Pagalba ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams
Vasaros sezonas abiturientams -bene pats svarbiausias laikas. Brandos egzaminų baimę bando įveikti ne tik dvyliktokai, bet ir jų tėvai, kartais net perdėtai susirūpinę dėl vaikų egzaminų rezultatų. Tokiais atvejais pagalbos ranką tiesia mokyklos bendruomenė.
Pasak Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos karjeros specialistės Eglės Adomaitienės, kiekvienais metais prieš egzaminus mokykloje abiturientams yra teikiamos individualios konsultacijos dėl studijų programų pasirinkimo, taip pat organizuojami susitikimai su tėvais.
Antrindama kolegei gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Aušra Kaminskienė sakė, kad apie tai, kokią specialybę mokiniui pasirinkti jau nuo devintos klasės yra kryptingai dirbama. Gimnazistai dalyvauja įvairiose konferencijose, vyksta į universitetus ir pan.
 
Tarp populiariausių – Vilniaus universitetas
A.Kaminskienės teigimu, sunku pasakyti, kokios specialybės šiais metais bus paklausiausios, kadangi dažniausiai dvyliktokai galutinį sprendimą priima po to, kai žino visų egzaminų rezultatus. „Tendencijos labai nesikeičia. Tarp populiariausių specialybių išlieka medicina, verslo administravimas, informacinės technologijos, inžinerija, verslo vadyba. Prie sveikatos srities prisideda tokios studijų programos kaip genetika ir molekulinė biologija“, - sakė E.Adomaitienė.
Tradiciškai net 37 proc. Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos abiturientų studijuoti nusprendžia Vilniaus universitete, rečiau Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Riomerio, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir kituose universitetuose.
 
Iniciatyvos imasi mokiniai
„Kalbant apie medicinos studijas, mūsų mokykloje yra mokinių, kurie vasaromis atlieka praktikas ligoninėse. Jiems tai tarsi pačių motyvacijos pasitikrinimas ir aiškinimasis, ar jie tikrai nori ir pajėgia dirbti medicinos srityje“, - pasakojo karjeros specialistė E.Adomaitienė.
Pasak jos, vienas gimnazistas jau ne pirmą vasarą atlieka praktiką ir gilinasi į norimą specialybę: užsiima ligonių slauga, stebi operacijas, gydytojų darbą, atlieka tam tikras nesudėtingas užduotis. Į praktikas moksleivius noriai priima Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė.
Moksleiviai naudodamiesi tokiomis galimybėmis sau įrodo, kad yra motyvuoti savarankiškai kurti ateitį. Tik deja, tokia veikla prie stojamųjų egzaminų nesiskaičiuoja.

---

Tarp kitko:

2015-ųjų metų LAMA BPO duomenimis pirmu pageidavimu universitetinių studijų sričių trejetukas buvo toks: socialiniai mokslai – 7996, biomedicinos mokslai – 4663, technologijos mokslai – 2989 abiturientų.
Koleginių studijų sričių trejetukas išsidėstė panašiai: socialiniai mokslai – 4868, technologijos mokslai – 3798, biomedicines mokslai – 3322 dvyliktokų.
Aukščiausias stojamasis balas 9,08 priklauso medicinos ir sveikatos krypčių grupei (išskyrus visuomenės sveikatą, mitybą, slaugą, medicinos technologijas, medicinos ir sveikatos kryptis).

---

VIENAS KLAUSIMAS

Koks turėtų būti abiturientas, svajojantis tapti medicinos srities specialistu?
 
