- Jūs pats, ministre, miegate ramiai ar naktimis kuriate strateginius gynybos planus?
- Galvoju, kad žmogus turi miegoti ramiai, nes tik šalta, ramia galva galima priimti teisingus sprendimus. Stengiuosi į ministeriją ateiti anksčiau negu kas nors kitas ir išeiti ne pirmutinis - atlikęs darbus ir pareigas. O kai padedu galvą ant pagalvės, stengiuosi išsimiegoti, kad kitą rytą galėčiau tęsti darbus.
Jau nuo praėjusių metų intensyviai stebime įvykius Ukrainoje. Mūsų žvalgybos žmonės pateikia informaciją ir mums, ir mūsų sąjungininkams. Šiais metais Lietuvoje, ir apskritai Baltijos regione, kaip niekad vyko daug karinių pratybų. Kartu su mumis Lietuvoje yra ne tik NATO oro policija, bet ir į Baltijos jūrą atplaukę NATO kariniai laivai. Šiuo metu pas mus tarnauja ir pratybose dalyvauja Jungtinių Amerikos Valstijų kariai. Manau, kad teisingai apsisprendėme, tapdami Europos Sąjungos ir NATO nariais. Tai yra tokios pajėgos, kurios iš tikrųjų atremtų puolimą, jeigu kas nors kėsintųsi į Lietuvos teritoriją. Esame dėkingi Lietuvos žmonėms, kurių palaikymą jaučiame įvairiomis formomis: supratimu, finansiškai, išleidžiant sūnus ir dukras tarnauti krašto apsaugos sistemoje. Žmonės kol kas gali miegoti ramiai ir jaustis saugūs. Mūsų kariuomenė budi, kad galėtume čia kurti, gimdyti ir auginti vaikus, nepaisant to, kas vyksta ne taip toli nuo Lietuvos sienų.
 
- Į Ukrainą yra išvykusių Lietuvos karo medikų? 
- Šiuo metu nėra. Pagal ukrainiečių prašymą siunčiame į jų šalį medikamentus.
Kaip tik ruošėme, bet dabartiniai įvykiai sutrukdė, susitarimą dėl bendros Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos brigados, kad turėtume mokymo bazę, kurioje mūsų kariai, tarp jų ir karo medikai, galėtų apsikeisti patirtimi. Sakyčiau, mūsų medikai taip pat turi pakankamai patirties. Beveik dešimt metų jie Afganistane, Goro provincijoje, turėjo bazę, netgi ligoninę, kurioje atlikdavo įvairias operacijas, teikdavo pagalbą kariams ir vietiniams gyventojams.
Beje, dabartinėmis sąlygomis į karo medicinos tarnybą galėtume priimti dar keletą gydytojų. Medicinos studentai savaitgaliais gali lankyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ir baigę medicinos studijas ateiti tarnauti į kariuomenę. Šiai programai yra tik treti metai, todėl dar neturime baigusiųjų, bet turime studijuojančių. Tikimės, kad šiandieniai medicinos studentai prisijungs prie karo medicinos tarnybos.
 
- Įdomu, ar įtempta karinė padėtis kaimynystėje verčia labiau domėtis karo mediko profesija?
- Apskritai visuomenėje palaikymas didėja ir norinčių tarnauti kariuomenėje vis daugėja. Tuo tikrai džiaugiamės. Esu susipažinęs su karo mediko darbo specifika. Buvau operacijų, misijų vietose ir stebėjau, kaip mūsų karo gydytojai dalyvauja pratybose. Galiu patvirtinti, kad tai yra įdomi profesija, kuri suteikia medikui galimybių pasireikšti įtemptose situacijose, kada reikia ir organizacinių gabumų, ir proto miklumo, ir geros orientacijos.
 
