimiausius penkerius metus vaikų globos įstaigose gyvenantys vaikai rastų namus įtėvių, globėjų šeimose, šeimynose ar bendruomenėse. Džiugu, kad pertvarka pamažu įsibėgėja – artimiausiu metu vyksime į šalies savivaldybes, specialistams pristatysime ir su jais aptarsime tolesnius pertvarkos žingsnius. Taigi glaudžiai bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, savivaldos atstovais, įstaigomis, bendruomenėmis, sieksime sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą.
Žinoma, siekiant kuo efektyvesnės pagalbos, bus plėtojamas socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo paslaugų, psichologinės pagalbos tinklas.
Taip pat ketiname didinti specialistų, dirbančių su negalią turinčiais vaikais profesinę kompetenciją. Tačiau svarbiausias mūsų uždavinys - dirbti taip, kad vaikai, ypač kūdikiai, neįgalieji, turintys proto ar psichikos negalią, nebepatektų į institucinę globą ir turėtų sąlygas augti saugioje, vaiko raidai palankioje aplinkoje.“
 
Kaip kolūkis
Tikimasi, kad iki 2020 metų globos įstaigose vaikų neliks, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Tikslui pasiekti papildomai planuojama skirti iki 50 mln. eurų. Ar tai nėra utopiškas uždavinys? Lietuvos valdiškose įstaigose gyvenančių vaikučių palyginti nemažai. Ar juos visus sutalpinti šeimynose – įvykdomas uždavinys?
„O kodėl gi ne? Kiek tų vaikų yra valdiškose įstaigose – kažkur trys tūkstančiai. Manau, jeigu bus kryptingas, sutelktas darbas, taip pat įvairaus lygmens politinis palaikymas, finansavimo suradimas – tai geras ir siektinas tikslas, - tikina Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas. – Tikrai bus nelengva, net neabejojama, bus ir pasipriešinimų iš tų pačių įstaigų darbuotojų.“
Kaip bebūtų, pasirašyti dokumento nepakanka – kada bus imtasi konkrečių veiksmų?
„Jeigu gyvenime užtektų ką nors pasirašyti ir jau išsispręstų problemos – oi, kaip būtų gerai. Pirmiausiai turi būti nuspręsta, kuria kryptimi einame. O ta kryptis – kad žmonėms, vaikams reikalingos paslaugos būtų teikiamos ne specialiose didelėse įstaigose, kurios yra – nežinau, fabriku nepavadinsi, - bet kolūkis blogąja to žodžio prasme. Tai turi vykti artimoje aplinkoje, kiek įmanoma pritraukiant giminaičius, artimus žmones, bendruomenę. Ir, be abejo, žmones, užsiimančius būtent tokia priežiūra – šeimynų organizatorius, šeimininkus ar tėvus – nesvarbu, kaip juos pavadintum. Jie turi būti suinteresuoti. Reikia kalbėti ir apie socialines garantijas, apie tam tikrą išmokų dydį“, - sako Druskininkų meras R.Malinauskas.
O kaip šią problemą sprendžia patys druskininkiečiai? „Druskininkai neturi nei vienos tokios įstaigos, ir verčiamės pakankamai neblogai. Paskutiniuosius dešimt penkiolika metų mūsų darbas ir buvo orientuotas į tai, kad vaikai būtų neišvežami į valdiškas įstaigas. Kiek įmanoma daugiau jų apgyvendinama artimoje aplinkoje – ar giminaičių, ar pažįstamų, ar kaimynų namuose. Na, yra išvežtų vaikučių, bet palyginti su kitomis savivaldybėmis, žymiai mažiau“, - pasakoja R.Malinauskas.

---

Komentarai
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė:

- Reikia tiek Nevyriausybinių organizacijų paramos, švietėjiškos veiklos, bendruomenių įsijungimo. Daugiau dėmesio skirti asocialioms šeimoms. Ne tik tėvai, bet ir patys vaikai kartais turi nemažai problemų. Visi veiksmai yra nukreipti tam, kad ribotume vaikų pateikimą į stacionarius globos namus. 
Sutinku, kad gerai tinkamai atrinkti žmonės, kurie globotų vaikus, turėtų gauti didesnius pinigus nei šiuo metu. Manau, kad sumažinti vaikų skaičių globos namuose galima, bet yra nemažai specialių poreikių turinčių vaikų. Jiems reikalinga kompleksinė pagalba – medikų, psichologų, socialinių darbuotojų. Dėl tokių vaikų įstaigų poreikis išliks. Savivaldybėse turi būti sukurtas optimalus socialinių paslaugų tinklas kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis. Mūsų valstybės finansinės galimybės nėra begalinės, bet reikia žingsnis po žingsnio judėti tikslo link. Deja, procesas vyksta vangiai. Kol kas kalbame gražiai, bet iš esmės nesame pasiruošę. Negalėčiau pasakyti, kad padaugėjo šeimų norinčių pasiimti vaikus globoti. Aktyviai nesisteigia ir šeimynos.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė:

