Konservatorius Antanas Matulas komiteto kolegas ir SAM atstovus ragino įsiklausyti į gydymo įstaigų vadovų argumentus. Tačiau net ir norintieji išsakyti savo poziciją, pavyzdžiui, Karoliniškių poliklinikos vadovė Jelena Kutkauskienė komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės buvo nuolat raginama trumpinti pasisakymą, o dar geriau - nuogąstavimus išdėstyti raštu.
Reikia paminėti, kad terminai, per kuriuos turėtų būti suteikiamos paslaugos, galioja ir dabar, tik į juos nelabai kas telpa. Tiesa, dėl to nieko blogo nenutinka.

Medikams sprendimas bausti įstaigą, kuri turi eiles, atrodo nelogiškas. Gydymo įstaigų vadovų teigimu, kiekviena įstaiga turi ne vieną ir ne du specialistus, pas kuriuos konsultuotis veržiasi pacientai. Nesvarbus tampa net ir faktas, kad eilėje teks palaukti porą mėnesių. Jeigu už tokio specialisto paslaugas ligonių kasos mažins finansavimą, nes gi susidaro eilė, daugeliui kyla klausimas, ar gydymo įstaigai apsimokės tokį specialistą laikyti? Vadovai net sarkastiškai juokavo, kad gerus specialistus teks atleidinėti, idant ligoninė ar poliklinika nenukentėtų finansiškai.
 
Medikų teigimu, eilių klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai – gerinant sveikatos priežiūros finansavimą, diegiant iki šiol vis dar stringančios e.sveikatos sistemos paslaugas.
Finansines sankcijas nedrausmingoms gydymo įstaigoms taikyti įpareigotų teritorinių ligonių kasų specialistai irgi suka galvas, kaip reikės identifikuoti į terminus „neįtilpusias“ paslaugas ir braukyti jų tarifus.

---

 
Tarp kitko
Prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūriu, laiku nesuteiktos paslaugos yra nekokybiškos. Jos inicijuotame projekte siūlyta įtvirtinti konkrečius konsultacijų, tyrimų ir operacijų terminus, o už vėliau, nei nustatyta, suteiktas paslaugas gydymo įstaigai nemokėti pinigų iš sveikatos draudimo fondo. Tiesa, tokių drastiškų priemonių praėjusios kadencijos Seimas patvirtinti nedrįso, tik sumažino paslaugų tarifus: jei konsultacija ar tyrimas vėluos bent vieną dieną, už ją ligonių kasų mokamas įkainis braukiamas 20 proc., o viršijusi laukimo terminą daugiau nei 21 diena gydymo įstaiga už tą paslaugą tegaus pusę kainos.

Nustatyta, kad ūmiais atvejais pirminė pagalba pacientui turi būti suteikta per 24 val. (šiuo metu - tą pačią dieną), pas šeimos gydytoją pacientas turi patekti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas (šiuo metu - per 5), specialistų konsultacijų ir brangių tyrimų bei procedūrų pacientai turėtų laukti ne ilgiau kaip 30 dienų, o planinių operacijų ir dienos stacionaro paslaugų - ne ilgiau kaip 60 dienų.
Praktika rodo, kad šeimos gydytojo priėmimo pacientai laukia nuo vienos iki 15 dienų. Pas kai kurių specialybių gydytojus galima patekti per 5-14 dienų, bet kardiologų, oftalmologų, gastroenterologų, endokrinologų konsultacijų sostinės viešosiose gydymo įstaigose tenka laukti 60 ir daugiau dienų.

---

 
Komentarai
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narė, Karoliniškių poliklinikos vadovė Jelena Kutkauskienė:

- Sprendžiant eilių klausimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra atlikusi šalių narių išsamią studiją ir įvardino, kokios taikomos priemonės yra efektyvios ir kurios - ne. EBPO įvardina tris pagrindines priemones. Pirma, tam, kad eilės mažėtų, turi būti adekvatus finansavimas arba jo didinimas. Antra, ekspertai sutinka, kad nuobaudos yra veiksmingos, tačiau jos turi būti taikomos įstaigos vadovams, o ne pačiai įstaigai. Pas mus gi numatoma bausti ir gerus gydytojus, kuriuos pacientai vertina ir nori, kad paslaugas suteiktų būtent jie.

