Prasidėjus lietuvybės žadinimui
XIX a. pradžioje prasidėjus lietuvybės žadinimui, į šį kelią stojo Lietuviai studentai, studijavę caro Rusijos universitetuose, Kauno bei Seinių kunigų seminarijose. Tai buvo pirmieji šaukliai, nešę atgimimą ir tautinę kultūrą. Daktaras J.Rugys gimė tais pačiais kaip ir Vincas Kudirka metais (1858 m.) Sintautų valsčiuje, Rugių kaime. Kartu su V.Kudirka mokėsi Marijampolės gimnazijoje, ją baigė. Po to mokėsi Maskvos universiteto Medicinos fakultete, kurį sėkmingai baigė. 1888 m., atsisakė šiltos vietos gubernijos centre, o nuvyko į tolimos Žemaitijos miestelį Švėkšną.
 
Kaip rašo J.Rugio dukra Alicija Rugytė, „Švėkšna yra vienas tų miestelių, kurio kultūriniam kilimui susidarė ypač palankios geografinės ir istorinės sąlygos. Prie Baltijos jūros, prie Klaipėdos krašto sienos ir nuo pat senų laikų prie didžiųjų kelių. Jais žygiuodavo kryžiuočiai į Žemaičius, vėliau tais pat keliais ėjo labai gyva prekyba, taigi apylinkių gyventojai galėjo labai lengvai susisiekti su Klaipėdos kraštu, su Prūsais ir Tilže.“
 
Pacientai pamilo
Pirmieji darbo žingsniai dr. J.Rugiui buvo sunkūs. Tačiau gydytoją greitai pamilo žemaičiai už jo gerą širdį, už tai, kad labai rūpinosi jų sveikata. Dirbusiu prieš tai gydytoju F.Dlugoborskiu nelabai džiaugėsi, nes šis nemokėjo lietuviškai, bendravo tik su aplinkinių dvarų savininkais. Dr. J.Rugys mokėjo vokiečių, rusų, lenkų kalbas. Su pacientais kalbėjo lietuviškai. Tai stebino žemaičius. Dr. J.Rugys, būdamas gyvo charakterio, stiprios sveikatos ir energijos, įjungė ir krašto žmones į tautinio atgimimo darbą. Pats domėjosi Mažosios Lietuvos gyvenimu. Gyvendamas prie pat M.Lietuvos sienos, dr. J.Rugys organizavo lietuviškos spaudos gabenimą per ją, pats rašė „Aušrai“, materialiai rėmė „Varpą“, buvo uolus jų bendradarbis. „Aušroje“ ir „Varpe“ yra nemažai daktaro straipsnių lietuvybės stiprinimo, žemės ūkio tvarkymo klausimais. Dalyvavo varpininkų suvažiavimuose.
 
Gabeno spaudą
Daktaras J.Rugys nuvažiuodavo į Tilžę, atsiveždavo lietuviškos spaudos, ją palikdavo pasienyje pas ūkininkus prūsus. Iš jų spaudą naktimis į Žemaitiją gabendavo knygnešiai ir platintojai. Žandarai daktaro veiklą buvo susekę ir ruošėsi jį ištremti į Rusijos gilumą. Nuo tremties jį išgelbėjo pažintis su įtakingu Petrapilio valdininku P.A.Stolypinu, būsimuoju Rusijos ministru pirmininku, kuris turėjo dvarus netoli Švėkšnos, Tenenių parapijoje. Padėjo daktarui ir grafo Adomo Platerio užtarimas.
 
Grafas A.Plateris ir Judrėnų dvarininkas Bucevičius taip pat gabeno lietuviškas knygas bei laikraščius per sieną. Draudžiama spauda iš Prūsų į Švėkšnos apylinkes buvo gabenama iki 1905 m. revoliucijos.
Reikia pažymėti, kad dr. J.Rugys buvo Varpininkų įgaliotinis visam Žemaičių kraštui. Koordinavo Žemaitijos varpininkų veiklą su Suvalkijos varpininkais. Dažnai Švėkšnoje lankydavosi Martynas Jankus, dr. K. Grinius. Dr. J.Rugys palaikė ryšius su dr. V.Kudirka, Jonu Jablonskiu ir kt. Beje, V.Kudirka yra lankęsis Švėkšnoje, pas bendražygį dr. J.Rugį.
 