- Kadaise ėjote sveikatos apsaugos ministro pareigas. Ar dabar, kaip krašto apsaugos ministras, glaudžiai bendradarbiaujate su Sveikatos apsaugos ministerija?
- Turiu pasakyti, kad taip. Rengiame bendrus pasitarimus, deriname projektus. Be abejo, kiekvienas turime savo matymą, tačiau po mūsų pasitarimų ir nuomonių išsakymo, sprendimai tampa tik geresni.
Su buvusiu ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu esame patvirtinę įstatymo projektą, kuris kalba apie pirminės sveikatos priežiūros organizavimą ir teikimą. Galbūt kitais metais sutarsime dėl bendrų pratybų, pasižiūrėsime, kaip suveiktų sistema, jeigu būtų didesnis nukentėjusių antplūdis ir karo, ir civilinėmis sąlygomis.
 
- Anksčiau sakėte, kad karių pirminės sveikatos priežiūrai reikalingi atskiri centrai. Tebesilaikote šios nuomonės? 
- Taip. Manau, kad negalime jų atsisakyti. Su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte kaip tik apie tai kalbėjomės. Iš tikrųjų norėtume kurti ne atskirą, uždarą karo medicinos sistemą, o kaip tik atsiverti visuomenei. Seime diskutuojame apie tai, kad karo medikai, kurie turi bendros praktikos arba šeimos gydytojo licencijas, pagalbą galėtų teikti ne tik kariams. Esame numatę gilinti bendradarbiavimą su civilinėmis gydymo įstaigomis. Nenorime kurti atskiros karo ligoninės, o norėtume išnaudoti civilinių, tarkime, universitetų, apskričių ligoninių bazę, kur būtų galima suteikti pagalbą ir didelių srautų nukentėjusiems.
 
- Koks yra mūsų kariuomenės dydis?
- Mūsų kariuomenė šiuo metu turi apie 12 tūkstančių tarnaujančių karių, o kaimyninės Rusijos kariuomenės dydis - apie 1 milijonas karių. Sakyčiau, mūsų kariuomenė kad ir nedidelė, bet motyvuota, profesionali, moderni ir pagal turimas galimybes yra pasirengusi ginti Lietuvą. Tačiau noriu akcentuoti, kad NATO turi apie 3 milijonus karių.
Kaip sakiau, padarėme teisingą sprendimą stodami į NATO. Turime sąjungininkus, kurie kartu su mumis yra pasirengę ir gebantys apginti Lietuvą nuo agresijos. Matome Rusijos veiksmus. Agresyvių veiksmų pasaulyje yra gana daug. Tad nėra kito vaisto, kaip tik sustiprinti savo galias, kad stipraus nesinorėtų pulti.
 
- Paskutinis klausimas: smalsu, kiek kartų esate susitikęs ir gyvai bendravęs su Vladimiru Putinu? 
- Mes buvome susitikę 2008 metais Miuncheno konferencijoje, kur jis sakė labai aštrią kalbą, kritikuodamas kitus ir dėstydamas tam tikras savo ambicijas. Daugiau man neteko su juo susitikti.
 
Dosjė
Gimė 1955 m. spalio 30 d. Krasnojarsko krašte lietuvių tremtinių šeimoje.
1974 m. baigė Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą.
1974–1976 m. studijavo Kauno medicinos institute.
Nuo 1976 m. studijas tęsė Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultete, kurį 1980 m. baigė ir įgijo gydytojo specialybę.
1980–1990 m. dirbo gydytoju Vilniaus universitetinėje „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje.
1990–1992 m. – sveikatos apsaugos ministras pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje Vyriausybėse.
1994–1997 m. dirbo vyriausiuoju gydytoju Vilniaus universitetinėje „Žalgirio“ ligoninėje.
2001–2003 m. buvo Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys, 2002–2003 m. – šios asamblėjos viceprezidentas.
Nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2004 m. gruodžio mėn. – dvyliktosios  Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras.
2004–2006 m. vadovavo Seimo delegacijai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, buvo šios organizacijos Politinio komiteto ir biuro narys.
Nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. – keturioliktosios Vyriausybės krašto apsaugos ministras.
2008-2012 m. X Seimo narys. Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetuose.
2012 m. gruodį paskirtas krašto apsaugos ministru.