Ar bus ieškomi kaltieji dėl prarastų gyvybių ar infekcinių ligų, tarp jų ir ŽIV, protrūkio mieste? Vargu. Bent jau ne Sveikatos apsaugos ministerijoje. Prasidėjus ŽIV plitimui tarp narkotikų vartotojų Klaipėdos miesto savivaldybė pirmoji šalyje atidarė stacionarų ir mobilų kabinetus, kuriuose pradėtos teikti vadinamosios žemo slenksčio paslaugos. Čia socialiniai darbuotojai ne tik dalina švarius švirkštus ir surenka panaudotus, kad jie nesimėtytų miesto gatvėse, bet ir dirba labai sunkų socialinį darbą su nuo kvaišalų priklausomais žmonėmis, kad mieste neplistų ŽIV, kitos ligos, nusikalstamumas. Šiam tikslui iš savivaldybės iždo būdavo kasmet skiriama po 140 tūkst. litų, jau išleista per 2 mln. litų. Spalio mėnesį savivaldybė jau ne pirmą kartą kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą bei Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), prašydama skubiai spręsti klausimą dėl tolimesnio žemo slenksčio paslaugų finansavimo 2015 metais iš valstybės lėšų. Po mėnesio sulaukta viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės atsakymo, kad ir taip SAM skirianti 146, 5 tūkst. litų per metus šioms programoms finansuoti visoje Lietuvoje, t.y. tiek, kiek skiria viena Klaipėdos miesto savivaldybė. Ir jokio pasiūlymo, kaip spręsti konkrečią finansavimo problemą.
 
Pagalba ir narkomanams, ir savižudžiams
 Labai liūdna dėl tokio valstybės požiūrio į rimtas problemas, kurias tenka spręsti mums, mažai biudžetinei įstaigėlei“, - atsiduso Klaipėdos psichikos sveikatos centro, po kurio sparneliu glaudžiasi abu konsultaciniai kabinetai ir „Vilties linija“, vyriausiasis gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis. Anot centro vadovo, ir anksčiau įstaigai nuolat tekdavo pačiai finansuoti žemo slenksčio paslaugas, kol praėjus viešųjų pirkimų procedūroms, sulaukdavo lėšų iš savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Pernai centras pusmetį finansavo mobilaus kabineto veiklą, tačiau pasikeitus viešųjų pirkimų nuostatoms, šių lėšų susigrąžinti nebegalėjo. „Netekome poros dešimčių tūkstančių su viršum litų, tačiau aš to nuostoliu nelaikau, nes veikla buvo naudinga ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai, juk infekcijos neturi sienų. Pernai kabinete užfiksuota apie 5000 narkotikų vartotojų apsilankymų, išdalinta apie 25 tūkst. vnt. švirkštų, tiek pat surinkta. Mobilaus kabineto ir „Vilties linijos“ gyvavimui 2015 metų pirmajam pusmečiui reikia apie 90 tūkst. litų, kurių įstaiga neturi, o jei ir turėtų, investavusi nebeatgautų. Centrui tai būtų sunkiai pakeliama finansinė našta. Visad visas problemas geranoriškai sprendė miesto valdžia, tačiau ir jos ištekliai senka“, - sakė A.Slatvickis. Gydytojas psichiatras stebėjosi, jog valstybė švaisto lėšas naujoms veikloms, pavyzdžiui, savižudybių biurui, o neužtikrina ilgamečių savižudybių prevencijos priemonių veiklos tęstinumo. „Ką tas biuras, kuriam išlaikyti ketinama skirti 400 tūkst. litų per metus, tirs, vertins, jei neliks kam to prevencinio darbo dirbti, pavyzdžiui, 26 metus Klaipėdos savivaldybės išlaikomos „Vilties linijos“, teikiančios psichologinę pagalbą visos šalies gyventojams”, - svarstė A. Slatvickis.
„Esame vienintelė suaugusiųjų psichologinės pagalbos linija, į kurią žmonės gali paskambinti naktį. Prieš Kalėdas baigsis  trejų metų sutartis su savivaldybe, ir dar šiandien nėra aišku, ar mes dirbsime toliau.. Liūdniausia tai, kad artėja šventės, kurių metu mes sulaukiame didžiulio skambučių piko, nes paaštrėja psichologinės krizės. Labai gaila žmonių, kurie liks be pagalbos, ir kas pasakys, ar neprarasime dėl to kieno nors gyvybės“,- sakė „Vilties linijos“ koordinatorė Jelena Dementjeva Tamošiūnė.

Komentaras
Klaipėdos m. savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė:

- Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos (VSRSP), iš kurių finansuojamos šios programos , kasmet mažėja. Šiais metais nebeliko vieno iš šaltinių - Privalomojo sveikatos draudimo fondo – atskaitymų. Faktiškai šioms dviems programoms mes atiduodavome pusę VSRSP lėšų , kitoms visuomenės sveikatos problemoms spręsti lieka tik trupiniai. Todėl, manau, mes pagrįstai keliame klausimą, kodėl Klaipėdos savivaldybė viena turi spęsti Lietuvos problemas?