Už interesų nedeklaravimą – paburnojimas 
Prieš prasidedant tarptautinei konferencijai „Kaip kovoti su korupcija sveikatos sistemoje?“ Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pripažino, kad gydytojų viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimas yra didžiulė sisteminė problema.
 
„Iki šiol daugybė medikų nėra deklaravę interesų arba tik pirmąjį puslapį – savo vardą ir pavardę, bet neužpildę kitų. Sveikatos reikalų komitetas tikrai prisidės prie iniciatyvų, kad deklaravimo problema būtų išspręsta. Kokia yra sankcija, jei kas nors nedeklaruoja? Realios administracinės bausmės nėra. Reikėtų svarstyti ir tartis su ministerija, galvoti apie sankcijų įvedima medikams ir kitiems, kurie privalo registruoti interesus, kad vis dėlto įstatymas, įpareigojantis juos deklaruoti, pradėtų veikti“, - kalbėjo politikė.
 
Europos šalys susiduria su korupcija sveikatos apsaugos sistemoje. Niekam nėra paslaptis, kad sveikatos priežiūros sektorius ir Lietuvoje turi didelių skaidrumo problemų – esame tarp pirmaujančių Europoje. Tai parodo tiek specialiųjų tarnybų ataskaitos, tiek nevyriausybinių organizacijų vertinimai.
 
A.Širinskienė mano, kad sveikatos sektorius, ypač farmacijos sritis, yra itin komplikuotas dėl teisinio reguliavimo, nes „yra daug kontroliuojančių ir vykdančių institucijų, sudėtingos vaistinių preparatų ir prietaisų kainodaros. Dar nepakankamai naudojamės korupcijos prevencijos priemonėmis, nors būtent jos yra efektyviausios kovojant su korupcija. Mes, politikai, menkai įvertiname antikorupcinės teisės aktų galimybę.“
 
Europoje bausti nebijoma
Organizacijos „European Healthcare Fraud and Corruption Network“ prezidentas Rene Jansen papasakojo, kaip kelioms ES šalims nepritrūko ryžto išaiškinti korupcijos atvejus ir pažeidėjus pelnytai nubausti. „Jungtinėje Karalystėje odontologas apgaule iš NHS (Nacionalinė sveikatos tarnyba - aut. past.) pasisavino 223 tūkst. svarų. Jis apmokestindavo pacientus ir dar NHS prašydavo sumokėti už tas pačias suteiktas paslaugas. Šis odontologas buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo, kai nusikaltimą išsiaiškino antikorupcinė NHS tarnyba.
 
Kitas pavyzdys iš Italijos. Šiais metais vienas farmacininkas buvo nuteistas kalėti dešimt metų už tai, kad 1984-2010 metais nelegaliai pakėlė pardavinėjamų vaistų kainas, naudojo suklastotas sąskaitas faktūras – sveikatos sistemai tai kainavo 860 mln. eurų“, - apie bausmes kalbėjo R.Jansen.
 
EHFCN prezidento gimtuosiuose Nyderlanduose po atlikto korupcijos tyrimo vienai ligoninei buvo skirta 2,5 mln. eurų bauda, kuri atkreipė dėmesį į klaidingą apmokestinimą ir deklaracijas – ypač psichinės sveikatos priežiūros sektoriuje. O Belgijoje tyrėjai išsiaiškino, kad bausmių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams efektas yra teigiamas, nes tai padeda suvaldyti neteisėtą veiklą.
 
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad ne bausmės yra svarbiausias aspektas kovojant su korupcija, o jautrus medikų atlyginimų klausimas. Ministras, remdamasis savo, kaip mediko patirtimi, įsitikinęs, kad tiek pacientai, tiek gydytojai yra pribrendę pokyčiams, nes korupcija vienodai žemina abi puses. Mat kiekvienas gydytojas norėtų skaidriai gauti orų atlygį ir nebūti gaudomas pacientų, besistengiančių įkišti pinigus. Pastarieji taip pat norėtų gauti paslaugas ir nesistengti „gelbėti“ gydytojų finansine parama.
 
„Tai, kad norime šitą problemą spręsti, nereiškia, jog ant sveikatos sistemos nedelsiant bus užsiundyta pareigūnų armija, kuri puls gaudyti kiekvieną gydytoją ir sodinti į kalėjimą. Korupcijos buvimas sukelia nesaugumą mums visiems, etinių problemų tiek pacientams, tiek gydytojams.
 
Neišsprendę sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimo klausimo mes užsimerkiame prieš šitą problemą ir keistai toleruojame situaciją, kai žmonės baigia sudėtingus mokslus, dirbdami itin kvalifikuotą darbą, gaudami žeminantį atlyginimą pastatomi į padėtį, jog patys turi susirinkti pinigus tam, kad išgyventų“, - tvirtino A.Veryga.
 
Neišvengsime griežtesnių įstatymų?
Pagrindinė šių dienų tendencija Europoje – įstatymiškai įtvirtinti kovos su korupcija priemones. Pavyzdžiui, Prancūzijoje neseniai priimtas naujas antikorupcinis įstatymas, panašus į JAV ir JK galiojančią teisinę sistemą, kuri leidžia išsiaiškinti korupcijos apraiškas ar užkirsti joms kelią.
 
Šiais metais ir Vokietija sugriežtino antikorupcinius įstatymus. Iki šiol už kyšininkavimą buvo baudžiami sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys viešosiose ligoninėse. Dabar tos pačios sankcijos galioja ir privačiose įstaigose veiklą vykdantiems medikams. Panašių iniciatyvų netrūksta ir Rytų Europoje. Kroatijos Nacionalinis sveikatos draudimo fondas įsteigė antikorupcijos skyrių, o Lenkijoje išaugo skaidrumas viešųjų pirkimų ir sutarčių sudarymo srityse. 

---

Nuomonė 
JK audito bendrovės „Ernst & Young“ partneris Mariusz Witalis pastebėjo tendenciją, kad šalys ėmėsi teisiškai apibrėžti, kas yra kyšininkavimas, kaip už tai patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, kokios yra teisinės pasekmės:

- Būdamas Lenkijos pilietis mačiau, kaip gimtojoje šalyje prieš dešimt metų kova su korupcija buvo decentralizuota. Nuo to laiko įvyko daug pokyčių. Kai nereikia sodinti daugybės žmonių į kalėjimą, galima pakeisti perspektyvą. Aš nepritariu „mušimui su lazda“, bet kartais reikia parodyti, kad pasekmės yra realios.
 
Kalbuosi su daugeliu žmonių, kurie sako savo šalyse turintys baudžiamuosius įstatymus, bet ten nė vienas asmuo dar nėra buvęs realiai apkaltintas. Šiuo metu daugelis šalių diskutuoja, kas turėtų būti baudžiamas. JAV ir anglosaksiškas modelis sako, kad reikia bausti dideles kompanijas, nes jos turi tiek daug pinigų, tad gali sumokėti baudas. Kalbant apie Rytų Europa, čia daugiausiai kaltinami individualūs žmonės, nors norima pereiti ir prie korporacijų.