Rūpinosi jaunimu
Dr. Rugys kartu su švėkšniškiais – inteligentais Juozu Rupšiu, Teodoru Balsiu ir kt. padėdavo caro valdžios persekiojamiems žmonėms pereiti Vokietijos – Lietuvos sieną, juos remdavo materialiai. Didelis švėkšniškių šviesulių nuopelnas yra ir tas, kad jie nemažai gabių žemaitukų siųsdavo ir į tuo metu garsią Palangos progimnaziją. Jų globojami brendo Lietuvos Nepriklausomybės signataras Jurgis Šaulys, susisiekimo ministras Jokūbas Stanišauskis, daktaras Kazys Oželis ir daugelis kitų. Vėliau, 1918 m., Nepriklausomybės signatarui, Lietuvos Tarybos gen. sekretoriui ir pirmajam vicepirmininkui J.Šauliui davė lėšų ir pasiuntė į Šveicariją baigti mokslų.
 
Baigęs 1913 m. Petrapilio karo medicinos akademiją dr. K.Oželis tapo pulko gydytoju, vėliau grįžo į Lietuvą – 1918 m. pradžioje buvo paleistas iš kariuomenės, atvyko į Švėkšną, kur organizavo vietos gyventojams 30 vietų ligoninę. Dirbo su J.Rugiu labai trumpai. 1919 m. pradžioje buvo pašauktas į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, paskirtas brigados gydytoju, o nuo 1920 m. iki 1939 m. dirbo Kauno karo ligoninės viršininku, kartu dirbo ir Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėju – profesoriumi. Reikia pažymėti, kad profesorius K.Oželis buvo pirmasis Kauno medicinos universiteto Akademinių klinikų generalinis direktorius (1939-06-22 – 1944-07-05).
 
Iš Švėkšnos valsčiaus Stemplių kaimo yra kilęs ir kitas Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras – prelatas, profesorius Kazimieras Šaulys. Jis baigė Švėkšnos pradžios mokyklą, Palangos progimnaziją, Kauno kunigų seminariją, kur mokėsi kartu su mūsų tautos šviesuoliais – Maironiu, Tumu - Vaižgantu, Jakštu - Dambrausku, J.Skvirecku ir kt. Nepaisant pedagoginės veiklos Lietuvos universitete Teologijos – filosofijos fakultete, kur dėstė bažnytinę teisę, buvo katedros vedėjas, tapo profesoriumi, jis aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje – tarp kitų pareigų buvo ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos narys.
 
Užaugino tris vaikus
Mirus dr. J.Rugiui, nuo 1920 m. pavasario Švėkšnoje jį pakeitė dr. Edvardas Bieliūnas, baigęs Tartu universiteto medicinos fakultetą, kuris taip pat paliko ženklų pėdsaką Švėkšnoje. Mirė 1949 m., palaidotas taip pat Švėkšnos kapinėse.
Dr. J.Rugys turėjo tris vaikus. Sūnus Jonas, pedagogas, mokytojavęs Švėkšnoje, vėliau chemikas – inžinierius, profesorius, dirbo Kaune, Marijampolėje, Vokietijoje, Amerikoje. Prof. J.Rugio veikla surišta su Europos šalių farmakologija. Tos srities darbų yra paskelbęs JAV medicinos žurnaluose. Buvo Lietuvių katalikų Mokslo akademijos narys. Dukros Alicijos ir Janina – pedagogės. Alicija Rugytė tarybinės ir vokiečių okupacijų metais dirbo Vilniaus Vytauto Didžiojo berniukų gimnazijoje mokytoja.
 
1942 m. vasarą atostogaudavo pas gimines Švėkšnoje. Į Vilnių negrįžo ir liko dirbti tėviškėje. Vokiečių okupacijos metais vadovavo gimnazijai, vėliau pasitraukė į Vakarus. Dr. Rugio dukros Janinos Rugytės Račkauskienės vaikai, gyvendami JAV, dabar dažnai lankosi senelių ir tėvų žemėje.
Apie Juozapą ir Ireną Rugius, jų atžalas iki šiol šilti atsiminimai senų švėkšniškių širdyse. Jie daug padarė gero šio krašto žmonėms.
Gyvenimą pirmyn stumia visada kūrybingi, savo kiaute neužsidarę žmonės, mylintys savo žmones, žemę, visada jaučiantys pareigą dirbti jų labui. Džiugu, kad tarp jų yra ir mūsų profesijos brolių ir seserų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!