- Vargu, ar jaunimui kas rekomenduotų šiuo metu rinktis visiškai nuvertintą slaugytojo profesiją...
- Iš tikrųjų nepasakyčiau, kad šiuo metu sveikatos priežiūros sistemoje slaugytojos jaučiasi gerai. Susiduriame su tokiomis profesinėmis problemomis, kurios mums neleidžia atsipalaiduoti ir pasijusti saugiai. Jų sprendimas vis atidedamas arba sulaukiame vien pažadų. Realiai vykdomų priemonių yra tik trupiniai. Todėl be kardinalių reformų, be didesnių slaugos įkainių profesine prasme slaugytojoms Lietuvoje yra nelabai įdomu.
 
Tarptautinės slaugytojų dienos, kurią pasaulyje švenčia visi šios profesijos atstovai, tema – slaugytojai yra sveikatos priežiūros sistemų stiprinimo iniciatoriai.
Jie tikrai tokiais gali būti, nes slaugytojai - gausiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Slaugytojos tikrai supranta ir sveikatos paslaugų teikimo apimtis, finansavimą, ekonominį atsiperkamumą ir resursų valdymą, todėl tikrai gali turėti įtakos sveikatos sistemos naudingumo ir efektyvumo pokyčiams.
 
- Kiek slaugos specialistai uždirba „į rankas“? 
- Slaugytojų darbo užmokesčio vidurkis, mūsų organizacijos duomenimis, apie šešis šimtus keturiasdešimt eurų. Žinome, kad rajono ligoninėse, kur darbo užmokestis vos didesnis už minimumą, slaugytojoms mokama apie keturis šimtus eurų. Atskaičius mokesčius, nelabai kas lieka. Slaugytojas, gaudamas tokį darbo užmokestį, oriai gyventi tikrai negali. Todėl ir išvyksta, nes, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Vokietijoje darbo užmokestis tris keturis kartus didesnis, o ir darbo krūviai nustatomi pagal protingumo kriterijų. Darbo krūviai leidžia slaugytojui ramiai atlikti visas jam pavestas funkcijas, laiko užtenka ir su pacientais pabendrauti, ir dokumentacijai sutvarkyti.
 
Stažuotės metu teko matyti, kaip dvidešimt keturių lovų skyriuje dienos metu dirba penki slaugytojai, keturi jų padėjėjai.
Pas mus viena slaugytoja, dirbdama su padėjėjais, prižiūri penkis šešis pacientus. Tai būtina keisti, tuomet sulauktume mažiau skundų ir nepasitenkinimo pacientų priežiūra.
 
- Žadėta, kad slaugytojoms atlyginimai tikrai bus keliami, o tada konstatuotas faktas, kad vis dėlto nėra iš ko...
- Papildomų lėšų, supratome, kad niekas neduos. Tiesiog gydymo įstaigos turimas lėšas galėtų realizuoti ir racionaliau panaudoti. Kai kurios įstaigos padidino darbo užmokestį, bet labai nežymiai – dvidešimt, keturiasdešimt, penkiasdešimt eurų. Kai kurios skyrė tik priedus. O baigiantis penkioliktiesiems metams tie priedai buvo nuimti ir slaugytojai vėl gauna nepadidintus darbo užmokesčius.
 
Mes kartais juokaujame: „Gerai, jeigu slaugytoja turi draugą, partnerį, vyrą, kuris yra verslininkas, valstybės tarnautojas ar politikas. Bet jeigu ji viena ir dar augina vaikus, ieško kitokių darbų. Pavyzdžiui, eina auginti ir pardavinėti gėlių.
Tiesiog žmonės palieka profesiją arba išvyksta į užsienį, kur slaugo senus žmones, pavyzdžiui, Vokietijoje. Dėl slaugytojų emigracijos nukenčia pacientas ir paslaugų kokybė. Todėl tiek daug skundų, o poliklinikose - pilni koridoriai pacientų.
 
LSSO duomenimis, turime šešiolika tūkstančių praktikuojančių slaugytojų. O prieš dvidešimt metų turėjome trisdešimt šešis tūkstančius! Jos byra ir byra. Prie to prisideda ir vykstančios reorganizacijos, restruktūrizacijos... Įstaigų vadovai eina lengviausiu keliu – norėdami sutaupyti mažina slaugytojų skaičių.
 
- Ne iš vieno gydytojo teko girdėti, kad įsivyrauja slaugytojus ir gydytojus supriešinantis požiūris, esą reikia sumažinti gydytojo algą, kad galėtum daugiau skirti slaugytojui... 
- Lyginami nesulyginami dalykai. Pavyzdžiui, vienoje rajono ligoninių gydytojo darbo užmokestis yra du tūkstančiai eurų, o slaugytojo – penki šimtai... Tai ir piktina žmones! Lėšų paskirstymas turi būti racionalus. Juk visi žinome, kad mokame už gydytojo ir slaugytojo atliekamą komandinį darbą. Ir slaugytojus žeidžia požiūris, kad jei ne gydytojai, jie neturėtų darbo.
 
Kai supykstu, sakau: slaugytojai yra nustumti į sveikatos priežiūros sistemos pašalį. Mus girdi, bet neįsiklauso, ką sakome. Iš susitikimų rajonuose matau, kad žmonės yra nusivylę ir supykę, jog nesprendžiamos jų problemos. Sulaukiame pasiūlymų eiti mitinguoti, streikuoti, rengti kitokias socialinio nepakantumo akcijas. Praeis gegužės 12-oji ir matysime, ar keisis kas nors, ar vėl mus maitins tik pažadais.

---

 
Dosjė
Gimė 1955m. sausio 4 d. Ignalinos rajone.
1976 baigė Kauno Pr.Mažylio medicinos mokyklą, įgijo akušerės specialybę.
1976-1985m. - Mažeikių ligoninės gimdymo skyrius – akušerė.
1985 m. Mažeikių poliklinikos moterų konsultacijos vyr. akušerė.
1986- 1994m. Mažeikių poliklinikos vyriausioji medicinos sesuo.
1995-2005 m. Mažeikių Pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoja slaugai.
1994-2004 m. – Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Telšių skyriaus direktorė.
2004-2008 m. – LSSO I viceprezidentė.
2008 m. Kauno medicinos universiteto Slaugos fakultete įgijo slaugos bakalaurą.
2008 iki dabar – LSSO prezidentė.