„Tirpsta“ pacientai 

„Sparčiai mažėja prisirašiusių pacientų skaičius – per paskutinius ketverius metus Kauno savivaldybės valdomos poliklinikos neteko devynių procentų arba beveik dvidešimt tūkstančių pacientų. Tai prilygsta visos Šančių poliklinikos pacientų skaičiui“, - sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, paklaustas, dėl kokių priežasčių buvo ryžtasi didelei Kauno poliklinikos pertvarkai, į kurią medikai žvelgia gana atsargiai.
 
Anot jo, poliklinikos pacientų netenka ne tik dėl blogėjančios demografijos, bet ir negebėjimo konkuruoti su privačiu sektoriumi, pasiūlyti patrauklesnes paslaugas ir geresnį jų prieinamumą bei kokybiškesnį, mandagesnį aptarnavimą.
„Pajamos iš pagrindinio poliklinikų finansavimo šaltinio – PSDF išlieka stabilios, o išlaikymo kaštai auga. Akivaizdu, kad reikia efektyviau organizuoti poliklinikų veiklą, tačiau taip, kad nenukentėtų jų teikiamų medicininių paslaugų prieinamumas ir kokybė“, - sako administracijos direktorius G.Petrauskas.
 
Nesvarsto dėl etatų mažinimo
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau duodamas interviu „Lietuvos sveikatai“ yra prisipažinęs, kad apvažiavo įvairias Kauno gydymo įstaigas ir dėl kai kurių būklės liko nemaloniai nustebintas.
 
„Meras poliklinikos veiklos optimizavimui skiria daug dėmesio ir reikalauja skubių, ryžtingų, apčiuopiamų pokyčių. Mero įsakymu suburta darbo grupė iš atsakingų savivaldybės darbuotojų, poliklinikų vadovų, medikus atstovaujančių visuomeninių organizacijų bei gydytojų ekspertų. Šiuo metu grupė analizuoja įvairius nemedicininių funkcijų optimizavimo scenarijus ir kitų metų pradžioje pateiks pasvertas, pagrįstas rekomendacijas savivaldybės tarybai.
 
Gydytojų ir slaugytojų etatų ar darbo užmokesčio mažinimas net nesvarstomas. Atvirkščiai – visos sutaupytos lėšos bus panaudotos darbo užmokesčiui kelti. Net nekalbame ir apie poliklinikų skaičiaus mažinimą ar lokacijų keitimą. Poliklinikos yra viešosios įstaigos, kurių tikslas – užtikrinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą visuomenei. Pertvarka bus finansuojamas iš poliklinikų lėšų, kreipsimės paramos ir į ES fondus“, - sako G.Petrauskas.
 
Vis dėlto kaip šią reformą sutiko Kauno medikų bendruomenė? „Skundų negavome. Medikų bendruomenė į pasiruošimą reformoms žiūri atsargiai, kaip ir bet kurie žmonės į artėjančius pokyčius. Suprantame, kad reikia kuo plačiau komunikuoti ir informuoti visuomenę. Tą ir stengiamės kuo aktyviau daryti.
 
Šiuo metu poliklinikos turi skirtingas informacines sistemas, kurios tarpusavyje „nesikalba“. Jas suderinus ir įgalinus keistis duomenimis bei vaizdais, sumažės eilės, pagerės paslaugų prieinamumas, gydytojai specialistai galės lengviau prieiti prie iš bet kurios miesto poliklinikos atsiųsto paciento tyrimų. Pakėlus gydytojų atlyginimus galėsime reikalauti greitesnio ir geranoriškesnio pacientų konsultavimo“, - tikino Kauno savivaldybės administracijos direktorius.
 
Kaip buvo skelbiama, vien sumažinus visų miesto poliklinikų administracinį aparatą ir panaikinus išpūstus etatus, kasmet būtų galima sutaupyti iki pusės milijono eurų, kurių užtektų beveik dešimtadaliu pakelti poliklinikose dirbančių gydytojų ir slaugytojų algas.