Dėl to kartais pas šiuos gydytojus susidaro eilės. Pagal numatytus pakeitimus, įstaiga, kuri gerai dirba ir turi didelį pacientų srautą, bus baudžiama finansavimo mažinimu. Tik dvi valstybės - Suomija ir Didžioji Britanija - yra įgyvendinusios drausmines priemones. Per kelerius metus abiejose šalyje buvo nubausta tik po vieną gydymo įstaigos vadovą, piktybiškai nesiėmusį jokių priemonių problemai spręsti. Trečia priemonė, kurią siūlo ekspertai, - finansavimo didinimas derinant su konkurencijos skatinimu. Kaip alternatyvą jie taip pat siūlo ir paslaugų prioretizavimą. Aiškiai įvardinant paslaugas, nurodant tikslią jų laukimo trukmę.

Pagal šią studiją akivaizdu, kad kol kas mes einame neefektyvių priemonių keliu.
Šiandien ambulatorinės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos nėra pasirengusios įgyvendinti įstatyme numatytus terminus. Reikia žvelgti realybei į akis ir atsakyti į klausimą, kas bus, kai negalinčioms įgyvendinti reikalavimų gydymo įstaigoms finansavimas bus mažinamas dvidešimčia, po to trisdešimčia ir galiausiai penkiasdešimčia procentų?
 
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris:

- Sprendžiant eilių klausimą pirmiausia reikia didinti paslaugų prieinamumą. Kalbant apie gydytojų specialistų konsultacijas, eilės čia susidaro dėl dviejų priežasčių. Pirma, teisės aktai įpareigoja jų perteklių, kuris ne visais atvejais yra reikalingas. Antra, fragmentiškas šių konsultacijų apmokėjimas. Pagal dabartinę tvarką apmokama pirma ir ketvirta konsultacija, o antra ir trečia - ne. Galbūt apmokėti reikėtų pirmą ir trečią konsultacijas, kad jų nebūtų kuriama papildomai, vien tam, jog būtų gaunamas apmokėjimas.
 
Faktas, kad sistemai dabar skiriamų lėšų nepakanka. Galbūt gavus papildomų lėšų dabar esančias problemas būtų galima išspręsti. Taip pat reikia nepamiršti, kad rajonuose yra ir gydytojų trūkumas, ir tai taip pat prisideda prie eilių didėjimo. Be to, kai akcentuojama, jog iš rajonų stacionarų pacientai siunčiami į universitetines ligonines, nes nesuteikiama viena ar kita paslauga, tai problema yra visai ne čia. Mes galėtume jas teikti, tiesiog teisės aktai ir numatytos kvotos mums to neleidžia. Dėl to tie pacientai ir išvažiuoja į didžiuosius miestus, o ne todėl, kad teikiame prastesnes paslaugas. Tiek rajono, tiek ir universiteto gydytojai baigia tuos pačius mokslus, turi vienodas licencijas.
 
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ vadovas Laimutis Paškevičius:

- Valdyti reikia ne eiles, o priežastis, kurios būtent jas sukelia. Tai šiuo metu yra didžiausias iššūkis. Vienas svarbiausių dalykų, kas sukelia didžiausias eiles universitetinėse ligoninėse ar aukščiausio lygio kompetencijos centruose, kad jie vykdo ne pačias svarbiausias kompetencijas. Kalbant apie gydymo įstaigų pateiktą eilių statistiką, galiu nuvilti ja tikinčius, nes tai - vienas didelis romanas. Norint tikrai patikrinti, kokios yra eilės, tereikia pabandyti užsiregistruoti ir pamatysime realius skaičius.
 
Privačios gydymo įstaigos sutinka, kad turi būti iškelti aiškūs tikslai. Tačiau sankcijų taikymas, mano nuomone, neefektyvus. Ką, beje, rodo ir kitų šalių patirtis. Geriau motyvuoti tas įstaigas, kurios pasiekė reikalaujamų terminų, bet nebausti tų, kurios nepasiekė.
Jei įstaiga bus baudžiama už eiles, reikia įvertinti ir tai, kokiu apkrovimu dirba jose už mokesčių mokėtojų pinigus nupirkta brangi įranga.
Beje, teko girdėti, kad bus diferencijuojamas ir apmokėjimas už tas pačias paslaugas. Mano galva, tai - labai blogai. Ar tretinėje, ar antrinėje gydymo įstaigoje ta pati paslauga turi kainuoti vienodai. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!