Dopingu šeriami sportininkai artėja prie gladiatorių kautynių

Deimantė Zailskaitė
2016-07-25
Jau po kelių savaičių prasidės Rio olimpinės žaidynės, kur suvažiuos geriausi sportininkai iš viso pasaulio. Kaip juokauja specialistai, profesionalių sportininkų varžybos vis labiau primena gladiatorių kautynes – dar nežudoma, bet masiškai vartojami draudžiami preparatai. „Nebuvo olimpinių žaidynių, kuriose nepagautų bent vieno prasižengusio sportininko“, - sako sporto medikas Edmundas Švedas.
Dopingu šeriami sportininkai artėja prie gladiatorių kautynių
Specialistai įspėja, kad profesionalusis sportas išsigimsta: neleistinus preparatus masiškai vartojantys sportininkai vis labiau artėja prie gladiatorių kautynių.

Gresia skaudžios bausmės
Savaitės pradžioje maratonininkei Živilei Balčiūnaitei paskelbtas verdiktas. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos Antidopingo drausminė komisija, vadovaudamasi Pasaulio antidopingo kodeksu ir antidopingo taisyklėmis, nusprendė, kad maratonininkė yra diskvalifikuojama aštuoneriems metams dėl mildronotato vartojimo. 37-erių metų sportininkė buvo suspenduota šių metų gegužės 13 dieną. Jau kalbama apie bėgikės karjeros pabaigą, mat jos diskvalifikacija baigsis 2024 metais, kuomet sportininkei sueis keturiasdešimt penkeri.  
 
Dėl „nešvaraus“ sporto plaukikė Rūta Meilutytė socialiniame tinklalapyje išreiškė nusivylimą Tarptautine plaukimo federacija, kuri panaikino rusų  sportininkei Julijai Jefimovai kaltinimus dėl dopingo vartojimo, nors ji įkliūna jau nebe pirmą kartą.
„Sankcija priklauso nuo to, kuri antidopingo taisyklė buvo pažeista (viena ar kelios jų), nuo sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių bei kelintą kartą sportininkas įkliuvo dėl draudžiamų medžiagų vartojimo.
 
Sankcijos pakankamai griežtos. Pavyzdžiui, už dopingo vartojimą pirmą kartą standartinė sankcija yra ketveri metai, tačiau, matome, kad tai ne visada sportininkus sustabdo nuo antidopingo taisyklių pažeidimų. Kitus gi numatytos sankcijos priverčia susimąstyti, ar verta rizikuoti, nes gresia pakankamai skaudžios bausmės“,- sako Lietuvos antidopingo agentūros laikinoji direktorė Kristina Jagminienė.
 
Ilgėja draudžiamų medžiagų sąrašas

Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) kasmet atnaujina draudžiamų preparatų sąrašus. Nuo šių metų pradžios jame atsidūrė ir ne vieno sportininko vartojamas mildronatas, kuris prilygsta dopingui ir už kurio vartojimą nuo šiol gresia atsakomybė.
„Pastaruoju metu daug kalbama apie mildronatą – tai yra širdies veiklą stiprinantis vaistas. Jis padeda adaptuoti širdelę, kitaip sakant, apsaugo nuo deguonies bado. Sportininkai, ypatingai ištvermės sporto atstovai, jį irgi pradėjo vartoti. Tarp jų - ir mūsų garsioji maratonininkė. Kuomet vaistą išrašo gydytojas, nustatomos tam tikros dozės, kiek per dieną reikia išgerti tablečių ir kuriam laikui skiriama. Bet sportininkai, kaip pasirodo, jį vartoja saujomis“, - sako sporto medikas Edmundas Švedas.
 
Į šių metų Draudžiamųjų medžiagų sąrašą įtrauktas meldonis (mildronatas) priklauso S4 klasei. Tai yra hormonai ir medžiagų apykaitos moduliatoriai, taip pat ši klasė buvo papildyta insulino mimetikais. S2 klasėje (peptidai, augimo hormonai) triptorelinas buvo pakeistas leuprorelinu. „Iššūkiai - naujai ieškomos vartojimo metodikos, pavyzdžiui, vartojimas mikrodozėmis, naujai kuriamos farmacinės medžiagos, kurių aptikimas mėginiuose kartais būna sudėtingas.
 
Situaciją dar labiau apsunkina nedrausmingi sportininkai arba juos aptarnaujantis personalas.
Sportininkai mėgsta pasiteisinti, kad jų mėginiai teigiami, nes jie vartojo užterštus maisto papildus, tačiau retas tai įrodo ar imasi priemonių įrodyti. Mūsų agentūra netiria į Lietuvą įvežamų papildų sudėties“, - sako K.Jagminienė.
 
Ne visi turi socialinį draudimą
„Didysis sportas pasidarė komercinis.Įsivaizduokite, jeigu kas nors iš Lietuvos sportininkų laimės aukso medalį, gaus labai didelę pinigų sumą.
Jie reikalingi sportininkui, kuris aukoja asmeninį ir šeimos gyvenimą bei sveikatą – jie gauna traumas ir ilgai gydosi. O dauguma mūsų geriausių sportininkų niekur gi nedirba ir socialiniu draudimu nebūna apdrausti.
 
Tik paskutinius ketverius penkerius metus šie reikalai pajudėjo iš vietos – olimpinis komitetas, atrodo, juos apdraudžia. Tad premijos jiems labai reikalingos“, - sako sporto medikas E.Švedas.
Daugiausiai tyrimų yra atliekama dėl anabolinių steroidų, kurie, mediko žodžiais tariant, sportininko organizmui padaro didžiulę žalą.


„Žinot, kodėl tik po dešimties metų buvo nustatyta, kad dviratininkas Lensas Armstrongas varžybose vartoja draudžiamas medžiagas? Nebuvo tokios įrangos, kuri galėtų juos aptikti. Pasikeitė technologijos – šiuo metu tiksliau ir geriau nustatoma.  Tai skysto ar dujinio principo chromatografai aptinka mikrodalelytes – tai yra draudžiamų medžiagų pėdsakus organizme. Be to, yra dopingą slepiančių priemonių, kurios itin greitai „išvaro“ šlapimą, kadangi testavimui dažniausiai imamas šlapimo tyrimas. Tad šlapimo tyrimas arba stipriai praskiedžiamas, arba išvis dingsta draudžiamų medžiagų liekanos ir sportininko negalima pagauti“, - sako E.Švedas.
 
Tampa įkaitai
„Švarus sportas turi būti neprofesionalus, tai yra be reklamos. Reklama ir didžiosios kompanijos priverčia sportininkus vartoti draudžiamas medžiagas, paperka nacionalines rinktines ir sportininkas tampa įkaitas. Yra atskiros sporto šakos, kur atėjusiam jaunuoliui tiesiai šviesiai pasako: tu neturėsi kepenų po penkerių metų, susidursi su tulžies problemomis, dėl širdies – nežinome...
 
Žodžiu, į sportininką žiūrima kaip į robotą. Jam paaiškinama, kas jo lauka, kad sportas nieko bendro neturi su sveikata. Kaip viduramžiais artėjame prie gladiatorių kautynių“, - sako Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis, buvęs plaukikas, kuris Monrealio olimpinėse žaidynėse iškovojęs bronzos medalį.


 
Komentaras
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis:

- Paskutiniu metu ypač Lietuvos sporte ypač griežtai kovojame prieš bet kokias dopingo apraiškas. Aš manau, kad Lengvosios atletikos federacijos prezidentas principingai pasisakė garsiosios maratonininkės atžvilgiu. Kitokios nuomonės ir būti negali. Turbūt žinote, kad ir dviračių sporte yra buvę daug tokių atvejų – prieš Londono olimpines žaidynes esame turėję dopingo skandalą. Iš karto pašalinome sportininkę iš visų varžybų ir atlikome federacijoje išsamų tyrimą.
 
Sužinojome, kad sportininkė iš tikrųjų vartoja tam tikrus preparatus, kurie, jos nuomone buvo galimi, bet, kaip parodė WADA, jie buvo draudžiami. Ji sportuodavo užsienio klubuose, kur mums iš tikrųjų sudėtinga atlikti kontrolę. Kalbant apie tuos sportininkus, kurie ryžtasi tokiam negarbingam žingsniui... Manau, kad tai yra ne vien sportininko, bet visos komandos sprendimas. Vienas sportininkas nieko padaryti negali. Kiek žinau, dabar olimpiečiams yra padvigubintas mėginių kiekis ir, aš manau, kad tarptautinė Antidopingo agentūra daro viską, kad kovos būtų garbingos.

 
Trys klausimai čempionui
Anksčiau treneriai laikėsi nuomonės, kad be dopingo nebus rezultatų

 

Olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna apie neleistinų preparatų vartojimą ir griežčiausias bausmes sportininkams.
 
- Esate sakęs, jog dopingą vartojančius sportininkus reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn...
-Taip. Bet kokios priemonės, kurios padėtų sportininkui apsispręsti – vartoti ar ne – yra sveikintinos ir dar labiau atgrasytų nuo draudžiamųjų preparatų vartojimo. Žmogus, prieš žengdamas tokį žingsnį, gerai pasvertų, ar tikrai verta kuriam laikui sėsti į kalėjimą už tokį poelgį. Berods, Vokietijoje jau priėmė tokį sprendimą arba nusiteikę jį priimti artimiausiu metu. Tad draudžiamus preparatus Vokietijoje vartojęs sportininkas turės kurį laiką praleisti belangėje.
 
- Jums pačiam buvo kilusi pagunda išbandyti šių draudžiamų medžiagų?
- Atsimenu, kai tik pradėjau sportuoti, didžioji dauguma Lietuvos trenerių laikėsi tokios nuomonės, kaip ir Rusijos sportininkai, su kuriais anksčiau tekdavo pabendrauti, kad be dopingo yra neįmanoma pasiekti aukštų sportinių rezultatų.
Bet aš buvau kitokios nuomonės. Vis dėlto baisu vartoti, nes jų šalutinis poveikis tikrai nėra geras. Mano rezultatai ir taip buvo pakankamai geri, kad reikėtų dar ką nors papildomai vartoti.  O kuomet pradėjau dalyvauti tarptautinėse varžybose – jau nebuvo galimybių, nes dopingo kontrolė buvo ypač dažna ir galėjo pagauti bet kuriuo momentu.
 
- Kalbant apie rusų sportininkus, ar jiems reikėtų uždrausti dalyvauti olimpinėse žaidynėse?
- Siekiant, kad jie pakeistų mąstymą ir bent jau susitvarkytų, kuomet netgi valstybės institucijos dangsto dopingą vartojančius nusižengėlius, iš tikrųjų jiems reikia labai rimto sukrėtimo. Tad pašalinimas iš olimpinių žaidynių juos tikrai priverstų mąstyti kitaip.

 
Svetur 
Tarptautinis olimpinis komitetas sprendžia, ar uždrausti Rusijos sportininkams dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, kurios prasidės šių metų rugpjūčio 5 dieną.TOK pareigūnai šią savaitę surengė pasitarimą, Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) paskelbus šokiruojančią ataskaitą, kurioje nurodoma, jog Rusijos valdžia skatino dopingo vartojimą per 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Sočyje ir kituose pagrindiniuose sporto turnyruose.
 
WADA tyrime teigiama, kad Rusijos Sporto ministerija, remiama Rusijos saugumo tarnybos FSB, pasistengė, jog 2011-2015 m. sportininkų šlapimo mėginiai rungtynių metu būtų sukeisti su šlapimo mėginiais imtais prieš rungtynes, kai sportininkai nevartojo dopingo.

Ataskaitoje nurodoma, jog buvo suklastota 580 mėginių 30–yje sporto kategorijų. Klastoti mėginiai buvo pateikti ir 2012 m. Londono žaidynėms, ir 2014 m. Sočio žiemos žaidynėms, o tai buvo daroma įvairiose sporto šakose – pradedant lengvąja atletika, baigiant slidinėjimu. Pirmųjų sankcijų jau sulaukta – Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko negaus olimpinės Rio de Žaneiro akreditacijos ir negalės vykti į Braziliją.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Lėtiniai skausmai kantrybės šarvų nepramušė

    Lėtiniai skausmai kantrybės šarvų nepramušė

    „Būčiau susirgusi vėžiu, senai būčiau mirusi, o nuo šios ligos mirtis neateis. Nebent galėjau mirti nuo vaistų“...
    Ir rašo, ir gydo. Kas?

    Ir rašo, ir gydo. Kas?

    Matyti virš kompiuterio palinkusį, klaviatūrą barbenantį mediką – gana įprasta: žodžiais nugula paciento ligos istori...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...
    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    „Kompensavimo sistema ir sąlygos pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų turėtų būti gerinamos“, – Seimo Svei...

    razinka


    Sveika šeima


    Buriavimas: mėlynos kojos, bet rami galva

    Kad buriavimas yra vandens sportas, žino kiekvienas. Tačiau ties čia daugelio žinios apie šią sporto šaką tikriausiai ir baigiasi. Kuo ypatingas buriavimas, kokia jo nauda ir žala sveikatai, kaip įveikti jūrligę ir krantligę, pasakoja buriavimo akademijos „Vėjo pamušalai“ įkūrėjas Vilius Tamkvaitis.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    JAV – rekordinis vaistų trūkumas

    Medikamentų krizė JAV pasiekė didžiulį mastą – šalyje šiuo metu trūksta daugiau negu 300 pavadinimų vaistų. Amerikos sveikatos sistemos farmacininkų draugijos vadovas (ASHP) Paul W.Abramowitz CNN teigė, kad šalyje labiausiai trūksta injekcinių vaistų. Problemai spręsti jau teikiamos rekomendacijos. Visgi ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?

    Naujas numeris