- Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaujate šimtą dienų. Koks pirmas įspūdis buvo peržengus jos slenkstį?
- Ministerijos veikla ir problemos man buvo gerai žinomos. Ką radau? Gerą komandą. Kaip ministras vertinu ministerijos valdininkų kompetenciją ir profesionalumą. Manau, kad turime daugiau pasitikėti valstybės tarnautojais. Jie nėra nusiteikę priešiškai. Vyraujančios problemos - ilgalaikės. Dabar matome pasekmes. Tačiau per šimtą dienų pavyko padaryti gerų sprendimų, pavyzdžiui, atlyginimų didinimas medicinos darbuotojams.

- Šį žingsnio oponentai vertina kaip  jūsų priešrinkiminį karmos taškų rinkimą...
- Apgailestauju, kad prieš mane buvę ministrai to nepadarė. Nors tam turėtos visos galimybės. Aštuonerius metus valstybė neskyrė nė vieno euro gydytojų, slaugytojų atlyginimams didinti. Gydymo įstaigos, kiek galėjo, tai darė iš savo resursų. Nepaisant to, vis dar nesame pasiekę iki krizės buvusio atlyginimų lygio.

- Kodėl jūsų pirmtakai taip taupė, jei pinigų buvo?
- Atlyginimams kelti panaudota Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo dalis. Kita, kaip ir nurodo įstatymai, lieka nenumatytiems atvejams. Atlyginimo pakėlimas nėra išlaidos. Tai - investicija į sveikatos priežiūros darbuotojus. Priešingu atveju, mes juos prarasime. Juk puikiai matome tendencijas: emigracijos srautus, medicinos studentų pasirinkimą...

- Kartais atrodo, kad norite visą ministeriją apversti aukštyn kojomis...
- Tokio tikslo neturiu, tačiau ministerijos viduje bandau pakeisti administravimo kultūrą. Gal net požiūrį. Tarkim, gimus naujai idėjai, buvo rašomi trijų puslapių atsakymai, kodėl negalima to padaryti. Aš gi manau, kad nėra nepakeičiamų teisės aktų, įstatymų, įsakymų ar Vyriausybės nutarimų.
 
Seimas juk tam ir dirba, kad jie būtų keičiami. Tik svarbu rasti argumentus, kodėl tokių pokyčių reikia. Dažniausiai skaičiuodami didėjančias išlaidas vienoje eilutėje, nepaisome mažėjančių išlaidų kitoje. Mane iki šiol erzina nesusikalbėjimas tarp skirtingų žinybų ir nenoras matyti bendro valstybės intereso.
 
- Sveikatos apsaugos sistemai tenka nemažai kritikos, kad daugiau nei du dešimtmečius vykdomos reformos neveiksmingos, dėl ko ir skiriamos lėšos naudojamos neefektyviai.
- Jei būtume nieko nedarę, šiandien žlugtume. Turime aiškias tarptautinių organizacijų rekomendacijas, nes kasmet identifikuojamos tos pačios problemos. Vadinasi, mums tereikia į jas įsiklausyti ir įgyvendinti. Bet trūksta valios priimti sprendimus. Kita didelė problema - per mažai komunikuojama su sveikatos sistemos žmonėmis, savivaldybėmis, medikais, slaugytojomis.
 
Pirmiausia patys privalome turėti aiškią viziją, kaip finansuosime sveikatos sistemą, kur investuosime. Galbūt tuomet nebandysime rinkimų įkarštyje naudotis situacija. Prieš savivaldybių rinkimus, jų atstovai nepriėmė sprendimų dėl tam tikrų ligonių skyrių uždarymo. Nors tai nebuvo nei mero, nei juo labiau finansų, o pacientų saugumo klausimas. Kai sugebėsime išvengti tokių situacijų, neliks prašymų, kad kiekvienoje ligoninėje būtų po magnetinio rezonanso apartą.

- Tai, kad tarp Europos šalių turime daugiausiai brangių prietaisų, bet atliekame mažiausiai tyrimų, keistoka. Nejau niekas ministerijoje neskaičiuoja, koks yra tokių prietaisų poreikis. O gal viskas vyksta principu: „Klausykite, ministre, man labai reikia“?
- Panašiai. Perkame brangius tyrimų prietaisus, tačiau nedidiname galimybių žmonėms jais išsitirti. Skiriant lėšų tokioms investicijoms, turi būti labai aiškūs rodikliai ir kriterijai, kurie niekam nekeltų diskusijų. Viliuosi, kad iki rinkimų pavyks parengti partijų susitarimą dėl sveikatos politikos. Tai būtų pirmasis dokumentas, kuris šiek tiek strategiškiau formuotų būsimus veiksmus.

- Jei neklystu, tapęs ministru pirmosiomis dienomis kėlėte bene tris aktualiausias problemas: e.receptą, eiles gydymo įstaigose bei kompensuojamųjų vaistų kainas. Ar bent vieną jų jau pavyko išspręsti?
- Iki birželio pabaigos bus išspręstas e.recepto klausimas. Atsisakėme epikrizės aprašymo ir recepto išrašymas nuo 25 mininčių sutrumpėjo iki vienos. Tačiau, yra kita problema - vyresnio amžiaus gydytojų kompiuterinis raštingumas. Norint, kad sistema veiktų, teks skirti daugiau laiko mokymams.
 
Prezidentės siūlymus dėl eilių mažinimo vertinu teigiamai, tiesa, manau, kad tokias pataisas turėjo būti parengtos Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva. Bet galutinis variantas - geras. Dėl vaistų yra parengtas naujas projektas, kurį iki liepos pasirašysime. Neabejoju, kad kils nemažai diskusijų. 

- Pasigirsta siūlymų, kad reikėtų atsisakyti šimtaprocentinio vaistų kompensavimo, paliekant tik devyniasdešimties. Kaip tokius siūlymus vertinate jūs?
- Svartyti galima viską. Tačiau Lietuva yra raudonoje pavojaus zonoje pagal papildomus mokėjimus sveikatos sistemoje. Dalies žmonių, ypač kalbant apie socialiai jautresnes grupes, sveikatos išlaidos tampa kritinėmis šeimos biudžetui. Todėl kalbėti apie papildomus mokėjimus, kai yra tokia tendencija, nesąžininga.

- Su naująją finansų ministre Rasa Budbergyte netrukus derėsitės dėl kitų metų sveikatos apsaugos biudžeto. Ar gydymo įstaigos gali tikėtis gerų žinių?
- Biudžeto augimas yra, nes didėja valstybės įmokų procentas, kurį ji moka už draudžiamus asmenis. Plius 40 milijonų eurų. Šias lėšas skirsime medikų ir slaugytojų atlyginimams didinti. Tiesa, kol nebūsime įsitikinę, jog dabar kiekvienas viešųjų išlaidų centas naudojamas efektyviai, tol negalime tikėtis papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.
 
Todėl manau, kad kol kas papildomos lėšos iš biudžeto sveikatos sistemai - nerealios. Reikia išmokti kalbėti ne populistiškai, o teisybę. Matau galimybių efektyviau naudoti dabar gaunamas lėšas, o po to galime tikėtis ir didesnio biudžeto.