- Apie 15-20 procentų įstaigose gyvenančių vaikų yra neįgalūs. Pertvarkę įstaigas, galėtumėme skirti vaikams gerokai didesnį dėmesį ir pinigus. Nes likusioji dalis yra kūdikiai iki 3 metų, kuriems faktiškai teikiamos globos paslaugos.  Rezultatai būtų tokie, kad vaikai, kuriems turi būti teikiama tik globa, pereis SADM žinion ir gaus tokias pačias paslaugas, kokias gauna visi kiti vaikai įvertinant tai, kad dalis vaikų, manome, tikrai nueis į šeimynas, šeimas. 
Pertvarka būtina ir atsižvelgiant į globos įstaigas krečiančius skandalus dėl netinkamos vaikų priežiūros, naudojamo smurto ar seksualinės prievartos. 

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktorius Audrius Natkevičius:

- Būtina ne tik kelti socialinių darbuotojų kvalifikaciją. Reikia visos Lietuvos mastu keisti sistemą. Pirmiausia priimti aiškų politinį sprendimą. Būtina pasakyti, kad deinstitucionalizacija vyks. Taip pat nurodyti, kur ir kaip bus panaudoti pinigai globos sistemos pertvarkai. Kai kurie gali priešintis tam, tačiau negalima atsitraukti. Galų gale pasakyti, kad 2020 ar vėliau turėsime labai platų spektrą socialinių paslaugų vaikams, šeimoms. Dabar girdime apie pasirašytą memorandumą, bet kas jo „viduje“ mažai kas žino. Neaišku, kokias įstaigas pertvarkys, ką apims.
 
Tarp kitko
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui įstatymų iniciatyvas, skatinančias ir spartinančias vaikų globą šeimose bei šeimynose ir įvaikinimą.
„Nebegalime toliau taikstytis su tuo, kad tūkstančiai Lietuvos vaikų auga globos įstaigose. Neabejoju, kad šalyje yra daug geros širdies žmonių, galinčių šiems vaikams suteikti tikrą šeimą ir tikrus namus. Tačiau turime paskatinti šiuos žmones kilniam žingsniui“, – sakė Prezidentė.
Seimui teikiamose įstatymų pataisose yra numatytas didesnis finansavimas globėjų šeimoms ir šeimynoms. Šiuo metu šeimos, globojančios vaiką, gauna 152 eurų išmoką, kuri yra nedidinta nuo 1999 metų. Todėl siūloma ją didinti du kartus – iki 304 eurų. Taip pat siūloma garantuoti didesnes šeimynos dalyvių – ir tėvo, ir motinos – pajamas. Dabar jiems garantuojama tik minimali mėnesio alga (300 eurų), o įstatymo pataisoje siūloma numatyti ne mažesnę kaip 431 euro sumą.
Būtina greitinti patį globos ir įvaikinimo procesą. Vaikai globos įstaigose užsibūna ir dėl to, kad galimi globėjai ir įtėviai priversti ilgai laukti privalomų mokymų. Todėl siūloma padidinti tokių mokymų prieinamumą.
Prezidentė taip pat siūlo spartinti nuolatinės globos ir įvaikinimo bylų nagrinėjimą teismuose, kad šios bylos būtų nagrinėjamos pirmumo tvarka ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Dabar tokios bylos neretai trunka nuo pusmečio iki metų.
Pasak Prezidentės, nuo šių įstatymų pataisų prasidėtų naujas procesas, per kurį globą įstaigose pakeistų globa šeimose ir šeimynose. Vaikus reikia vaduoti iš skandalais aptekusios biurokratinės globos sistemos, suinteresuotos pirmiausia išlaikyti save.
Lietuvoje šiuo metu be tėvų globos yra likę apie 10 tūkstančių vaikų. Globos įstaigos gauna kelis kartus didesnį finansavimą nei šeimos ir šeimynos. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų vaikų globos įstaigoms per metus yra skiriama 45 mln. eurų.