Jei kariuomenė spės pasiruošti, tarnaus visi

Deimantė Gruodė
2017-01-12
Siaubas žmonių akyse ir pasimetimas, ausų būgnelius sprogdinantis triukšmas, tankų vikšrai, sužeistieji ir kraujo klanai – tokie vaizdai įstrigo atmintyje Sausio 13-osios liudininkams, ypač prie svarbių objektų budėjusiems medikams. Šie kelias paras nesumerkė akių ir, dirbdami karo lauko sąlygomis, teikė skubią medicininę pagalbą sužeistiesiems. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse naujoji valdžia prakalbo apie būtinybę dar šioje kadencijoje įvesti visuotiną privalomos karo tarnybos prievolę, kuri stiprintų jaunimo sąmoningumą bei patriotiškumo šaknis.
Jei kariuomenė spės pasiruošti, tarnaus visi
Sausio 13-osios išvakarėse politiniu lygmeniu užvirė diskusijos, ar šalyje iš tikrųjų yra reikalinga visuotinė privaloma karo tarnyba.

Atsisakys šauktinių „loterijos“?
Sausio 13-osios išvakarėse politiniu lygmeniu užvirė diskusijos, ar šalyje iš tikrųjų yra reikalinga visuotinė privaloma karo tarnyba? Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad visuotinė privaloma karo tarnyba Lietuvoje gali būti įvesta jau per šią kadenciją.
 
„Visuotinė karo prievolė buvo dar mano idėja. Džiaugiuosi, kad apie ją dabar kalbama kaip apie realią galimybę. Manau, kad tai būtų teisingiausia, nes jaunimas numatytų devynis mėnesius tarnauti kariuomenėje ir jau tuomet nereikėtų sukti galvos dėl šauktinių „loterijos“: papuls, nepapuls. Atsiranda galimybė ramiai mokytis.
 
Tik nežinau, ar kariuomenė per dvejus metus pajėgi tam pasiruošti, nes, ko gero, bus priimta kokius tris kartus daugiau šauktinių negu dabar. Reikia, kad Krašto apsaugos ministerija sukurtų aiškų planą, poreikius ir sudėliotų finansavimo galimybes. Tuomet nustatytume visuotinės tarnybos įvedimo datą, kada būtų aišku, ko čia reikia“, - sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.
 
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad kalbėti apie visuotinio šaukimo įvedimo datą kol kas yra per anksti.

„Dar turime tiksliai išsiaiškinti, į kokią amžiaus grupę ketinama tiksliai orientuotis, kokios būtų išimtys, kaip būtų traktuojami kitų jėgos struktūrų pareigūnai, studentai ir panašiai. Tik tuomet galėsime kalbėti apie konkretų šauktinių skaičių, kaip atspirties tašką visam tolimesniam planavimui“, - kalbėjo kariuomenės vadas.
 
Po susitikimo su kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovais S.Skvernelis paskelbė, kad visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę turi būti įvestas 2019 metais. Planuojama į kariuomenę šaukti visus be išimties mokyklą baigusius jaunuolius. Tokių kasmet yra apie 6-7 tūkstančiai. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis mano, kad visuotiniam vaikinų šaukimui per dvejus metus nebus spėta pasiruošti. Anot jo, tai galėtų būti įgyvendinta ne anksčiau kaip 2020 metais.
 
Parlamentarė R.Juknevičienė neabejoja, kad visuotinės privalomos karo tarnybos įvedimas sustiprintų jaunuolių patriotiškumą. „Man teko su NATO parlamentine asamblėja lankytis Suomijoje, kur mus priėmė prezidentas. Suomija, kaip žinote, nenutrūkstamai rengia rezervą ir jų visas jaunimas eina tarnauti į kariuomenę.
 
Šalies vadovas pasakojo apie Europos Sąjungoje atliktas apklausas, kuomet gyventojų klausė, ar šie eitų ginti Tėvynės. Tik vienintelėje Suomijoje iš visų Europos Sąjungos valstybių apie devyniasdešimt procentų atsakė teigiamai. Prezidento nuomone, priežastis yra viena – tai nenutrūkstama nuo neatmenamų laikų karinė prievolė visiems žmonės. Jie kariuomenėje įgyja tokius įgūdžius ir motyvaciją, kaip niekur kitur“, - sakė R.Juknevičienė.
 
Jaunuolių sveikata - ne pavyzdinė
„Dar būdama krašto apsaugos ministrė pastebėjau, kad fizinis karių pasirengimas yra žymiai blogesnis. Net turėjome sumažinti kariams, priimamiems į kariuomenę, normatyvus. Todėl, kad retas kuris juos atitikdavo. O jaunimas prieš dvidešimt metų tokius normatyvus įveikdavo lengvai. Fizinis pasirengimas iš tikrųjų blogėja“, - konstatuoja Seimo narė R.Juknevičienė.
 
