Faktas
Paskutinėmis buvusio Seimo darbo dienomis socialdemokratai buvusi Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė ir laikinai šias pareigas ėjęs J.Olekas pateikė siūlymą dėl gydymo įstaigų vadovų algų padidinimo. Buvo siūloma keisti pastoviosios algos nustatymo principą – kad ji būtų skaičiuojama ne pagal įstaigos lygmenį ar darbuotojų skaičių, bet priklausytų nuo gaunamų įstaigos pajamų ir vidutinio darbuotojų atlyginimo.

---

 
- Bene labiausiai aktualizuojama problema sveikatos apsaugos srityje – per maži gydytojų ir slaugytojų atlyginimai. Kokias matote galimybe juos padidinti?
- Visų pirma mes tikrai nežadame, kad atlyginimai didės du ar tris kartus. Ne pasakų šalyje gyvename, tad nesiekiame sužadinti nepagrįstų lūkesčių. Tačiau norime diegti naują derybų kultūrą ir požiūrį į socialinius partnerius.
 
Problema yra ta, kad atlyginimų klausimas buvo spendžiamas padrikai, trūko sistemiškumo. Nebuvo normalaus valdžios ir darbuotojų, viešojo sektoriaus atstovų dialogo. Nepriimti susitarimai, derybinė galia buvo per daug išskaidyta.
 
Mes kalbame apie tai, kad šie klausimai turėtų būti reguliuojami kolektyviniais susitarimais. Kokie bus atlyginimai, konkretūs skaičiai – derybų klausimas. Be abejo, situacija šalyje sudėtinga, Lietuvoje biudžeto viešajame sektoriuje perskirstome mažiausiai, daug lėšų panaudojama neefektyviai.
 
Taigi būtina keisti pačius principus – viskas turėtų priklausyti nuo ilgalaikių susitarimų, bet ne nuo valdžios malonės ar ministrų pasikeitimų, užregistruojamų neaiškių nesisteminių pataisų. Vieni nori vienai sričiai daugiau padėti, kiti – kitai. O turėtų politikai kaip žmonių išrinkti atstovai derėtis ir kalbėti, aiškiai žinoti, kas vienos ar kitos srities laukia po metų. Tai yra skandinaviškas modelis.
 
- Šiame modelyje stipresnis turi būti darbuotojų balsas?
- Norime demonstruoti visai kitokį požiūrį į darbuotojų atstovavimą. Neperimsime ankstesnėms valdžioms būdingos arogancijos darbuotojų interesus atstovaujančių organizacijų atžvilgiu. Siunčiame signalą, kad toms profesinėms sąjungoms, kurios iš tiesų atstovauja darbuotojams ir gina viešąjį interesą, tikrai atsiras didesnė erdvė būti išgirstoms.
 
Konkrečiai medicinos darbuotojų susivienijimai turi numatyti, kokius sisteminius pokyčius jie siūlo sveikatos apsaugos sistemos valdyme. Kiek žinau, viena keliamų didelių problemų – neefektyvus lėšų panaudojimas. Kaip patys gydytojai siūlo perskirstyti lėšas, kur jų išleidžiama per daug? O valdžia turi įsipareigoti pasirašyti kolektyvinius susitarimus. Blogiausia, jei tam neatsiras tinkamas partneris, t.y. jei, tarkim, gydytojai nėra susivieniję, tos pačios organizacijos atstovai yra susiskaldę.
 
- Akcentuojate, jog atlyginimai visose srityse turi augti sistemiškai. Tuomet skubotus kai kurių politikų siūlymus padidinti sveikatos gydymo įstaigų vadovų algas greičiau reikėtų vertinti tik kaip desperaciją arba bandymą susikrauti politinių dividentų?
- Galbūt. Tikiuosi, kad visgi taip nėra. Idealu, kad žirklės tarp vadovų ir darbuotojų gaunamų atlyginimų būtų kuo mažesnės. Tam reikia, kuo daugiau susitarimų. Nežinau, kiek šis klausimas yra išpūstas, kiek direktorių algų dydžiai yra pagrįsti, tačiau aišku viena – reikia susitarti ir juos aiškiai reglamentuoti. Svarbiausia, kad atsirastų geri valdymo pavyzdžiai – konkrečios ar grupės ligoninių, kur viskas vyktų skaidriai. Tuomet tokį modelį galėtų perimti ir kitos gydymo įstaigos.

---

Dosjė
2001 m. baigė Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinę mokyklą.
2005 m. baigė politikos mokslus VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
2007 m. baigė. viešąjį administravimą Mykolo Romerio universitete.
Aštuonerius metus dirbo Seimo politinio pasitikėjimo tarnautoju – dalyvavo rengiant ir derinant įstatymų projektus žmogaus teisių, skurdo mažinimo, savivaldos ir verslumo skatinimo srityse.
2004–2008 m. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo narės L.Mogenienės komandoje.
2008–2012 m. buvo Seimo nario A.Bauros padėjėjas.
Nuo studijų laikų dalyvauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veikloje, yra partijos pirmininko pavaduotojas, taip pat įvairių socialinių projektų ir iniciatyvų autorius. Žaliųjų frakcijos steigėjas (2010 m.); aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ideologiją ir programą.