Faktas
Šiuo metu šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra 5122 slaugos ir palaikomojo gydymo lovos, o reikėtų apie 8500 lovų.

---

 
Patogu manipuliuoti duomenimis
Parlamentarė Agnė Bilotaitė teigia, kad socialinės globos ir slaugos paslaugų poreikis jau šiandien yra kelis kartus didesnis už pasiūlą. „Slaugos paslaugų poreikis kasmet auga po du tūkstančius. Tai yra dideli skaičiai“, - susirūpinusi kalbėjo parlamentarė.
Galimybes gauti socialinės globos ir slaugos paslaugas, A.Bilotaitės teigimu, apsunkina viešumo trūkumas ir tai sudaro prielaidas korupcijai reikštis.
 
„Žmonės skundžiasi, kad negali patekti į globos įstaigas, nes nėra vietų. Galbūt atsirastų vieta netoliese - kitame mieste, rajone, tačiau informacijos apie tai žmonės negali gauti. Taip savivaldybėms atsiranda galimybių piktnaudžiauti, vieniems užtikrinant paslaugas, kitiems – ne“, - sakė parlamentarė.
Seimo narė svarsto, kad laisvų vietų neatskleidimas savivaldybėse leidžia valdyti ar kontroliuoti informaciją, idant minėtos paslaugos būtų prieinamos kreipiantis konkretiems asmenims. „Labai patogu: kuo mažiau informacijos, tuo patogiau manipuliuoti duomenimis“, - sako A.Bilotaitė.
 
Diegia elektroninę sistemą
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis yra sakęs, kad pagal šiuo metu jau keičiamą tvarką kitų metų pradžioje asmens sveikatos priežiūros įstaigose atsiras daugiau slaugos lovų. Taip pat turėtų pradėti veikti centralizuota apskaitos sistema, kuri leis gyventojams matyti eiles ir panaikins iki šiol galiojančią tvarką, kai paslaugos teikiamos vadovaujantis neaiškiais kriterijais, asmeninėmis simpatijomis.
Nors kai kurių savivaldybių merai jau dabar nesnaudžia.
„Daviau nurodymą nuo spalio pirmos dienos Lazdijų ligoninės internetiniame puslapyje viešinti, kiek skyriuose yra laisvų lovų. Kad nesusidarytų eilės, dar guldome ir kituose skyriuose, žinoma, jei yra laisvų vietų. Dažniausiai Vidaus ligų skyriaus palatose“, - sakė Lazdijų rajono meras Artūras Margelis.
 
Nepanaudojo lėšų
Pasak Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio Tubio, didelių eilių slaugos įstaigose rajone nėra. „Žinau, kad pernai kitos ligoninės viršijo slaugai skirtą pinigų sumą, o pas mus buvo nepanaudota septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų. Tai - ligoninės veiklos trūkumas. Užtat, baigiantis kadencijai, atleidome vadovą, nes jis netinkamai organizavo veiklą. Ne visi laukiantys paslaugos, nežinau, dėl kokių priežasčių, ją gaudavo. Manau, kad yra taip ir dėl to, kad žmonės nežino, kad jie gali gauti tokią paslaugą, o vyr. gydytojas sakydavo, kad nėra indikacijų. Bet jei tu nesirūpini, tų indikacijų ir nerandi“, - sako K.Tubis.
Jo teigimu, savivaldybė jau pasirūpino informacijos skaida per seniūnijas. Pasirodo, asmenų, kuriems itin reikalingos slaugos paslaugos, buvo, ir ne vienas.
 

„Žinau, kad pernai kitos ligoninės viršijo slaugai skirtą pinigų sumą, o pas mus buvo nepanaudota per septyniasdešimt tūkstančių eurų. Tai - ligoninės veiklos trūkumas. Užtat, baigiantis kadencijai, atleidome vadovą, nes jis netinkamai organizavo veiklą“, - sako Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

 
Prigijęs stereotipas
Seime vykusioje diskusijoje irgi buvo pripažinta, kad galimybes gyventojams gauti socialinės globos paslaugas apsunkina savivaldybių nenoras viešinti informacijos apie eiles. Nors tai padaryti savivaldybes paragino STT, prieš kelerius metus atlikusi antikorupcinį sistemos vertinimą ir pripažinusi, kad neaiškumai bei informacijos stoka skatina korupciją.
„Gandų, kad senukų nepriima, kol neduodi kyšio, būna. Bet kai nuvažiuoji ir pasišneki, visada turi laisvų vietų. Manau, kad greičiausiai tai yra prigijęs stereotipas, esą visi gydytojai - kyšininkai, o jei neduosi, tavęs nepriims. Tokie gandai skleidžiami ir aš jų sustabdyti negaliu“, - sakė Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, šiuo metu nuolatinės slaugos paslaugą gauna 18 proc. asmenų, kuriems nustatytas jų poreikis. Tai, anot specialistų, kelia įtampą ir sudaro prielaidas korupcijai reikštis.
Maža to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pradėjo socialinių paslaugų sistemos tobulinimo projektą, pagal kurį nuo 2020 metų birželio visos savivaldybės bus įpareigotos gyventojų prašymus dėl socialinės globos paslaugų registruoti elektroninėje informacinėje sistemoje. Čia jos privalės viešinti ir priimtus sprendimus. Tai esą turėtų suteikti galimybę stebėti eiles į socialinės globos įstaigas.

---

 
Komentarai
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys:

- Pernai atlikę vertinimą pastebėjome, kad savivaldybės neskelbia informacijos apie socialinės globos paslaugų teikimo situaciją. Informavome pagrindines – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - savivaldybes. Jie žadėjo, kad atsižvelgs į mūsų pastabas ir situaciją pakeis. Matome, kad jau yra sureaguota: informacija viešai sudėta, bet kiek ji laiku atnaujinama, jau reikėtų papildomai nagrinėti.
Apskritai apie socialines paslaugas ir jų teikimą dažnai būdavo nepakankamai informacijos. Viena, kad tai nebūtinai tyčia yra daroma, o tiesiog dėl nepagalvojimo, kad tai yra svarbu. Nesakome, kad turėtų būti skelbiami asmenų duomenys. Bet apie tai, koks yra tų asmenų skaičius, kiek laisvų vietų, kiek laukiančių eilėje – tai labai svarbu. Žmonės turi žinoti, ar tarnautojas jam sako tiesą. Kad nebūtų taip: tarnautojas žino, jog laisvų vietų yra, o sako, kad nėra.
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė:

- Nežinau, kiek yra skaidrumo, kadangi į globos įstaigą siunčiamas žmogus pagal apmokėjimo tvarką moka aštuoniasdešimt procentų pensijos arba šimtą procentų, jei gauna kokią tikslinę – slaugos arba priežiūros – išmoką. Tad, man atrodo, kiekviena savivaldybė, jei yra jos pavaldumo įstaiga, turi noro, kuo daugiau tų žmonių priimti, kad kuo daugiau lėšų turėtų įstaiga. Bet mūsų Lietuvoje yra taip, kad vieni senelių namai yra privatūs, kiti – biudžetiniai, dar kiti - viešos įstaigos. Vadinasi, skiriasi ir apmokėjimas. Dažnai nutinka, kad žmogus išnaudoja per kalendorinius metus skiriamą šimtą dvidešimt dienų slaugos ligoninėje ir reikia jį perkelti, nors pagerėjimo dažnai nebūna. Tada jau - kita įstaiga, kitas apmokėjimas. Žodžiu, nėra sukurtos tvarios sistemos, nėra paslaugų tęstinumo. Čia tikrai dar yra ką tobulinti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!