Paskelbus šauktinių sąrašus, planuojama, kad vasario viduryje bus pradėti jų sveikatos tikrinimai. „Jų metu atliekami nustatyti klinikiniai tyrimai, kardiograma, plaučių rentgenas, psichologiniai testai, vertinami objektyvūs tiriamųjų asmenų duomenys bei medicininė dokumentacija apie susirgimus bei ligas. Jeigu reikia – atliekami papildomi ištyrimai.
 
Dažniausiai asmenys netinka karo tarnybai dėl širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės ir medžiagų apykaitos ligų, inkstų, virškinimo sistemos sutrikimų. Antra didelė ligų grupė – tai psichologinės ir psichiatrinės problemos. Įvairios priklausomybės, intelekto ir išsilavinimo problemos, asmenybės sutrikimai“, - apie šauktinių sveikatos tikrinimus pasakoja majorė Adriana Vinklerytė, Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos ekspertizės komisijos pirmininko pavaduotoja.
 
Be kita ko, labai paplitę regėjimo ir klausos sutrikimai. Pastebimas išsilavinimo trūkumas bei socialinio apleistumo rezultatai. Kiek šauktinių vis dėlto atkrenta po išsamių sveikatos patikrinimų? „Tai labai priklauso nuo motyvacijos ir savanorystės laipsnio, kiek žmogus nori pateikti sveikatos būklę iš gerosios ar blogosios pusės.

 
Kai tikrinome didžiąją dalį savanorių, tinkamumas tarnybai siekė net devyniasdešimt procentų. Tikrai ateina motyvuoti, sveiki, jauni, protingi jaunuoliai. O jeigu prasideda privalomoji karo tarnyba, kuomet šaukiame visus iš eilės nustatyta tvarka, be abejo, tarp jų pasitaiko asmenų su ligomis ir tinkamumas tarnybai gali sumažėti iki šešiasdešimt procentų“, - sako A.Vinklerytė.


Tarp kitko
Šiuo metu į kariuomenę kasmet yra šaukiami 3 – 3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų. Šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
 
 
Ligoninės buvo prigrūstos sužeistųjų



Dieną prieš Sausio 13-osios įvykius medikė Vanda Pumputienė, šiuo metu einanti Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos pareigas, su reanimacine brigada budėjo prie Aukščiausios Tarybos. Medikė iš arti stebėjo kruvinuosius 1991– ųjų įvykius: „Buvo labai daug žmonių ir sklandė nuojauta, kad kažkas netrukus turi įvykti...
 
Prieš tai dvi naktis buvau nemiegojusi. Baigusi pamainą grįžau į namus, tačiau su savimi pasiėmiau tvarsčių atsargą, įtvarų, medikamentų dėžę. Kadangi gyvenau arti Šiaurės miestelio, pastebėjau, kaip pradėjo važiuoti tankai. Paskambinau į darbą ir paprašiau atsiųsti greitosios pagalbos automobilį. Tuomet visu greičiu su garsiniais ir šviesos signalais nuvažiavome prie televizijos bokšto. Man iš karto prinešė keturis žuvusiuosius...“
 
Medikė prisimena, kaip buvo neramu, šalta ir kiek daug sužeistųjų aplinkui. Daugiausiai vyravo šautinės, muštinės ir kirstinės žaizdos, kaulų lūžiai. „Pritrūkome tvarsliavos. Gyventojai nešė, plėšė paklodes. Tiek kraujo buvo! Vienas vairuotojas paėmęs mašinoje rastą seną chalatą ir juo braukė kraują, kad galėtų įlipti sužeistieji ir toliau nepertraukiamai būtų teikiama medicininė pagalba.
Pamenu, viena moteris prieina prie mūsų mašinos ir sako: man insultas, aš nebepavelku kojų. Pažiūriu patraukus kelnes, kad jai peršauta koja. Visos ligoninės buvo užkimštos sužeistųjų“, - prisimena V.Pumputienė.
 
Kaip pačios medikės sveikatą paveikė kruvinieji įvykiai? „Psichologinė trauma buvo didžiulė. Kupini sukrečiančių vaizdų tris naktis negalėjome sumerkti akių. Dažnai sapnuoju matytus vaizdus. Siaubas žmonių akyse, sužeistieji, kurtinantis triukšmas... Turėjau storą šaliką, juo apsirišau galvą, bijojau, kad ausų būgneliai gali trūkti nuo didžiulio trenksmo, ir negalėsiu dirbti“, - pasakoja medikė.
Tačiau jai įsiminė ir didžiulė vienybė, kuri apėmė ne tik medikus, bet ir visus Lietuvos gyventojus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
!

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris