- Vyriausybės pritarimu ketveriems metams buvote paskirtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu. Tad galbūt jau esate numatęs konkrečius planus, kuriuos bandysite įgyvendinti?
- Susitiksime su darbuotojais ir kalbėsime aktualiais klausimais. Sieksiu sužinoti, kokia yra ta situacija. Bandysime ieškoti problemų šaltinių ir ką su jomis daryti. Minčių, kaip gerinti darbą, turiu įvairių. Manau, kad daug dirbsime su socialiniais partneriais, verslo asociacijomis, įvairių šakų perdirbėjų atstovais.
 
Dar svarbu, kad dalį funkcijų būtų galima perduoti mūsų socialiniam partneriui Veterinarijos gydytojų asociacijai. Tuomet jie, pavyzdžiui, galėtų išduoti licencijas verstis privačia veterinarine praktika. Jeigu asociacija bus stipresnė, ir tarnybai bus lengviau dirbti. Taip pat VMVT šiuo metu dalyvauja ir ženklinant augintinius, o tai tikrai galėtų daryti privatūs veterinarijos gydytojai, gydyklos.
 
- Į tarnybą sugrįžtate po daugiau nei dešimties metų pertraukos. Kaip per tą laiką ji pasikeitė? Kuriose srityse reikėtų esminių pokyčių?
- VMVT dirbau iki du tūkstančiai šeštųjų, paskui išėjau į Europos Komisiją. Tad labai detaliai susipažinęs, kiek naujų teisės aktų išleista ir kas pakitę, nesu. Bet, mano supratimu, reiktų mažiau dėmesio skirti įvaizdžio formavimui, o daugiau - darbui. Svarbu, kad tarnyba pasitikėtų vartotojai, socialiniai partneriai. Jeigu ruošiame teisės aktus, kurie priimami Europos Sąjungos lygmeniu, turime labai glaudžiai ir išsamiai juos aptarti su socialiniais partneriais.
 
- Nemažą karjeros dalį dirbote su kitomis šalimis. Galbūt jų patirtį bei kontrolės sistemas bandysite pritaikyti vadovaudamas VMVT? 
- Dirbdamas Europos Komisijoje auditavau nemažai Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių valstybių. Todėl manau, kad iš tikrųjų bus galimybė tam tikrą maisto ir veterinarijos sistemos patirtį diegti Lietuvoje. Pavyzdžiui, bandysime kiek įmanoma daugiau komunikacijos su institucija kelti į internetinę erdvę. Kad žmogus tiesiog namuose užpildęs formas, galėtų pradėti vykdyti veiklą. O paskui kontrolės institucija tik atvažiuotų pasižiūrėti, kaip jam sekasi.
 
Tačiau mes vadovaujamės ES teisynu ir jis visiems yra toks pats. Aišku, šalys renkasi atskirus modelius. Tarkim, kai kuriose jų maisto ir veterinarijos kontrolę vykdo kelios institucijos. Pas mus – viena. Iš vienos pusės tai yra tikrai gerai, nes, kai kontroliuoja kelios institucijos, reikia laiko ir keistis informacija, ir ją derinti. Tačiau vienos kontroliuojančios institucijos ir atsakomybė milžiniška.
 
- Žiniasklaidoje jau buvo pasirodžiusi informacija apie tarnybos, kuriai pradėsite vadovauti, reorganizavimą. Kaip turėtų vykti šis procesas ir ko juo siekiama? 
- Žemės ūkio ministerija pateikusi įstatymų pakeitimų projektus nori, kad VMVT būtų pavaldi būtent šiai ministerijai. Kadangi šiuo metu ji priklauso Vyriausybei. Taip pat siekiame, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nebūtų tiesiogiai pavaldus VMVT.
 
- Ar nenutiks taip, kad po pertvarkų bus uždaryta nemažai tarnybai priklausančių įstaigų?
- Veiklos optimizavimas liečia ir funkcijų peržiūrą, ir kiek personalo reikia konkrečiai funkcijai vykdyti. Todėl manau, kad mažinimas irgi yra kaip galimas variantas. Šiuo metu apskrityse yra daug potencialo, kurį reikėtų labiau išnaudoti.
Kalbant apie kontrolės dažnumą, bus stengiamasi jį retinti, nes atsakomybė yra verslo rankose. Jeigu inspektorius gali eiti rečiau tikrinti, tegu jis ir eina rečiau. Nereikia trukdyti dirbti. Be to, ir ūkio subjekto atsakomybė yra laikytis nustatytų reikalavimų.
 
- Buvęs tarnybos vadovas Jonas Milius iš pareigų atstatydintas ne pačiu maloniausiu būdu – jam pareikšti įtarimai dėl korupcijos. Jūsų nuomone, ar skandalas nepakenkė VMVT įvaizdžiui?
- Man yra tekę dirbti su Jonu Miliumi. To, kas nutiko, nenorėčiau komentuoti. Nemanau, kad tai būtų etiška. Man atrodo, kad net ir gerai dirbančioje institucijoje yra ką keisti, ką optimizuoti. Verslo įmonės kiekvieną dieną persižiūri funkcijas, atsisako nereikalingų, stengiasi padaryti pigiau, greičiau, kokybiškiau.
Manau, kad Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje yra rezervo, kaip tobulinti veiklą, kad ja pasitikėtų tiek vartotojas, tiek verslas. Jeigu mums pasiseks gerai padaryti savo darbą, tai bus ir geras rezultatas.
 
Dosjė:
1990-1995 m. - Lietuvos Veterinarijos Akademijos Veterinarijos fakultetas, veterinarijos gydytojo kvalifikacija
1995–1997 m. - Alytaus apskrities valstybinės veterinarijos priežiūrą vykdantis inspektorius
1997–2000 m. - Valstybinės veterinarijos tarnybos ES integracijos sk. vyr. specialistas
2000–2001 m. - VMVT Veterinarijos sanitarijos sk. vedėjas
2001–2004 m. - VMVT direktoriaus – Vyriausiojo veterinarijos inspektoriaus pavaduotojas
2004–2006 m. - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pirmasis direktoriaus pavaduotojas, Vyriausiojo veterinarijos inspektoriaus pirmasis pavaduotojas
2006–2007 m. - Europos Komisijos Sveikatos ir Vartotojų Generalinio Direktorato Maisto ir veterinarijos biuro ekspertas – stažuotojas
2007–2012 m. - Europos Komisijos Sveikatos ir Vartotojų Generalinio Direktorato Maisto ir veterinarijos biuro F3 sk. administratorius – veterinarijos inspektorius
2012–2013 m. - Veterinarijos ir maisto saugos ekspertas ES Komisijos organizuojamose misijose ir audituose ES ir ne ES šalyse
2013–2014 m. - LR Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas veterinarijos ir maisto saugos klausimais
2014–2016 m. - LR Žemės ūkio rūmų pirmininko patarėjas
2016–2017 m. - Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras
Nuo 2017 m. balandžio - VMVT vadovas