---

 
Tarp kitko
Kauno miesto savivaldybės žinioje yra penkios poliklinikos, o iš viso mieste veikia 46 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Paskutiniais duomenimis, prie jų prisirašę yra beveik 376 tūkst. registruotų pacientų (iš viso Kaune gyvena apie 300 tūkst. žmonių). Daugiau kaip pusė visų prisirašiusiųjų – būtent Kauno poliklinikų pacientai.

---

 
Vienas klausimas
Ką sako apie pertvarką Kauno gydymo įstaigų vadovai? 

Šančių poliklinikos direktorė Giedra Kvedaravičiūtė:
- Ar tai bus įstaigų sujungimas ar paliktas savarankiškumas? Jeigu sujungimas, be abejonės, bus etatų mažinimas. Konkrečios informacijos kol kas neturime. Kiek žinau, yra vykdomos studijos – savivaldybei esame pateikę įvairiausios informacijos.
 Kaip ir visose poliklinikose, turbūt išskyrus privačias, prisirašiusiųjų skaičius mažėja stipriai, tačiau apsilankymų ir darbo tikrai nesumažėjo. Deja, žmonės daugiau serga ir dažniau lankosi pas gydytojus.
 
Iš reformos tikiuosi teisingo požiūrio, darbo įvertinimo ir tinkamų bei šiuolaikiškų darbo sąlygų sudarymo. Nesijaučiame gerai, nuolat esame kritikuojami. O pagrindinė priežastis turbūt yra kitur... Jeigu pasižiūrėtume, kokie yra įkainiai už suteikiamas paslaugas, turbūt daug kas paaiškėtų. Darbuotojai tikrai stengiasi ir padeda kiek gali, tačiau jų darbas nėra vertinamas.
Norėtume daugiau viešumo, nes dabar absoliučiai gandų lygyje visi darbuotojai išgyvena, kad bus sujungimas, kuris neišspręs didžiųjų sveikatos priežiūros įstaigų problemų. Nežinia apaugo gandais ir visi norėtų sužinoti: kas, kada ir kaip.
 
Kauno Dainavos poliklinikos direktorius Paulius Kibiša:
- Mano galva, pertvarka yra neišvengiama, kadangi pacientų skaičius poliklinikose mažėja, kaip ir gyventojų skaičius visoje Lietuvoje. Jeigu sistema sukurta, kai buvo gerokai daugiau pacientų, tai per paskutinius kelerius metus jų itin sumažėjo. Pajamos išlieka stabilios, bet darbo užmokesčiai neišvengiamai kopia į viršų. Tai, aišku, kad poliklinikos su dabartine kaštų struktūra sunkiai gali išsilaikyti.
 
Kauno centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė:
- Baimių, aišku, turime. Vienos poliklinikos teikia daugiau vienokių paslaugų, kitos – kitokių. Pavyzdžiui, kokius nors retesnius tyrimus ar specialistus turi viena poliklinika ir mes mielai į ją siunčiame konsultacijoms savo pacientus.
 
Žinoma, džiaugiamės, jeigu pacientas renkasi mūsų poliklinikoje dirbantį šeimos gydytoją, nes nuo prisirašiusiųjų skaičiaus pagaliau yra skiriamas finansavimas. Kiek esame informuoti, paslaugos, kurios poliklinikose yra bendros, būtų atliekamos kurioje nors jų. Bet, pavyzdžiui, dėl laboratorijos aš esu linkusi manyti, kad būtų galima rinktis mišrų variantą, nes kai kurie tyrimai skubūs ir negalima kraujo vežti kitur. Šiuo metu dirba žmonių grupė, gal ketinimai tikrai yra geri, negaliu pasakyti.
 
Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Rasa Abariuvienė:
- Aš žinau, kad yra sudaryta darbo grupė ir kad planuoja mus informuoti. Aišku, visi sunerimę, bet mes stengiamės raminti kolektyvą. Daugėja sergančiųjų viršutiniais kvėpavimo takų uždegimais, tad mums rūpi kas kita.
Man atrodo, kad bet kuriuo atveju medikai turėtų užsiimti kitais darbais – tai aš solidarizuojuosi su savo kolektyvu, o kiek girdime, kiek reikėjo pateikti duomenų, tai daugiau liečia ne medicinines paslaugas. Bet jokio apibendrinimo, pakvietimo ir pozicijos išsakymo neturime.