VU Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas prof. Rimantas Stukas:
 
Pasirinkimą dažnai lemia ir tėvų medikų pavyzdys
- Ketinantys rinktis medicinos srities pakraipą dažniausiai šį sprendimą yra priėmę ne paskutiniu momentu, nes tai - tokia sfera, kuriai reikia rimtai ruoštis ir suvokti, kad studijos bus ilgos, sudėtingos, o darbas – specifinis bei reikalaujantis fizinių jėgų ir pasišventimo.
Kiek mums tenka važinėti po gimnazijas ir bendrauti su skirtingo amžiaus mokiniais, planuojančiais stoti į mediciną, jie būna tvirtai apsisprendę, ko nori. Tikriausiai pasirinkimą dažnai lemia ir tėvų medikų pavyzdys. Tai – ne vienadienis sprendimas.
Kita vertus, tikriausiai apsispręsti stoti į Medicinos fakultetą nėra sudėtinga, nes abiturientas jau žino, kuo bus, atvirkščiai nei baigus matematiką ar kitą specialybę. Medicinos studijų programa suteikia ne tik magistro laipsnį, bet ir gydytojo profesinę kvalifikaciją. Darbo pobūdis įstojus kaip ir aiškus, tik vėliau nebent keičiasi specializacija.
Stojantieji turi būti įvertinę savo galimybes, žinantys, ko nori ir pasiryžę mokytis visą gyvenimą, nes mokslo pažanga medicinos srityje sparčiai tobulėja. Žinoma, taip pat reikia tokių savybių kaip darbštumas, nuoseklumas ir ryžtas.

---

 
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis:
 
Abiturientas privalo pasiryžti visą gyvenimą mokytis
- Tam, kad studentas taptų specialistas, visgi tenka ilgai mokytis, todėl reikia būti atkakliam ir disciplinuotam. Materialinės gerovės niekada nesukursi, tai nėra prestižinė specialybė. Visgi tai - iššūkis jaunam žmogui.
Abiturientas privalo pasiryžti visą gyvenimą mokytis, trokšti žinių, mokėti nepasimesti įvairiose situacijose ir greitai priimti sprendimus.
Taip pat svarbus analitinis mąstymas, nes kartais tenka pabūti detektyvo vaidmenyje ir kalbantis su pacientu išsiaiškinti visą jo ligos istoriją, diagnozuoti ligą.
Sveikatos priežiūros specialistams labai svarbu turėti gerus bendravimo įgūdžius, nes darbe visą dieną tenka bendrauti su ligoniais, juos užjausti ir panašiai.

---

 
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas:
 
Gydytojas viską turi daryti šimtu procentų gerai
- Tie, kurie svarsto rinktis medicinos srities mokslus, turėtų mylėti žmogų. Reikia suprasti, kad medicinoje yra susiduriama su tokiais atvejais, kai žmogų matai nepatraukliausios formos. Tai yra viena tų profesijų, kurią renkantis reikia išsiaiškinti, ar ji tikrai tau patinka dar prieš stojant.
Abiturientas turėtų būti toks, kuris gyvenimą nori patirti iš esmės. Sunkumai, su kuriais yra susiduriama, atsiperka. Medicina padeda prisiliesti prie esminių gyvenimo įvykių: gyvenimo, mirties, sveikatos, džiaugsmo, naujagimio gimimo, žmogaus palydėjimo į mirtį. Tokie dalykai pakeičia ir tave patį, ir gyvenimą daro turtingą.
Dažnai po sunkaus budėjimo permąstai gyvenimą. Bet kokios smulkios problemos tampa nebeaktualios, nes susiduri su labai daug kančios. Tu džiaugiesi, kad gali savarankiškai vaikščioti, kad už tave nekvėpuoja aparatas.
Dabartinė medija, tokie serialai kaip „Daktaras Hausas“, paišo visai kitokį mediko portretą. Taigi tas žmogus, kuris nusprendžia tapti gydytoju, turi suprasti, kad įgavęs įgūdžius ir licenzijas turės labai daug galių, tačiau tai turi būti panaudojama kilnaus tikslo vardan - tarnauti žmonėms. Vienintelis mūsų, gydytojų, tikslas – padaryti, kad kiti galėtų kuo ilgiau džiaugtis sveiku gyvenimu.
Turint tokią poziciją visos kitos kliūtys tebus laipteliai iki pagrindinio tikslo. Svarbu nepamiršti, kad sociumas sveikatos priežiūros specialistams kelia didelius reikalavimas. Jeigu krepšininkas gali pataikyti penkiasdešimt procentų metimų ir būti žvaigžde, gydytojas viską turi daryti šimtu procentų gerai.